- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-27
- Bylos Nr.
- II-625-1133/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00711-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Pažeidėjas
- G. K.
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą pateikusiam asmeniui G. K. (toliau ir – pareiškėjas),
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui V. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2023 m. gegužės 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10389-2023, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10389-2023 G. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2023 m. vasario 27 d. 15 val. Vilniuje, Abiejų Tautų Respublikos pl. Vairuodamas automobilį lenkė kitą transporto priemonę kelio ruože, kur blogai matomas kelias. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.3 punktą. Jam paskirta 180 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams (b. l. 20-21).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas G. K. nesutikdamas su Institucijos nutarimu pateikė skundą, prašydamas nutarimą panaikinti, o jeigu išnagrinėjus jo skundą būtų padaryta išvada, jog jo padaryti veiksmai buvo inkriminuoti tinkamai, sumažinti terminą jam paskirtos administracinio poveikio priemonę. Savo skundą argumentavo tuo, kad:
2.1. kaip nurodyta nutarime, jis vairuodamas transporto priemonę „M. B.“ (v. n. (duomenys neskelbtini) atliko kitos sunkiasvorės transporto priemonės lenkimą, ją apvažiuojant eismo juosta, skirta įvažiuoti ir išvažiuoti iš degalinės „Emsi“. Tą iškart pripažino pareigūnams surašius administracinio nusižengimo protokolą. Tačiau pareigūnams teigiant, kad lenkimo manevras atliktas įvažiavimo/išvažiavimo eismo juostoje pažeidžiant horizontalų ženklinimą pateikti paaiškinimai ir žemėlapio duomenys, pareigūno priėmusio nutarimą buvo įvertinti kaip jo gynybinė versija;
2.2. taip pat pridėjo vaizdo fiksacijas iš elektroninėje erdvėje vaizduojamų vietos žemėlapių, kuriuose, pasak pareiškėją, aiškiai matomos punktyrinės linijos, skiriančios eismo juostas, o tiksliau į eismo juostą skirtą įvažiuoti ir išvažiuoti į degalinę „Emsi“ (nuotraukas Nr. 1, b. l. 3). Kartu matuoti ir brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų atstumai, kurie patvirtino, kad persirikiavimui ir grįžimui į eismo juostą jis turėjo pakankamai atstumo judėdamas lygiagrečiai, nes įvažiavimo į degalinę „Emsi“ brūkšninio horizontaliojo ženklinimo linijos ilgis 13,18 m (nuotrauka Nr. 2, b. l. 3). O išvažiavimo iš degalinės „Emsi“ brūkšninio horizontaliojo ženklinimo linijos ilgis 21,98 m (b. l. 4, pirma nuotrauka). Pareigūnų teigimu šioji įvažiavimo/išvažiavimo į degalinę „Emsi“ eismo juostos atkarpa yra priešpriešinio eismo juosta paneigta kelio ženklais esančiais degalinėje, t. y. keliu ženklu draudžiama sukti į dešinę išvažiuojant iš degalinės. Galima kryptis išvažiuojant iš degalinės yra tik į kairę (kelio ženklas Nr. 322) (b. l. 4, antra nuotrauka). Tada galiausiai pareigūnai padarė išvadą, jog atliktas transporto priemonės lenkimas buvo kelio ruože, kur yra bloga matomumas. Pareigūnai, kaip blogai matomą kelio ruožą, įvardijo kelio vingį į kairę pusę, kurio matomumas mažiau kaip 300 m. KET nenustatyti atstumai, kurie leistų įvardinti kelio matomumo ribotu ar blogu. Nagrinėjamu atveju, kelio matomumo atstumas nuo transporto priemonės lenkimo manevro pradžios iki kelio vingio tiesia kryptimi sudaro 153,72 m, bet vertinimui ar konkretus matomumo atstumas yra blogas ar ribotas, reikšmės turi paros laikas ir gamtinės sąlygos, o ne įvardijamas atstumas kaip „mažiau nei 300 m“;
