Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Susipažinusi su VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, suprato, kad buvo apgauta, nes pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė, jai nebuvo žinoma net aplinkybė, kad jau yra surastas asmuo, norintis įsigyti minėtą žemės sklypo dalį, taip pat nebuvo vedamos derybos dėl žemės sklypo pardavimo sąlygų. Taip tapo žinoma, kad tariamai ieškovės interesus atstovavo S. K., kurio ieškovė nepažįsta, nėra jo niekada mačiusi, jam įgaliojimo neišdavė ir nebuvo informuota, kad yra atliktas perįgaliojimas (įgaliojimas S. K. išduotas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną ir tame pačiame notarų biure).

Prašydama pripažinti negaliojančia 2017 m. gruodžio 29 d. preliminarią sutartį nurodė, jog iki 2017 m. gruodžio 29 d. kontakto su atsakovu neturėjo, preliminariojoje sutartyje nurodytos sąlygos buvo iš anksto parengtos, visiškai jokių sutarties sąlygų nederinant su pačia ieškove, preliminarioji sutartis neatitinka vieno iš esminių preliminarios sutarties požymių, t. y. nėra suderintos šalių valios sukurti teisinius santykius. Pažymėjo, kad niekada nebuvo išreiškusi savo valios ar sutikimo parduoti turto, kurio tuo metu net neturėjo ir nebuvo užtikrinta, ar tikrai paveldės turtą, atsiradusį po M. M. mirties, kadangi buvo ir kitų giminaičių, kurie net testamento atveju neprarado teisės ginčyti tiek paties testamento, tiek reikalauti, kad būtų nustatyta privalomoji palikimo dalis to reikalingiems giminaičiams. Tvirtino, kad atsakovo pateiktos preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties nesudarė, jos nepasirašė, todėl negali paaiškinti sutartyje nurodytų sąlygų. Nors sutartyje esamas paradas panašus į jos, teigė, kad parašas galimai suklastotas, panaudojant šiuolaikines kopijavimo technologijas. Ieškovė pasirašė ant pinigų 8 000 Eur priėmimo-perdavimo kvito, o preliminarią sutartį gavo iš atsakovo paštu. Ieškovės vertinimu iš anksto parengtas ir tikėtina atsakovo ranka užpildytas preliminarios sutarties šablonas su įtvirtintu ginčų nagrinėjimo teismingumu negali būti laikomas tinkamu susitarimu ateityje sukurti teisinius santykius dėl objekto, kuris ieškovei net nepriklausė. Atsakovo pozicija, kad preliminarioje sutartyje įtvirtinta mokėtina suma už visą 2,0200 ha dydžio miško paskirties žemės sklypą, prieštarauja preliminarios sutarties tikslui ir jos paskirčiai, kadangi bendras preliminarių pirkimo-pardavimo sutarčių bruožas yra tas. jog pirkėjas sumoka pardavėjui tam tikrą pradinę kainos dalį (avansą). Atsakovo teiginys, kad preliminarios sutarties pagrindu buvo sumokėta tariamai visa sutarta suma prieštarauja ne tik elementariai logikai, bet tokiu atveju preliminari sutartis iš esmės turėjo būti laikoma pirkimo pardavimo sandoriu. Pagal preliminarųjį susitarimą perduodami pinigai neatlieka mokėjimo - atsiskaitymo funkcijos. Preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje turėjo būti aiškiai apibrėžtas objektas, dėl kurio tariamai ateityje susitariama sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ginčo preliminariojoje nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties 1 dalyje nenurodyta, kokią dalį siekė įsigyti atsakovas ir už kokią miško paskirties žemės sklypo dalį sumokėjo sutartyje numatytą 8 000 Eur avansą, nurodant, jog pirkėjas įsipareigoja nupirkti, o pardavėjas parduoti žemes sklypo dalį, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini). plotas 8,08. Ieškovės vertinimu preliminarioji sutartis yra niekinė, kadangi pagrindinis sutarties elementas - dalykas, t .y. miško paskirties žemės sklypas, kurio dalis nenurodyta, tuo metu net nebuvo ieškovės nuosavybė. Žemės sklypo dalis ieškovei atiteko tik po trijų mėnesių nuo tariamai sudarytos preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties. 2017 m. gruodžio 29 d. suteikiant įgaliojimą atsakovui, pastarasis patvirtino, kad ateityje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis jai nedalyvaujant ir sandorio