Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) M. P. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui S. V. dėl antstolio procesinių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0127/24/00565.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas leisti laisvai disponuoti turima sąskaita arba nustatyti kitokį limitą, kadangi dėl areštuotos sąskaitos jam sunku pragyventi, jo sunki finansinė padėtis.

Antstolis 2024 m. gegužės 27 d. patvarkymu Nr. S-24-127-11951 skundo netenkino, nurodydamas, kad iš skolininko pateiktų duomenų apie tai, kokias realias pajamas per mėnesį jis gauna iš savo veiklos, paaiškėjo, kad 2024-05-13 iš kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ jis gavo 446,68 Eur pajamų. Šiuo metu skolininkui priklausančioje banko sąskaitoje yra nustatyta 446,00 Eur laisvai disponuojama suma, iš šių pajamų yra privalomi išskaitymai skolininko skolų dengimui. Skolininkas nepateikė jokių duomenų, kad skolininko sutuoktinės pajamose būtų skolininkui priklausančių pajamų dalis. Atsižvelgiant į skolininko išviešintas pajamas, nėra teisinio pagrindo skolininko banko sąskaitoje didinti laisvai disponuojamą sumą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolio S. V. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0127/24/00565 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-5444-1169/2024 dėl 6398,38 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. P.. Antstolis S. V. 2024 m. balandžio 26 d. priėmė nurodymą Nr. S-24-127-9456 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kadangi gavo duomenų, jog pareiškėjo sąskaitoje yra piniginių lėšų. Nustatė skolininko banko sąskaitoje 446,00 Eur laisvai disponuojamą sumą. Pareiškėjas prašo padidinti laisvai disponuojamą sumą, kadangi 446,00 Eur sumos nepakanka pragyvenimui.

Disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimą ir išieškojimą iš tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomų piniginių lėšų reglamentuoja CPK 689 straipsnis. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS gavusios šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus antstolio, kitų institucijų ar pareigūno nurodymus, Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos valdytojo nustatyta tvarka per PLAIS pateikia šiems nurodymams įvykdyti reikalingus duomenis, nurodytus Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatuose (CPK 689 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijos (2015-08-07 įsakymu Nr. 1R-222) 71 bei 72 punktuose taip pat reglamentuojama išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, tvarka. Šiuose punktuose nurodyta, kad antstolis PLAIS, o ne kredito įstaigoms, teikia nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas arba laikinai areštuoti pinigines lėšas. Nurodymas priverstinai nurašyti lėšas ar nurodymas laikinai areštuoti pinigines lėšas PLAIS teikiamas sumai, kuri neviršija išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų sumos.

CPK 668 straipsnyje nurodytas skolininko turimas turtas, iš kurio negalima išieškoti. CPK 739 straipsnyje numatyta, iš kokių piniginių lėšų negalima išieškoti: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai bei išeitinės išmokos. Šalpos neįgalumo pensija, kuri mokama remiantis Valstybinių šalpos išmokų įstatymą (2 straipsnio 4 dalis, 5 straipsnis), yra priskirta prie tokių išmokų.

Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, jog 2024 m. balandžio 26 d. nurodymu privestinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-127-9456 antstolis įpareigojo piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš pareiškėjo sąskaitos. Pareiškėjas prašo padidinti sąskaitoje laisvai disponuojamą sumą, tačiau nenurodo kokios būtent sumos jam reikia, nepateikia jokių įrodymų kad į jo banko sąskaitą pervedamos kokios nors lėšos, iš kurių išieškojimas nėra galimas.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo banko sąskaitoje yra piniginės lėšos, iš kurių būtų negalimas išieškojimas, nėra teisinio pagrindo naikinti antstolio nurodymą (CPK 793 straipsnis).

Teismas konstatuoja, kad antstolis vykdymo veiksmus atliko pagrįstai ir teisėtai, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu, 681–682 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo M. P. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.