2.3. administracinėn atsakomybėn patrauktas pažeidus KET 140.3 punktą, kuris draudžia lenkti kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias ir vertinimą matomumo atstumui, esant mažesniam nei 300 m priskiriant blogam kelio matomumui, kas pagal institucijos padarytą išvadą yra pavojingas vairavimas, nors jokio pavojaus jis nei galėjo, nei sukėlė eismo dalyviams. Todėl prašo peržiūrėti priimtą nutarimą ir įvertinti jo pagrįstumą, kadangi lenkimo manevras atliktas nepažeidžiant kelio ženklinimo, neišvažiavus į priešpriešinę eismo juostą ir nesukėlus jokios pavojingos situacijos, kad kitiems eismo dalyviams būtų tekę staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti
2.4. taip pažymėjo, jog, jeigu teismas įvertintų, kad nutarimas teisingas, prašo peržiūrėti skirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, ir ją sumažinti, nes taikyta administracinio poveikio priemonė yra labai ženkli ir reikšminga jam. Prašo atsižvelgti į tai, kad nėra baustas už panašaus pobūdžio nusižengimus ar grubius KET pažeidimus, dirba UAB „F.“ (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Darbo reikalais dažnai vyksta tiek pas klientus, tiek pas tiekėjus, nes darbas yra susijęs su logistika, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina ir reikšminga vykdant darbines funkcijas, o kito pragyvenimo šaltinio neturi. Atėmus teisę vairuoti trims mėnesiams, negalėtų tuo laikotarpiu dirbti ir gauti pajamų, o tai reikšminga santuokos nutraukimo procese, kai sutuoktinė manipuliuoja jo teise bendrauti su mažamečiu sūnumi reikalaudama 800 Eur dydžio kasmėnesinio išlaikymo sūnui. Pažymėjo, jog nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą neneigė atlikęs lenkimo manevrą išvažiavęs į kelio juostą skirtą įvažiuoti/išvažiuoti į degalinę. Lenkimo manevras atliktas neišvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, įsitikinus, esant saugu jį atlikti nė vienam eismo dalyviui nesukėlus pavojaus. Pareiškėjas su savo skundu taip pat pateikė papildomus dokumentus (charakteristiką, prašymą dėl santuokos nutraukimo, elektroninius laiškus).
Atsiliepimas
3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius teismui pateikė atsiliepimą, kuriame prašė nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas atliko lenkimo manevrą, ten, kur priešpriešinio eismo juostos atskirtos ištisine kelio ženklinimo linija. Taip pat prieš kelio ruožą yra įrengtas kelio ženklas Nr. 325 (Lenkti draudžiama), todėl vairuotojas išmanydamas KET turėjo suprasti, kad kelio ruože yra draudžiamas bet koks lenkimo manevras. Be to pats pareiškėjas nurodo, jog visas ruožas yra 153 m ilgio iki kelio vingio. Šiame ruože jis lenkė sunkvežimį, kurios ilgis yra apie 18 m, t. y. kelio ruože, kuris yra 153 m iki kelio vingio, pareiškėjas lenkia 18 m ilgio sunkvežimį, kuris važiuoja, tikėtina, leistinu šiame kelio ruože 40 km/h greičiu, todėl akivaizdu, kad priešpriešinėje eismo juosta jis važiavo pakankamai ilgą laiką. Šią aplinkybę patvirtina ir pareigūnų parodymai, jog jiems stovint „Emsi“ degalinėje, pro juos, priešpriešine eismo juosta pravažiavo pareiškėjo automobilis. Taigi, pareiškėjas lenkimo manevrą betarpiškai užbaigė kelio vingyje, kur yra blogai matomas kelias, o toks vairuotojo poelgis yra ypatingai pavojingas, nes bet kuriuo metu iš priekio galėjo atvažiuoti kitas automobilis. Nurodyta, jog pareiškėjo veiksmai, t. y. tai, kad jis pažeidė KET reikalavimus, neleistinoje vietoje važiuodamas priešpriešine eismo juosta, leidžia daryti išvadą, kad jis eismo saugumo prasme buvo abejingas eismo dalyvių atžvilgiu ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių. Atkreipė dėmesį, kad kelio ruožas, kurio priešingos eismo juostos atskirtos ištisine linija, yra kelio vingyje, t. y. pareiškėjo padarytas manevras, lenkimas priekyje važiuojančio automobilio, sumažina galimybę iš anksto numatyti, jog visą lenkimo momentą bus saugu, nebus priešprieša atvažiuojančių automobilių ir jis galės saugiai grįžti į jo važiavimo krypties eismo juostą, todėl darytina išvada, kad savo veiksmais – lenkimas kelio ruože, kur blogai matomas kelias, sukuria pavojingą situaciją (b. l. 57-58).
4. Teisme pareiškėjas G. K. nurodė, kad jį nubaudė už tai, kad jis lenkė kitą transporto priemonę kelio ruože, kur blogas matomumas. Pareigūnai teigia, jog blogas matomumas yra 300 m, o 300 m blogas matomumas yra už gyvenvietės ribų ir kelias matomas yra 100 m. Pareigūnai sugalvojo savo taisykles. Jie traktuoja, kad jis (pareiškėjas) lenkė sunkvežimį, kuris važiavo 40 km/h greičiu. Tačiau ten važiavo sunkvežimis, kuris trumpesnis už furą. Jis (pareiškėjas) važiavo į kalną, ten yra gan lėtas posūkis, sunkvežimis pradėjo lėtėti, gal iki 25 km/h greičio. Nutarė aplenkti ir aplenkė per punktyrinę liniją, o ten yra dvi punktyrinės linijos įvažiuoti į eismo juostą ir išvažiuoti (b. l. 3). Ten yra viena eismo juosta, už linijos, kuri užbrūkšniuota, prasideda punktyrinė linija buvo punktyrinė juosta, jis (pareiškėjas) sunkvežimį aplenkė ir nuvažiavo toliau. Pareigūnai jį pasivijo, sakė, kad kirto ištisinę eismo juostą, jis (pareiškėjas) pasimetė ir pasakė, kad gal ir kirto. Vėliau nuvyko į įvykio vietą, apsižiūrėjo, ten buvo ženklas draudžiantis lenkti, bet jei greitis mažesnis nei 30 km/h, lenkti galima. Policininkai sakė, kad jis lenkė kelio vingyje, kur blogas matomumas, nors jie stovėjo už degalinės. Iki kelio vingio yra 110 m, o jis (pareiškėjas) išvažiavo priešais policininkus, kur yra juosta išvažiavimui iš degalinės. Be to pareigūnai sėdėjo automobilyje, o tas kelias yra aukštesnis nei pati degalinė, todėl neįmanoma pamatyti, kad jis važiavo kelio vingyje. Jis aplenkė sunkvežimį, prieš jį automobilių nebuvo ir saugiai grįžo į savo juostą. Važiuodamas nematė kelio ženklo, draudžiančio lenkti, o vėliau nuvykęs į įvykio vietą jį pamatė. Sunkvežimis važiavo mažiau nei 30 km/h greičiu, o kadangi jis (pareiškėjas) važiavo už sunkvežimio, tai sunkvežimis galėjo uždengti ženklą. Neatsimena ištisinės eismo linijos, bet grįžęs apsižiūrėti, ją matė. Sunkvežimį aplenkė per punktyrinę liniją, o ten nepažymėtas greitis. Pareigūnų taip pat pats nematė, todėl greičiausiai jie už pastato stovėjo. Į savo juostą grįžo per antrą punktyrinę linija, ties įsukimu į degalinę, o iki kelio vingio dar tolokai buvo. Jo greitis lenkimo metu buvo 40-50 km/val. Iš pradžių sutiko su pareigūnais, bet vėliau nuvažiavęs apsižiūrėti suprato, kad viskas kitaip. Ženklo „draudžiama lenkti“ negalima pažeisti, nepriklausomai, kokiu greičiu važiuoja priešais esantis automobilis.
