Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-05-26 · Administracinė byla Nr. I1-2726-505/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-26
Bylos Nr.
I1-2726-505/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00250-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Daina Kukalienė (pirm.)
Pareiškėjas
S. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-2726-505/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00250-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 51.4; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 26 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. S. su skundu (reg. Nr. DOK-3955, b. l. 7–9) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Kauno tardymo izoliatoriaus 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. vasario 4 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose Nr. 236, 165, 204, 231, 242, kuriose nebuvo užtikrinta 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Pažymėjo, kad kamerose trūko spintelių, keli asmenys turėjo naudotis viena spintele, todėl patyrė dvasinių sukrėtimų, neigiamų išgyvenimų, emocinę depresiją, pažeminimą ir kitų nepatogumų. Akcentavo, kad dėl neteisėtų Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmų jam turėtų būti atlyginta 7 000 Eur neturtinė žala. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundo netenkinti (b. l. 16–18).

Atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjui nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. vasario 4 d. kalint Kauno tardymo izoliatoriuje buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas, kadangi pareiškėjas kamerose gyveno daugiausia su trimis asmenimis. Atkreipė teismo dėmesį, kad Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtos dvi pastatomos spintelės ir dvi pakabinamos lentynos daiktams susidėti. Akcentavo, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas skundų ar prašymų dėl spintelių trūkumo įstaigos administracijai neteikė. Teigė, jog pareiškėjo buvimas Kauno tardymo izoliatoriuje darė įtaką įprastam pareiškėjo gyvenimui, tačiau įstaigoje numatyti apribojimai ir kontrolė pareiškėjo teisių niekaip nepažeidė ir buvo vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI) netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. vasario 4 d., atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr. LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartį byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį byloje Nr. A575-662/2011). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog ginčo laikotarpiu jam gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 papunktyje nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Kauno TI atvyko 2019 m. rugsėjo 5 d. (b. l. 19) ir buvo laikomas iki 2019 m. lapkričio 6 d. 236-oje kameroje (b. l. 21), kurios plotas 15,82 kv. m (b. l. 24), joje buvo laikomi nuo 1 iki 4 asmenų. Taigi, atsakovės atstovo pateiktos 2020 m. vasario 26 d. pažymos Nr. 11-1159 (b. l. 25–26) duomenys apie pareiškėjo laikymo sąlygas Kauno TI patvirtina, kad kalinimo metu šioje kameroje skirtingais laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 3,95 kv. m iki 15,82 kv. m gyvenamojo ploto, todėl konstatuotina, kad pareiškėjui atliekant bausmę šioje kameroje Įsakymo 1.3.1 punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 165, kurios plotas 15,38 kv. m (b. l. 21, 23), joje buvo laikomi nuo 3 iki 4 asmenų. Taigi, atsakovės atstovo pateiktos 2020 m. vasario 26 d. pažymos Nr. 11-1159 (b. l. 25–26) duomenys patvirtina, kad kalinimo metu šioje kameroje skirtingais laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 3,84 kv. m iki 5,12 kv. m gyvenamojo ploto, todėl konstatuotina, kad pareiškėjui atliekant bausmę šioje kameroje Įsakymo 1.3.1 punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

Atsakovės atstovo pateiktos 2020 m. vasario 26 d. pažymos Nr. 11-1159 duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. sausio 19 d. (b. l. 28–29) atliko bausmę kameroje Nr. 204, kurios plotas 15,25 kv. m (b. l. 23), joje buvo laikomi nuo 3 iki 4 asmenų, kalinimo metu šioje kameroje skirtingais laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 3,81 kv. m iki 5,08 kv. m gyvenamojo ploto, todėl pareiškėjui atliekant bausmę šioje kameroje gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. sausio 21 d. (b. l. 29) buvo kalinamas kameroje Nr. 231, kurios plotas 15,29 kv. m (b. l. 24), joje buvo laikomi nuo 1 iki 3 asmenų, kalinimo metu šioje kameroje pareiškėjui teko nuo 5,09 kv. m iki 15,29 kv. m gyvenamojo ploto, todėl pareiškėjui atliekant bausmę šioje kameroje gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta.

Nuo 2020 m. sausio 21 d. iki 2020 m. vasario 4 d. (b. l. 21) buvo kalinamas kameroje Nr. 242, kurios plotas 15,09 kv. m (b. l. 24), joje buvo laikomi nuo 3 iki 4 asmenų, kalinimo metu šioje kameroje pareiškėjui teko nuo 3,77 kv. m iki 5,03 kv. m gyvenamojo ploto, todėl pareiškėjui atliekant bausmę ir šioje kameroje gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta.

Pažymėtina, kad pagal Įsakymo 1.3.1 punktą skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą – 3,6 kv. m – neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų bei kitų įrenginių užimamas plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2090-552/2018, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1944-624/2018, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2834-442/2018). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista, bylos duomenimis, pareiškėjui ginčo laikotarpiu kameroje teko ne mažiau kaip 3,77 kv. m gyvenamojo ploto, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Kauno TI kamerose viena spintele teko naudotis keliems asmenims.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 14.7 papunktyje numatyta, jog kameroje turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti.

Kad Kauno TI kameros įrengtos laikantis minėto teisės akto, patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, jog kamerose yra po dvi pastatomas spinteles bei dvi pakabinamos lentynos daiktams susidėti (b. l. 31, 32). Iš į bylą pateikto 2020 m. kovo 10 d. Kauno TI Resocializacijos skyriaus tarnybinio pranešimo matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu skundų ar prašymų dėl spintelių trūkumo neteikė (b. l. 30). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo teiginiai dėl spintelių trūkumo atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012, 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).

Pareiškėjas, skunde nurodęs, jog patyrė dvasinių išgyvenimų, psichologinių problemų, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo pablogėjusią fizinę ar psichinę sveikatą laikymo Kauno TI metu. Taip pat nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu skundėsi kompetentingoms institucijoms dėl blogų kalinimo sąlygų. Pagal bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo aprašytą neturtinės žalos pasireiškimą lėmė išimtinai tik kalinimo sąlygos ginčo laikotarpiu, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp skunde aprašytų kalinimo sąlygų ir neturtinės žalos pasireiškimo.

Nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015, 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).

Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė