- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- 1A-529-634/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14553-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- K. N.
- Kategorijos
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 322 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės R. P. (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo K. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo 2020 m. gegužės 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės dalimi, arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimą, ir K. N. skirta galutinė subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 7, 8 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant K. N. gydytis nuo alkoholizmo; pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
K. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, konfiskuotas V. J. priklausantis automobilis „V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. N. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2020 m. balandžio 14 d. apie 10.40 val., kelyje (duomenys neskelbtini) ties namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – nustatyta 2,05 promilių neblaivumas. Veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:
1.1. K. N. pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, suprato savo veiksmų pavojingumą, kaltinamajam nustatytas vidutinis – 2,05 promilių girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais K. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui, todėl K. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
1.2. siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, K. N. skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Bausmė skirta artima sankcijos vidurkiui, tai yra už nesunkaus nusikaltimo padarymą – 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Kadangi byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
1.3. įvertinus tai, kad K. N. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo veiksmais iš esmės jokia reali žala nepadaryta, turi nuolatinę gyvenamąją, siekia integracijos į visuomenę, pripažįsta savo netinkamą elgesį, suvokia priklausomybę ir nori gydytis nuo alkoholizmo, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taigi, K. N. atžvilgiu tikslinga taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti paskiriant įpareigojimus.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 7 d. nuosprendį dalyje dėl K. N. skirtos galutinės subendrintos bausmės pakeisti, t. y. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 7, 8 punktais, jos vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant K. N. gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - bausmę skirti atlikti pataisos namuose, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Skunde nurodė, kad:
3.1. teismo išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam realiai neatliekant paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nėra pakankamai motyvuota ir pagrįsta. Teismo nurodytos aplinkybės nepagrindžia išvados, kad nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Šiuo atveju neblaivus vairuotojas kėlė didelį pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, t. y. vairavo transporto priemonę pavojingai, dėl ko atkreipė eismo dalyvių dėmesį ir eismo dalyviai iškvietė policiją. Be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vežėsi kitus asmenis, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kartu važiavusiems asmenims. Nusikaltimas tyčinis, nes kaltinamasis sėsdamas neblaivus už automobilio vairo, elgėsi tyčia, siekdamas neblaivus vairuoti automobilį.
3.2. teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, netinkamai įvertino ir ankstesnį K. N. elgesį, ankstesnius teistumus, nusikalstamų veikų pobūdį, tai, kad nuteistasis ankščiau jau 2 kartus teistas dėl analogiškos nusikalstamos veikos, daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam bei neturint teisės vairuoti transporto priemones, taigi tai nėra atsitiktinio pobūdžio veika. Analogiškos nusikalstamos veikos padarymas - pakartotinis vairavimas esant neblaiviam, rodo asmens akivaizdų nenorą taisytis, abejingą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas ir visa tai leidžia spręsti, jog toks nuteistojo elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio.
3.3. anksčiau K. N. taikytos švelnesnės bausmės - areštas, tačiau šios bausmės nebuvo pakankamos pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nepadarė, alkoholio vartojimo problemų nesprendžia ir toliau daro pavojingas bei analogiškas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų veikų pobūdžiu, asmenybe, byloje nenustatyta. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas formuotų K. N. nepagarbą įstatymui, prieštarautų teisingumo principui, todėl BK 75 straipsnio nuostatos pritaikytos nepagrįstai.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo, išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis apeliacinėje instancijoje gali būti pabloginama tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, tačiau ne daugiau, negu prašoma skunduose (BPK 326 straipsnio 4 dalis).
6. Nagrinėjamu atveju prokurorė pateikė skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžio, prašydama panaikinti BK 75 straipsnio taikymą nuteistajam K. N. ir laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį konstatuoja, kad prokurorės skundo argumentai dėl BK 75 straipsnio taikymo panaikinimo yra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam, bus pasiekti bausmės tikslai, netinkamai įvertino aptariamos BK normos taikymui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, nepakankamai dėmesio skyrė nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumai, šių duomenų plačiau neanalizavo, savo sprendimą atidėti bausmės vykdymą iš esmės grįsdamas tik tuo, kad nuteistasis savo kaltę pripažino, jo veiksmais iš esmės jokia reali žala nepadaryta, jis siekia integracijos į visuomenę, suvokia priklausomybę ir nori gydytis nuo alkoholizmo. Tai lėmė nepagrįstą BK 75 straipsnio taikymą.
