Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. O., S. M., K. R. bei A. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. nuosprendžio,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tuo pačiu nuosprendžiu A. O., S. M. bei A. P. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir jiems paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimas 5 metams, bausmes nustatant atlikti pataisos namuose, jie suimti teismo salėje; M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Teismo posėdyje nuteistasis K. R. ir jo gynėjas prašė nuteistojo prašymą pakeisti suėmimą švelnesne kardomąja priemone patenkinti. Prokurorė nuteistojo K. R. prašymą švelninti kardomąją priemonę prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. R. prašymas atmetamas.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnis). Siekiant įstatyme numatytų tikslų, apskųstu nuosprendžiu iki jo įsiteisėjimo nuteistajam K. R. kardomoji priemonė pakeista į suėmimą, suimant teismo salėje.

Nagrinėdamas nuteistojo prašymą dėl kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimo, teismas byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pakankamai duomenų asmenį įtarti ar kaltinti padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir tokių duomenų pakanka, tačiau prašymą nagrinėjantis teismas nesprendžia nuteistojo kaltės klausimo, nes pirmosios instancijos teismas dėl to jau pasisakė, o apeliacinės instancijos teismas tai padarys, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka.

Nuosprendį priėmęs teismas nedetalizavo, tačiau akivaizdu, jog siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą nuteistajam K. R. švelnesnė kardomoji priemonė pakeista į suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, jog nuteistojo prašyme nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas keisti jau pakeistą į griežtesnę kardomąją priemonę, nes švelnesnės kardomosios priemonės gali būti nepakankamos, užtikrinant BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, remdamasi baudžiamosios bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. nuosprendžiu K. R. nuteistas realia ir griežta laisvės atėmimo bausme, o nuteistasis švelnesnę kardomąją priemonę pažeidinėjo tuo metu, kai dar nebuvo įsidarbinęs ir nebuvo kliūčių tinkamai ją vykdyti (5 t., 85, 87 b. l.), nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Nuteistojo prašyme išdėstyti argumentai, jog ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jis tinkamai laikėsi paskirtos kardomosios priemonės, atvykdavo pas tyrėją ir dalyvavo bylos nagrinėjime, nėra kam pasirūpinti sunkiai sergančia motina, negali būti vertinami kaip išimtinai prioritetiniai, priešpriešinami viešajam interesui ir sąlygojantys nuteistajam pakeistos švelnesnės kardomosios priemonės keitimą šiuo pagrindu ar būti pakankami šiai kardomajai priemonei paneigti, juo labiau kad švelnesnę kardomąją priemonę jis pažeidinėjo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog visi suaugę vaikai, taigi ir nuteistojo sesuo, turi vienodą pareigą prižiūrėti sergančią motiną, tačiau suimtas nuteistasis K. R. to negali daryti dėl objektyvios priežasties – priimto apkaltinamojo nuosprendžio.

Baudžiamoji byla, kurioje apskųstas nuosprendis, pateikti keturi apeliaciniai skundai, apeliacinės instancijos teisme iš esmės nepradėta nagrinėti, nuteistojo S. M. gynėjui negalint atvykti į teismo posėdį. Nors kitas posėdis dėl gynėjų ir kolegijos narių užimtumo numatytas tik po kelių mėnesių, tai nėra pagrindas keisti kardomąją priemonę.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs Šiaulių apygardos teismas nuteistajam K. R. taikytą švelnesnę kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pagrįstai pakeitė į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra teisinio pagrindo pakeisti griežtesnę kardomąją priemonę švelnesne, nes ja nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyto tikslo – nuosprendžio įvykdymo, jei išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka jis liktų nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 324 straipsnio 2 dalimi, 119 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo K. R. prašymą pakeisti kardomąją priemonę atmesti.

Nutartis neskundžiama.