nepatvirtinant savo parašu negalės būti sudaroma. Ieškovė pasikliovė savo įgaliotu atstovu ir mano. kad buvo apgauta, pasinaudojant jos sudėtinga sveikatos būkle. Ieškovė įgaliojimo išdavimą atsakovui ir tariamos preliminarios sutarties sudarymą vertino kaip vienas kitam prieštaraujančius dokumentus. Prašė preliminarią nekilnojamųjų daiktų pirkimo- pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, remiantis CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Ginčydama žemės sklypo prikimo-pardavimo sutartį, nurodė tokius argumentus. Ieškovės vertinimu, sudarant pirkimo- pardavimo sutartį buvo pažeistos CK 2.134 straipsnio 1 dalies nuostatos, draudžiančios atstovui atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius su pačiu savimi, su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra. Įgaliotinis, sudarydamas minėto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarydamas sandorį, kuris itin nenaudingas ieškovei, kadangi žemės sklypas buvo parduotas už ženkliai mažesnę kainą nei vidutinė rinkos kaina, tačiau itin naudingą atsakovui, pažeidė ieškovės turtinius interesus. Pažymėjo, jog perįgaliojimas atliktas pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu, atsakovui ieškovės suteiktas įgaliojimas nebuvo panaikintas, todėl atsakovas, įsigydamas ieškovei priklausantį turtą, vis dar turėjo veikti kaip ieškovės atstovas. Perįgaliojimo atlikimas atsakovo neatleido nuo atsakomybės veikti išimtinai ieškovės naudai. Tokiu būdu atsakovas, būdamas ieškovės atstovu, pirkimo-pardavimo sandorį sudarė su pačiu savimi. Atsakovas, sudarydamas pirkimo-pardavimo sandorį, suprato, kad sandorį sudaro su savimi ir tam tikslui pasitelkė trečiuosius asmenis, pavesdamas ieškovės interesus atstovauti S. K.. Atsakovas yra ir mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios miškininkystės srityje vadovas, todėl turėjo suvokti, kad toks sudaromas sandoris sukelia interesų konfliktą ir 2018 m, balandžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartis gali būti nuginčyta. Nors atsakovas veikė pagal įgaliojimą, kuriame įtvirtinta ir perįgaliojimo teisė, tačiau įgaliojimo, kaip tokio, buvimas nereiškia, kad įgaliotinis juo gali remtis tik formaliai, vadovaudamasis vien žodiniu tekstu surašytais įgaliojimais, nes CK 6.760 str. 1 d. nustatyta, jog įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Perįgaliojimo atveju teisinių santykių subjektai nesikeičia ir už trečiųjų asmenų veiksmus visais atvejais yra atsakingas įgaliotinis, todėl perįgaliojimo atlikimas atsakovo neatleido nuo atsakomybės veikti išimtinai ieškovės naudai ir ieškovės interesais.

Ieškovės vertinimu turi būti pripažinta negaliojanti ir 2018 m. lapkričio 15 d. mainų sutartis sudaryta tarp atsakovo V. B. ir mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, dalyje dėl 2,02 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r. Ieškovė įsitikinimu atsakovas V. B. ginčo žemės sklypą perleido paties valdomai mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)" tyčia, nes atsakovui buvo žinoma, kad inicijuojamas teisminis procesas ir bus prašoma taikyti dvišalę restituciją. Be to, sudarius mainų sutartį ir joje numačius, kad MB „(duomenys neskelbtini)" sutartyje nurodytą priemoką (127 170 Eur) sumoka iki 2019 m. lapkričio 15 d., atsakovas iš esmės pablogino savo finansinę padėtį ir dar labiau apsunkino galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įgyvendinimą. Kadangi minėtos mainų sutarties pagrindu atsakovams V. B. ir A. B. buvo perleistas tik 0,72 ha dydžio žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė 260 Eur, o piniginis ekvivalentas minėtos mainų sutarties pagrindu siekė 127 170 Eur, tokį sandorį ieškovė vertino kaip apsimestinį, sudarytą siekiant pridengti faktiškai sudarytą pirkimo-pardavimo sandorį, nes mainų sutartis buvo sudaryta iš esmės dėl piniginio ekvivalento gavimo, bet ne dėl individualiais požymiais apibūdinto daikto perleidimo. Šia sutartimi siekiant užkirsti kelią restitucijos taikymui.