7. BK 75 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Aptarta norma aiškiai įtvirtina teismo teisę, bet ne pareigą, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmė vykdymą, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, BK 75 straipsnio taikymui turi būti konstatuotas ne tik nuteistojo atitikimas formaliems šios normos taikymo pagrindams, bet ir teismui turi nekilti jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad atidėjus paskirtos bausmės vykdymą ir paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti bausmės tikslai.
8. Nuteistasis K. N. formalias BK 75 straipsnio taikymo sąlygas atitinka: Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – dėl tyčinio nusikaltimo, priskiriamo nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarymo. Už šią veiką skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri neviršija BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytos maksimalios laisvės atėmimo bausmės termino (4 metai laisvės atėmimo). Tačiau net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pagrindas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą yra, paminėtų aplinkybių tinkamai neįvertino.
9. Bylos duomenys patvirtina, kad šis teistumas K. N. nėra pirmas. Iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuteistasis buvo teistas du kartus už analogišką nusikalstamą veiką – transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam K. N. buvo skirtos arešto bausmės, tačiau tai neturėjo reikšmingos įtakos pozityviems jo elgesio pokyčiams, nuo teisei priešingo elgesio nesulaikė. Naują tyčinę nusikalstamą veiką K. N. padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad K. N. baustas ir administracine tvarka už vairavimą neblaiviam bei neturint teisės vairuoti transporto priemones. Už administracinius nusižengimus nuteistasis buvo baustas baudomis, tačiau informacijos apie jų sumokėjimą nėra. Visos šios aplinkybės rodo K. N. polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų, atskleidžia jo abejingą požiūrį tiek į visuotinai priimtinas bendro elgesio normas, tiek į jam taikytas bausmes ir leidžia spręsti, kad savo elgesio nuteistasis kritiškai nevertina, nėra linkęs jo koreguoti. Nors K. N. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, nurodė, kad dėl savo veiksmų gailisi ir ši aplinkybė nuosprendyje pripažinta jo atsakomybę lengvinančia, tačiau vien tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo nepakanka BK 75 straipsnio taikymui pagrįsti. Nuteistasis naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą ir nors ši aplinkybė nuosprendyje nepripažinta jo atsakomybę sunkinančia pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą, tačiau ji nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nusikalsti asmenį. Vertinant nuteistojo asmenybę svarbu ir tai, kad K. N. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, duomenų apie nuteistojo dedamas pastangas įsidarbinti, apie jo legaliai gaunamas pajamas byloje nėra.
10. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad K. N. yra gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, buvo konsultuotas Kauno priklausomybės ligų centre, augo socialiai nepatikimoje šeimoje, anksti pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Jam buvo skirtos specialios paslaugos, vėliau, jų nesilaikant, nustatyta laikinoji globa globos namuose. K. N. buvo nustatytas lengvas protinis atsilikimas su ryškiais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ir gydymo, ir psichikos bei elgesio sutrikimai, žalingas vartojimas. Šie duomenys parodo, kad nuteistasis yra linkęs vartoti alkoholį, neturi tvirtų socialinių, šeiminių ryšių, kurie skatintų jo socialiai nepavojingą ir nenusikalstamą elgesį.
11. Įvertinusi nurodytus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo resocializacija be realaus laisvės atėmimo nėra galima, kadangi nėra pagrindo manyti, jog atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bausmės tikslai – ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo – bus pasiekti. Nors BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos, tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę bei teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22-628/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020 ir kt.).
12. Šiuo atveju informacija apie nuteistojo K. N. ankstesnius teistumus bei baustumus, taikytų bausmių neveiksmingumą, nuteistąjį charakterizuojančių ir šioje nutartyje aptartų aplinkybių visuma, priešingai, negu sprendė pirmosios instancijos teismas, paneigia BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam K. N. galimybę. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties savo elgesiu rodo, jog pasitikėjimas juo gali būti rezultatyvus, o aptartų aplinkybių kontekste iš K. N. to tikėtis nėra jokio objektyvaus pagrindo.
13. Nagrinėjamu atveju artima vidurkiui laisvės atėmimo bausmė nuteistajam buvo paskirta nepažeidžiant bausmių skyrimą reglamentuojančių BK normų, tačiau konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo nepagrįstai, prokurorės skundas tenkinamas, o nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės R. P. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 7 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 7, 8 punktais K. N. paskirtos 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas ir skirti įpareigojimai: gydytis nuo alkoholizmo; pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Į K. N. paskirtą bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo 2020 m. gegužės 11 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.