Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., subendrinus paskirtas bausmes, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią nustatant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2014-07-07. Taip pat minėt nuosprendžiu iš nuteistųjų, tarp jų ir A. P., nukentėjusiesiems A. P., E. P., G. P. solidariai priteista 120000 Lt (34754 Eur) neturtinei žalai atlyginti ir 35096,03 (10164 Eur) turtinei žalai atlyginti. Taigi, nuteistajam A. P. paskirtos bausmės vykdymo pradžia 2014-07-07, bausmės vykdymo pabaiga 2019-07-07. Teismo nuosprendis iki šiol nėra įsiteisėjęs, Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama baudžiamoji byla pagal nuteistojo A. P. ir kitų nuteistųjų apeliacinius skundus, 2016-11-03 paskirtas teismo posėdis (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, kad (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) nutarimu Nr. 20/01-2635 (2016-05-11) atsisakė taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 str. nuostatas. Tokį sprendimą Komisija padarė įvertinusi tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, įvertinusi nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką bei kitas aplinkybes, kurių visuma parodė, jog nuteistasis nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos vienos priemonės – savo iniciatyva skirti dalį atlyginimo nusikaltimu padarytos žalos atlyginimui, jis stokoja problemų sprendimo įgūdžių, kurių pasėkoje įvykdytas nusikaltimas, dėl kurio tik iš dalies pripažįsta savo kaltę, pripažįsta įvykdęs viešosios tvarkos pažeidimą, be to, apkaltinamasis nuosprendis dar neįsiteisėjęs, nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme ir bausmė nėra galutinė. Be to, Komisija nutarė 2016-08-10 pakartotinai spręsti dėl nuteistojo A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės.

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pastarąjį nuteistasis A. P. apskundė, tačiau Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi, iš esmės pritaręs Komisijos išvadoms ir argumentams, nuteistojo skundą atmetė.

Skunde A. P. atkreipia dėmesį, kad šiuo metu jis vykdo paskutinį reabilitacijos plano punktą dėl žalos atlyginimo, pats sutiko ir perveda dalį žalos atlyginimo dėl veikos, kurią pripažįsta.

Savo skunde A. P. akcentuoja, kad jis nuo pat savo patekimo į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių dirba, iki suėmimo dirbo laisvėje, turėjo pragyvenimo šaltinį, turi galimybę grįžęs įsidarbinti, pateikė tai patvirtinančius dokumentus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, savo darbu (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje prisidėjo prie kalėjimo aplinkos gražinimo, sąlygų gerinimo, dalyvavo visuose organizuojamuose renginiuose savo noru, visuose renginiuose susijusiose su savanorišku aplinkos tvarkymu, dalyvavo akcijoje „darom“ ,talkose, savaitgaliais savo noru vyko padėti dirbti ir tvarkyti (duomenys neskelbtini) botanikos sodą ir kt., mano, kad savo elgesiu įrodė, kad gerbia taisykles, visuomenės normas, jų laikosi ir gali gyventi toliau visuomenėje, būdamas nuo jos neizoliuotas.

Taip pat nurodo, kad jis turi nuolatinius socialinius ryšius su savo šeima, tėvais, kurie juo rūpinasi, nuolat lanko, planuoja grįžti pas juos, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dėl gero elgesio buvo išleistas atostogų į namus, į laisvę, jokio įstatymo nepažeidė, turi įgijęs vidurinį išsilavinimą bei statybos verslo paslaugų tiekėjo specializaciją ir mūrininko specialybę, turi susiradęs darbą, todėl galės laisvėje dirbti, pilnai savimi pasirūpinti, turės pragyvenimo šaltinį, o tuo pačiu ir galimybę atlyginti žalą, jeigu ji bus įsiteisėjusiu nuosprendžiu priteista. Kartu pažymi, kad pagal psichologų vertinimą jo, kaip nuteistojo elgesio rizika, yra sumažėjusi nuo 21 iki 17 ir tai yra labai žemi rodikliai, kas taip pat rodo, kad jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas.

Pasak A. P., Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėjęs jo skundą, nerado jokių trūkumų, vertindamas jo elgesį (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje ir asmenybę. Nuteistasis mano, kad jis nepaleidžiamas tik dėl veikos pavojingumo, tačiau įstatymas nenumato, kad už tokio pobūdžio veikas asmenys nebūtų paleidžiami anksčiau laiko.

Nuteistasis skunde teigia, kad teismas, vertindamas jo nusikalstamą veiką, tam tikra prasme pažeidžia nekaltumo prezumpciją, nes šiuo metu dar įsiteisėjusios teismo nuosprendžio, kuriuo būčiau nuteistas už sunkios nusikalstamos veikos padarymą nėra. Pažymi, kad jis anksčiau nebuvo teistas, nėra buvęs įkalinimo įstaigoje, tai yra nėra linkęs nusikalsti, šis teistumas pirmas jo gyvenime.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal BVK 157 str. lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos galima, jeigu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurio nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir kad toks nuteistasis atitinka vieną iš BVK 157 str. 2 d. numatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų. Atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką sprendžiant klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismai visapusiškai įvertina nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą ir t. t.

Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, kad tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, nagrinėdamas A. P. skundą, įvertino visumą sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių, tarp jų ir tas, kurias nuteistasis akcentuoja savo skunde, todėl dar sykį detaliai pasisakyti apie tą patį šioje nutartyje nėra būtinybės, nes Šiaulių apylinkes teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties ir (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-05-11 nutarimo Nr. 20/01-2635 turinys nuteistajam žinomas. Komisija ir apylinkės teismas dėmesingai įvertino nuteistojo elgesį ir jo pozityvius pokyčius laisvės atėmimo vietoje, taikytas skatinimo priemones, bendravimą su kitais nuteistaisiais ir (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus administracija, vidaus tvarkos reglamento laikymąsi, įvykdytas ir neįvykdytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, žemą jo pakartotinio nusikalstamumo riziką (17 balų), atliktos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir kt. Aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad egzistuoja BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatytos formalios sąlygos taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą.

Visgi, kol Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. nuosprendis nepakeistas ir nepanaikintas, A. P. bausmę atlieka už du tyčinius smurtinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamas veikas padarė sunkinančiomis aplinkybėmis (veikdamas bendrininkų grupėje) dėl chuliganiškų paskatų. Nuo A. P. ir jo bendrų nusikalstamų veiksmų tiesiogiai nukentėjo keturi žmonės, vienam nukentėjusiajam sukelti negrįžtami padariniai – A. P. neteko net 80 procentų darbingumo. Taigi, savo nusikalstamais veiksmais A. P. padarė didelę neturtinę žalą nukentėjusiesiems – iš nuteistojo A. P. ir kitų nuteistųjų nukentėjusiesiems priteista iš viso 34754 Eur neturtinės žalos, 10164 Eur turtinės žalos, Valstybinei ligonių kasai 1608,67 Eur už nukentėjusiesiems suteiktas gydymo išlaidas ir kt. Kaip matyti, nukentėjusiesiems padarytos žalos A. P. savo iniciatyva neatlygina. Tokią savo poziciją nuteistasis grindžia tuo, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, kad minėto nuosprendžio dalį dėl priteistų žalų atlyginimo yra apskundęs ir šiuo klausimu nėra priimtas galutinis sprendimas. Dėl tokių argumentų galima spręsti apie negatyvų A. P. požiūrį tiek į nukentėjusiuosius, tiek į nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus, jų gyvenimo kokybę ateities perspektyvoje. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, yra svarbus nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti.

Pažymėtina, kad nusikaltimus, už kuriuos nuteistas, A. P. padarė veikdamas ne bet kokia, o būtent tiesiogine neapibrėžta tyčia. Jo kėsinimosi dalykas buvo žmogaus sveikata, nusikaltimai buvo pabaigti ir šiais nusikaltimais padarytos neatstatomos pasekmės bei ypatinga žala. Teismas pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai A. P. teistumą įvertino kaip jo asmenybę apibūdinančią aplinkybę, nes asmens elgesys praeityje parodo jo elgesio tikimybę ateityje.

Asmens nubaudimas už padarytą nusikalstamą veiką yra teisingas, kai jį nustatant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ne vien į nuteistojo interesą neatlikus visos bausmės būti pakleistam į laisvę, bet teisingai vertino ir teisėtus nukentėjusiųjų bei jų artimųjų, visuomenės interesus – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir teisingą satisfakciją nukentėjusiesiems.

Iš tikrųjų, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. nuosprendžiu A. P. buvo nuteistas pirmą kartą, tačiau iš jo asmens bylos matyti, kad, nepaisant visų teigiamai jį apibūdinančių aplinkybių bausmės atlikimo metu, jis stokoja problemų sprendimo įgūdžių, kurių pasekoje įvykdė jam inkriminuotus nusikaltimus, savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, kvestionuoja savo veiksmais sukeltus negatyvius padarinius nukentėjusiesiems, jiems padarytą žalą atlyginti vengia.

Iš to, kas paminėta, atsižvelgus ankstesnius smurtinius veiksmus ir sukeltus padarinius, atitinkamų įgūdžių, susijusių su nusikaltimų recidyvu, stoką, spręstina, kad nuteistasis gali pažeisti nustatytas taisykles, įstatymą, nepaisant to, kad jo pakartotino nusikalstamumo rizika mažėja. Teismo nuomone, dar per anksti konstatuoti, jog nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Apylinkės teismas pagrįstai netenkino A. P. skundo. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo atliktos bausmės terminas yra per trumpas, kad paskirtos bausmės tikslai būtų pasiekti, kol kas jis negali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Nepagrįsti skundo argumentai, kad (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorius neprieštarauja jo lygtiniam paleidimui, nes atsiliepimų į jo skundus nepateikia. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus administracija turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo, ta nuomonė gali sutapti ar nesutapti su nuteistojo pageidavimais, tačiau ji neprivaloma teismui.

Apygardos teismas vertina, kad A. P. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje pakankamai teigiamai charakterizuojamas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą ir naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį. Už nepriekaištingą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą A. P. skiriamos paskatinimo priemonės, nepažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso reikalavimų, kas skatina nuteistąjį nepriekaištingai elgtis bausmės atlikimo vietoje ir ateityje. Kartu pastebėtina, kad pakartotinis nuteistojo svarstymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos gali būti sprendžiamas jau 2016 m. rugpjūčio 10 d., t. y. mažiau nei po pusantro mėnesio.

Dėl to, kas paminėta, naikinti apylinkės teismo nutartį dėl nuteistojo skunde išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. P. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.