- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-29
- Bylos Nr.
- e2A-969-252/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00739-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- A. I.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A - 969 - 252 - 2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1006-758-2015 pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. I. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Gelvora“ prašė priteisti iš atsakovo A. I. 1 449,03 Eur skolos, 1 105,15 Eur palūkanų, 262,28 delspinigių, 202,37 Eur palūkanų delspinigių, 149,80 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, iš viso 3 168,63 Eur sumą, 12,5 proc. sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (1 449,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 71 Eur žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė kreditinės kortelės mokėjimo sutartį. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį arba paruošiamųjų procesinių dokumentų.
Atsakovui teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikus, Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. I. 1 449,03 Eur skolos, 1 105,15 Eur palūkanų, 262,28 Eur delspinigių, 202,37 Eur palūkanų delspinigių, 0,86 Eur už pranešimų siuntimą atsakovui, iš viso 3 019,69 Eur sumą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 3 019,69 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 68 Eur žyminio mokesčio ieškovo UAB „Gelvora“ naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad AB „Swedbank“ ir atsakovas A. I. 2007-06-05 sudarė kreditinės kortelės mokėjimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią AB „Swedbank“ atsakovui suteikė 1 448,10 Eur (5 000 Lt) kredito limitą, bendra kredito suma – 2 099,14 Eur (7 247,91 Lt), kredito grąžinimo terminas – 4 mėn. Atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius ir kitus pagal sutartį mokėtinus mokesčius. Atsakovas nevykdė įsipareigojimų, todėl AB „Swedbank“ išsiuntė jam 2009-07-31 raštą dėl skolos AB „Swedbank“. Atsakovui nesumokėjus skolos, sutartį nutraukė ir įgijo teisę iš atsakovo reikalauti grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus dėl palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2009-05-21 AB „Swedbank“ ir ieškovas UAB „Gelvora“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, pagal kurią AB „Swedbank“ perleido visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal kreditinės kortelės mokėjimo sutartį. Ieškovas informavo atsakovą, kad jis įgijo reikalavimo teisę į atsakovo 1 520,44 Eur (5 249,76 Lt) skolą, išsiųsdamas jam 2009-09-01 pranešimą kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi. Tuo pačiu pranešimu ieškovas paragino atsakovą sumokėti įsiskolinimą – 1553,93 Eur (5 365,42 Lt), informuodamas, jog tokio dydžio skola yra 2009-09-01 dienai ir dėl augančių palūkanų ir delspinigių ji keičiasi. Kadangi ieškovui perėmus reikalavimo teisę į atsakovo skolą atsakovas jam neatlygino perimto reikalavimo, teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 1 449,03 Eur pagrindinės skolos sumos ir atitinkamas sumas pagal kitus ieškinio reikalavimus. Ieškinio reikalavimą dalyje dėl 12,5 proc. sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo teismas tenkino iš dalies. Teismo vertinimu, nors šalys susitarė dėl 12,5 proc. palūkanų sumos, tačiau tokio dydžio palūkanos prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams. Todėl iš atsakovo priteisė 5 proc. metinių palūkanų (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalyje, kurioje atmestas prašymas priteisti 12,5 proc. dydžio sutartines metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (1 449,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje patenkinti. Nurodo, kad 12,5 proc. dydžio sutartinės metinės palūkanos nepriteistos neteisėtai ir nepagrįstai. Būtent pažeidus paskolos sutarties sąlygas kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 str. 1 d. ir CK 6.213 str. 1 d. nuostatomis. Nesant kitų argumentų, patvirtinančių reikalavimo nepagrįstumą, teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti palūkanas neprotingai didelėmis ir pažeidžiančiomis sąžiningumo bei teisingumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 str. 2 d.) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452).
Remiantis CK 6.872 str. 1 d. nuostatomis, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu.
Iš šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties (Kreditinės mokėjimo kortelės sutarties) matyti, kad nustatyta 12,50 procento dydžio metinė palūkanų norma, vadinasi, šalys sutartyje nustatė pelno palūkanų dydį.
Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos priteisiamos CK 1.138 str. 4 p. ir 6.213 str. 1 d. pagrindu, nes ieškovas, prašydamas priteisti palūkanas, reikalauja piniginę prievolę įvykdyti natūra, todėl šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (CK 6.223, 6.228 str.). Tačiau tam turi būti nustatytas teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).
Nagrinėjamu atveju šalių sutartis sudaryta laikantis sutarties laisvės principo (CK 6.156 str. 1 d.). Pažymėtina, kad CK 6.228 str. 1 d. šaliai suteikta teisė atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Konstatuojama, kad atsisakoma sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginti su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį. Esant esminei šalių teisių ir pareigų neatitikčiai, būtų nesąžininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį. Tokiu atveju šalis, kuri būtų nukentėjusioji, turi teisę pareikšti kitai šaliai, kad atsisako vykdyti tokią sutartį ar tam tikrą jos sąlygą. Sutarties ar jos sąlygos galima atsisakyti vienašališkai, nesikreipiant į teismą. CK 6.228 str. 2 d. suteikia nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; be to, gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010).
Nagrinėjamoje byloje atsakovas A. I. atsiliepimo į ieškinį, prieštaravimų nepateikė, nebuvo reiškiama reikalavimų dėl šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties sąlygų dėl palūkanų normos modifikavimo, todėl pagrindo mažinti palūkanas, kaip kad sprendė pirmosios instancijos teismas, nebuvo.
Nors tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).
Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, suteikto kredito dydį – 1 448,10 Eur (5 000 Lt), įvertinus tai, jog atsakovas prisiimtų prievolių nevykdo itin ilgą laikotarpį, pagrindo mažinti sutartines palūkanas nenustatyta.
Apeliantas pagrįstai įsitikinęs, kad šiuo atveju metinė kredito grąžinimo norma sudaro 12,50 procentų per metus, tai yra mažesnis dydis už numatytąjį Vartojimo kredito įstatyme, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti palūkanas neprotingai didelėmis.
Sprendžiant, ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, sudarytoje dar negaliojant Vartojimo kredito įstatymui, įstatyme nurodytais kredito kainą apibrėžiančiais kriterijais tiesiogiai remtis negalima, tačiau šios nuostatos gali būti reikšmingos vertinant įstatymo leidėjo poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Vartojimo kredito įstatymo 21 str. nustatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyros. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 procentų.
Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutartines metines palūkanas (12,5 proc.) laikė prieštaraujančiomis sąžiningumo ir protingumo principams, todėl sprendimas keistinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 12,5 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (1 449,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog ieškinio tenkinimo proporcijos nesikeičia, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas paliekamas pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą. Duomenų apie kokias nors išlaidas apeliacinės instancijos teisme apeliantas UAB „Gelvora“ nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą už akių pakeisti dalyje dėl prašomų sutartinių palūkanų priteisimo ir toje dalyje ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. I., a.k. (duomenys neskelbtini) 12,5 procentų dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (1 449,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje sprendimą už akių palikti nepakeistą.