5. Institucijos atstovas teisme paaiškino, kad pareigūnai stovėjo už degalinės ir lenkimo pradžios nematė, matė lenkimo pabaigą, transporto priemonė važiavo priešpriešine eismo juosta. Stovėjo ženklas „Lenkti draudžiama“, brūkšninė linija neleidžia atlikti lenkimo, kur yra įvažiavimas. Vairuotojas pamatęs lenkimo metu ištisinę juostą turi grįžti atgal, negalima baigti lenkimo. KET draudžia tokius veiksmus. Buvo kelio ženklas, draudžiantis lenkimą. Kai kelio ruožai atskirti ištisine linija, lenkimas negalimas jokiu atveju nežiūrint koks būtų greitis. Nuotraukoje Nr. 1 (b. l. 71) matosi išvažiavimas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią. Nuotraukoje Nr. 2 (b. l. 72) matyti, iš šios juostos galima įsukti, o toliau važiuoti nebegalima. Priešpriešinė eismo juosta yra būtent iki šito įvažiavimo, ir matosi punktyrai, kur neva pareiškėjas teigia, kad pradėjo lenkimą. Nuotraukoje Nr. 3 (b. l. 73) ir Nr. 4 (b. l. 74) matosi pagrindinis vaizdas. Transporto priemonės atvažiuoja būtent nuo pagrindinio kelio. Matosi sankryža su šalutiniu keliu ir priešpriešine eismo juosta. Čia ir užsibaigia ir būtent iki čia gali automobiliai pasukti, kad pasuktų į tą teritoriją, iki užbrūkšniuotos juostos ir po to gali pasukti į šalutinį kelią. O pareiškėjas nurodo, kad važiavo čia ir kaip tik čia priešpriešine eismo juosta išvažiavo. Pareiškėjas aiškina, kad čia yra vienpusis eismas, bet čia yra priešpriešinė eismo juosta. Pareiškėjas sako, kad neva pareigūnai negalėjo matyti to kelio vingio stovėdami ar sėdėdami automobilyje, tačiau jis (institucijos atstovas) pasitraukė nuo degalinės pastato pradžios pakankamai toli ir nufotografavo, kaip atrodo vingis (nuotraukos b. l. 76-77) ir kuo puikiausiai matosi. O pareigūnai aiškino, kad jie dar arčiau pastato stovėjo, tai jiems tas vingis dar geriau matėsi. Nuotraukose ir schemose matosi visa situacija, kaip įvyko visas įvykis. Tai pagrindinė atsakomybėn traukiamo asmens versija buvo, kad juos ne priešpriešine, kad jisai neva važiavo ta pačia juosta, nors matyti, kad visas ženklinimas sužymėtas, visi ženklai sustatyti ir tai yra akivaizdu ir aišku, vairuotojui su stažu tai turėtų būti aišku, kad negalima lenkti. Norėtų priminti, kas yra siaura ištisinė linija. Siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, tai yra, jos nereikia kirsti ir ta juosta tiesiog draudžia būti priešpriešinio eismo juostoje. Jokiais kitais būdais negalima įvažiuoti, jeigu yra siaura juosta. Privaloma važiuoti, kuo dešiniau jos, tai yra kelių eismo taisyklių 3 priedas 1.1. punktas, išlygų jokiu nėra, kada gali kirsti ištisinę juostą, kuri skiria priešingas kryptis. Šitas kelio ruožas dar papildomai paženklintas kelio ženklu, kur draudžia bet kokį lenkimą. Dabar jau versija atsirado pas pažeidėją, neva vilkikas važiavo labai lėtai – 30 km/h, todėl jis lenkė. Atkreiptinas dėmesys, jog kelio ruožas paženklintas ženklu 40 km/h, tai yra, netgi jeigu vilkikas važiuotų 30 km/h, minėtas pilietis, važiuodamas leistinu 40 km/h, na, turbūt tą vilkiką aplenktų po 500 metrų, nes, tai yra, kai tarp automobilių skirtumas yra tik 10 km, tai tas lenkimas užsitęsia labai ilgą laikotarpį ir kelio ruožą. Ten yra iš tikrųjų labai pavojingas kelio vingis, ten kelio vingis galimai apie 90 laipsnių, tai yra, toliau nesimato iš priešpriešos atvažiuojančios transporto priemonės ir būtent šitas kelio ruožas yra pavojingas ir jis pažymėtas visais įmatomais ženklais, kad tik neįvyktų skaudžių nelaimių. Body įrašuose matyti, kad pats G. K. pradžioje ir sutiko su nusižengimu ir prašė pareigūnų surašyti kažką kito, ne lenkimą, tačiau, kai pareigūnai principingai atliko savo pareigą, atsirado visokių versijų ir bandymų išsisukti nuo atsakomybės, tai yra, 3 mėnesiai teisių atėmimas.
6. Liudytojas A. K. apklausiamas teisme parodė, kad prie degalinės, esančios Savanorių pr. 225, vairuotojas lenkė kitą transporto priemonę išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, ten, kur yra vingis, kur matomumas ribotas bei ten, kur lenkti draudžiama. Jis su kolegą sustabdė pareiškėją ir surašė protokolą. Policijos automobilio vieta buvo, kur nuotraukoje pažymėta tašku 1 (b. l. 43). Nuo kuro kolonėlės iki vingio atstumas yra mažiau nei 300 m. Jie stovėjo kolonėlės teritorijoje. Stovėjo už kolonėlės. Tiksliai neatsimena, koks automobilis važiavo ar sunkiasvorė. Jie matė kai jau buvo lenkiama. Pamatė priešais save, jog „M. B.“ vairuotojas lenkia. Lenkimas tikrai buvo. Matė kairiau link vingio. Lenkė priešpriešine eismo juosta. Iš pradžių pareiškėjas aiškino, kad norėjo pasukti į kolonėlę, vėliau jis persigalvojo ir nuvažiavo, bet jie jį nubaudė ir bandė bylos nagrinėjimo metu paaiškinti, kad jis vyko priešpriešine eismo juosta. Jie stovėjo už degalinės ir nebuvo išsikišę ir puikiai matė, iš kur automobilis atvažiavo ir nuvažiavo, pabaigė kažkur ties vingiu. Matė visą vaizdą. Jis (liudytojas) sėdėjo tarnybiniame automobilyje, o porininkas stovėjo. Jie iš dešinės pusės matė tik iš dalies, bet kairę pusę matė gerai visą plotą. Jis (liudytojas) nematė, kurioje vietoje pareiškėjas būtent įvažiavo, tačiau pareiškėjas tvirtina, kad jis įvažiavo per punktyrus, o sugrįžo jis labai toli, ties stulpu, pačiame vingyje. Nuotraukoje Nr. 4 (b. l. 74) matyti, kad yra ženklas „Lenkti draudžiama“, tai pareiškėjui jau šitas ženklas nurodo, kad čia negalima lenkti. Jie pareiškėjui surašė už blogą matomumą ir tikriausiai to ženklo neįtraukė, nes neatkreipė dėmesio, tačiau toje vietoje tikrai griežtai draudžiama lenkti. Minėtą ženklą pažeisti galima, jeigu nėra ištisinės linijos ir yra punktyrai, važiuojama mažiau nei 30 km/h, tačiau nagrinėjamu atveju punktyrų nėra, visur ištisinė. Punktyrai yra įvažiuoti/išvažiuoti. Pareiškėjui surašė būtent už blogą matomumą, kadangi jis išvažiavo į priešpriešinį eismą, išvažiavo į priešpriešinę, kad tai daryti yra draudžiama, lenkti kitas transporto priemones, be to, jam galiojo tas ženklas, pagal ženklą jis negalėjo to daryti, nes tas ženklas yra taip pastatytas, kad ten yra pavojingas ruožas. Ir ten yra draudžiama lenkti, nes ten yra vingis, ir tas vingis yra pažymėtas ištisine juosta. Ten apskritai visas tas ruožas yra pažymėtas ištisine linija. Tie punktyrai leidžia vairuotojui ne išvažiuoti į priešpriešinę, o tik pasukti, tai yra, įvažiuoti ar išvažiuoti iš teritorijos.
7. Liudytojas N. B. apklausiamas teisme paaiškino, kad buvo prie degalinės. Stovėjo su tarnybiniu automobiliu už degalinės, šone. Stovėjo degalinės teritorijoje ties įvažiavimu į kelią ir stebėjo važiuojančius automobilius ir pamatė, kaip automobilis „M. B.“ lenkė pažeisdamas KET ir netgi ten, kur lenkti draudžiama. Patį manevrą pamatė tada, kai automobilis buvo išvažiavęs į priešpriešinę lenkdamas. Ta eismo juosta vedė į degalinės teritoriją, bet kažkiek pavažiavus toliau, juosta baigiasi. Tai pareiškėjas būtent į tą juostą įvažiavo. Ten, kur yra minėtas ženklas, ten lenkti draudžiama. Pareiškėjas toje vietoje negalėjo lenkti automobilių, kurių greitis mažesnis nei 30 km/h. Apskritai, toje vietoje leistinas greitis 40 km/h. Pareiškėjas sakė, kad prieš jį važiavęs automobilis važiavo lėčiau, tačiau ten ir taip eismas vyksta daug lėčiau. Lenkimas toje vietoje yra grubus pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
8. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
9. Skunde pareiškėjas pripažįsta, jog jis lenkė krovininį automobilį, tačiau nesutinka, kad savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
10. Teismas, susipažinęs su skundo argumentais, skundžiamu nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, jog G. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį pagrįstai.
11. ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog atsakomybę užtraukia Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Š
12. is nusižengimas vairuotojams užtraukia baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
13. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
14. KET 140.3 punkte nustatyta, jog lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias.
15. Iš esmės pareiškėjas nesutinka su priimtu nutarimu, nes jo atliktas lenkimo manevras atliktas nepažeidžiant kelio ženklinimo, neišvažiavus į priešpriešinę eismo juostą ir nesukėlus jokios pavojingos situacijos. Pareiškėjas teigia, jog jis lenkimo manevrą pradėjo ir pabaigė punktyriniam žymėjimui. Taip pat nesutinka, kad jis lenkimą darė priešpriešinio eismo juostojo. Pareiškėjo manymu, pareigūnų teiginiai, kad įvažiavimo/išvažiavimo į degalinę „Emsi“ eismo juostos atkarpa yra priešpriešinio eismo juosta paneigta kelio ženklais esančiais degalinėje, t. y. kelio ženklu draudžiančiu sukti į dešinę išvažiuojant iš degalinės „Emsi“ ir galima judėjimo kryptis, tik išvažiavimas į kairę.
16. Iš eismo įvykio schemos, pareiškėjo paaiškinimų, įvykio fotonuotraukų matyti, kad lenkimo manevras pradėtas per siaurą brūkšninę horizontaliojo ženklinimo liniją, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas, ir žymi eismo juostas sankryžoje, įvažiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietą ir gali žymėti važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių (KET Kelio ženklinimas ir jo charakteristikos I skyriaus „Horizantalusis ženklinimas“ 1.7. punktas). Šis horizantalusis ženklinimas (žiūrint pareiškėjo važiavimo kryptimi) prasideda už užbrūkšniuoto ploto, žyminčio plotą, kuriuo važiuoti draudžiama. Minėta brūkšninė horizontaliojo ženklinimo linija yra tik priešais išvažiavimą iš šalutinio kelio ir iš karto baigiasi, prasideda siaura ištisinė linija, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; <…>. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Tai patvirtina Institucijos atstovo argumentus, kad siaura brūkšninė horizontaliojo ženklinimo linija šiame kelio ruože yra skirta tik išvažiavimui į šalutinį kelią, tačiau nėra skirta lenkimui kitų transporto priemonių. O aplinkybė, kad už jos prasideda siaura ištisinė linija, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus, patvirtina, kad lenkimo manevras atliktas draudžiamoje vietoje, kurioje kelias buvo pažymėtas siaura ištisine linija. Teismas pažymi, kad vairuotojas, pamatęs, kad artėja prie ištisinės linijos, turi stabdyti ir nutraukęs lenkimo manevrą, grįžti į savo eismo juostą. kartu pažymėtina, kad kelio ženklinimas siaura ištisine linija vairuotojui rodo, kad kelio ruožas yra pavojingas (avaringas).
17. Pareigūnai A. K. ir N. B. teisme paaiškino, kad jie matė patį įvykį, o būtent, lenkimo manevrą ir grįžimą į savo eismo juostą. Patį manevrą pamatė tada, kai automobilis buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą lenkdamas. Pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą surašė būtent už lenkimą, kur blogai matomas kelias, nors buvo pažeisti ir kiti KET punktai, kadangi pareiškėjas išvažiavo į priešpriešinį eismą, išvažiavo į priešpriešinę eismą juostą, lenkė, esant kelio ženklui, kuris draudžia lenkimą tame kelio ruože. Ten yra draudžiama lenkti, nes yra kelio vingis, kurio važiuojamoji kelio dalis pažymėta ištisine vienguba horizontaliojo ženklinimo linija. Tapačias aplinkybes nurodė ir pareigūnas A. K.. A. K. taip pat nurodė, kad jeigu pareiškėjas tokį manevrą būtų atlikęs iki įvažiavimo į degalinę (jie stovėjo už degalinės), jie net nebūtų to pastebėję.
18. Nors teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad pats kelio vingis savaime neleidžia konstatuoti blogo kelio matomumo, nes pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 6 punktą, blogas matomumas, tai meteorologinių ar kitų reiškinių sukelta padėtis, kai kelio matomumas yra mažesnis kaip 300 m neatsižvelgiant į kelio parametrus. Tačiau šiuo atveju matyti, kad kelio ženklinimas siauro ištisine juosta atliktas dėl staigaus kelio vingio, nes vingis suka į kairę (žiūrint pareiškėjo važiavimo kryptimi), šalikelė ir toliau nuo šalikelės esantis žemės plotas apaugęs medžiais (visžaliais ir lapuočiais), o tai akivaizdžiai trukdo matyti kelio vingyje važiuojančias transporto priemones. Be to, aplinkybę, kad pareiškėjas negalėjo gerai matyti kelio vingio, patvirtina ir tai, kad prieš pareiškėjui pradedant lenkimo manevrą, prieš jį buvo degalinė, kuri taip pat užstojo kelio vingį.
19. Taigi įvertinus byloje esančius įrodymus bei pirmiau išdėstytą, darytina išvada, kad toje vietoje, kur važiavo ir lenkimą darė pareiškėjas yra blogo matomumo ruožas, kuriame išties pavojinga lenkti. Todėl pareiškėjo veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje požymius, o G. K. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
20. Pareiškėjas skunde taip pat pateikė alternatyvų prašymą, t. y. prašė teismui nusprendus, kad jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagristai, teismas panaikintu jam taikytą administracinio poveikio priemonę. Prašė atsižvelgti į tai, jog jis nėra baustas už panašaus pobūdžio nusižengimus ar grubius KET pažeidimus, dirba (duomenys neskelbtini), dėl ko tenka dažnai vykti pas klientus ir tiekėjus, charakterizuojamas teigiamai. Taip pat teisė vairuoti jam reikšminga, nes tuo metu negalėtų dirbti ir gauti pajamų, kas reikšminga santuokos nutraukimo procese, kai sutuoktinė manipuliuoja jo teise bendrauti su vaiku reikalaudama 800 Eur kasmėnesinio išlaikymo sūnui, jo pagalba taip pat reikalinga ir vienišai sveikatos problemų turinčiai jo motinai.
21. Pareiškėjui už padarytą administracinį nusižengimą paskirta 180 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 3 mėnesių laikotarpiui. Iš nutarimo matyti, jog skirdama nuobaudą, institucija įvertino tai, kad nėra nei pareiškėjo atsakomybę sunkinančių, nei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
22. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).
23. Aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018; 2AT-38-895/2019).
24. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar Institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas ar Institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdami asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
25. Atkreiptinas dėmesys į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
26. Taigi, kaip jau minėta nagrinėjamu atveju nenustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pareiškėjas proceso metu savo kaltę neigė. Negatyvūs padariniai, kylantys pareiškėjui, o kartu ir jo šeimos narių gerovei, dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones įstatymo numatytam minimaliam terminui, nagrinėjamu atveju negali būti vertinami kaip išskirtiniai, mažinantys veikos ar paties pareiškėjo pavojingumą ir leidžiantys taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjas, kaip jis pats teigia, transporto priemonės vairavimas ypatingai reikalingas atlikti jo darbines funkcijas, nes jis dažnai turi vykti pas klientus ar tiekėjus, todėl praradęs teisę vairuoti negalės dirbti ir gauti pajamų ir dėl to negalės skirti kasmėnesinio išlaikymo vaikui, dėl ko negalės su juo matytis, privalėjo žinoti, kokia atsakomybė jam gresia už jo padarytą veiką. Todėl jis, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbinėje veikloje, rūpindamasis dėl savo ir savo šeimos gerovės, privalėjo įvertinti galimas neigiamas savo veiksmų pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą, o tokį pažeidimą padaręs privalo pilna apimtimi prisiimti atsiradusias pasekmes.
27. Taigi, esant minėtoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo G. K. skirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą minimalią administracinio poveikio priemonę, todėl šis pareiškėjo prašymas taip pat netenkintinas.
28. Išnagrinėjus bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog institucija, priimdama nutarimą, faktines aplinkybes vertino ir teisės aktus aiškino bei taikė tinkamai, G. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį patrauktas pagrįstai, o jam paskirtos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirtos tinkamai įvertinus visas administracinėn atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl keisti ar naikinti institucijos priimtą nutarimą, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10389-2023 nepakeistą ir G. K. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.