Iš pačios ieškovės nurodomų patikslintame ieškinyje aplinkybių yra akivaizdu, kad jos siekis buvo ir tebėra ne išlaikyti ginčo žemės sklypo dalis savo nuosavybėn, o būtent perleisti jas už atitinkamą kainą, ką pagrindžia ir pačios ieškovės paaiškinimai dėl jos bendravimo su atsakovo žodžiu įgaliotu derėtis asmeniu Ž. Ž.. Būtent nurodytam tikslui bylos šalys ir susitiko tiesiogiai 2017 m. gruodžio 29 d. Palangos miesto 3-ajame notarų biure, į kurį ieškovė vyko daugiau nei 100 km atstumą. Derybos dėl ginčo žemės sklypo dalių įsigijimo su ieškove buvo pradėtos dar testatorei M. M. esant gyvai. Jos truko ne vieną dieną, dėl ko ieškovė turėjo daugiau nei pakankamai laiko pasikonsultuoti su specialistais bei apsispręsti dėl ginčo žemės sklypo pardavimo atsakovams ir pačios kainos, vien kas paneigia ieškovės nurodomą negebėjimą suvokti pasirašomų notaro kontoroje dokumentų turinio ir esmės. Susitikimo metu bylos šalys patvirtino abiejų suderintą valią parduoti vienam žemės sklypo bendraturčiui (atsakovui) ieškovės pagal testamentą paveldimas šio sklypo dalis už 8 000,00 Eur kainą bei privaloma paprasta rašytine forma šį savo susitarimą įtvirtino ieškovės ginčijamoje preliminariojoje nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartyje. Kad bylos šalys derėjosi dėl šios sutarties sąlygų, taip pat įtvirtino ieškovės ginčijamoje preliminariojoje sutartyje abiejų suderintą valią, pagrindžia ir ieškovei atsakovo sumokėta ženkli piniginių lėšų suma. Be to, tokį bylos šalių susitarimą pagrindžia ir tą pačią dieną Palangos miesto 3-ajame notarų biure ieškovės išduotas atsakovui įgaliojimas sudaryti ne viso ieškovės pagal testamentą paveldimo turto, o tik ginčo žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartį bei su teise perįgalioti kitus asmenis šios sutarties sudarymui. Preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo*pardavimo sutartį pasirašė pati ieškovė. Ieškovės ginčijamoje preliminariojoje nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartyje yra aiškūs visi būtini šios sutarties elementai - aiškios šios sutarties šalys, aiškus tiek šios, tiek pagrindinės sutarties turinys, objektas, ieškovei mokėtina kaina, jos sumokėjimo terminai ir tvarka. Ieškovė pripažįsta gavusi iš atsakovo preliminariojoje sutartyje numatytą sumą (8 000,00 Eur) šios sutarties sudarymo metu, kas taip pat pagrindžia šalių suderintą valią bei būtent jos įtvirtinimą ieškovės prašomoje pripažinti negaliojančia preliminariojoje nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartyje.

Pasisakydami dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį, pažymėjo, kad ieškovė teismui nepateikė absoliučiai jokių jos valią ir bylos šalių sutarimą perleisti ginčo žemės sklypo dalį už ieškovės nurodoma 14 000,00 Eur kainą patvirtinančių įrodymų, o atsakovai teismui pateikė bylos šalių sudarytą preliminarią ginčo žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartį su joje fiksuota 8 000,00 Eur kaina. Teismui yra pateiktas preliminariosios sutarties sudarymo dieną ieškovės atsakovui išduotas notarinės formos įgaliojimas, kuriuo ieškovė suteikė įgalinimus atsakovui ne surasti ginčo žemės sklypo dalių pirkėją už jos įvardijamą sumą, kaip ieškovė teigia, o būtent perleisti nuosavybės teise ši turtą už savo nuožiūra nustatytą kainą ir kitas sąlygas, taip pat perįgalioti kitus asmenis sudaryti šį sandorį. Be to, priešingai nei teigia ieškovė, jos gauta už ginčo žemės sklypo dalis kaina tiek žodinio susitarimo, tiek preliminariosios sutarties sudarymo dieną atitiko rinkos sąlygas ir vertę. Artimą ieškovės gautai kainą, ir netgi žymiai mažesnę, atsakovai mokėjo ir daliai kitų žemės sklypo bendraturčių. Miško ūkio paskirties žemės sklypų vertė pakilo tik 2018 m. rudens pradžioje, kai rinkoje atsirado didelis medienos poreikis, dėl ko atsakovai tik nedidelei daliai kitų žemės sklypo bendrasavininkių ir sumokėjo nežymiai didesnę nei ieškovei kainą šio miško žemės sklypo vertės pakilimo laikotarpiu. Be to, ieškovė pati atsakovą informavo apie paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą bei galimybę įgyvendinti bylos šalių sudaryta preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovas, įgyvendindamas notarine forma ieškovės išduotą įgaliojimą, tik pateikė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo pagal testamentą priėmimą. Daugiau jokių ieškovės paveldėjimo teisę įgyvendinančių juridinių veiksmų jis neatliko. Informuodama apie nurodytas pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį įgalinančias sudaryti aplinkybes ir žinodama apie jos išduotą įgaliojimą ieškovė nesiėmė jokių priemonių šį įgaliojimą panaikinti, kas taip pat patvirtina atsakovų nurodytas aplinkybes apie tikruosius pačios ieškovės ketinimus ir valią perleisti ginčo žemės sklypo dalis būtent atsakovui už jau gautą preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu 8 000,00 Eur kainą. Įgaliotinis atsako už veiksmus kaip savo tik dėl pasitelktų įgaliojimui vykdyti trečiųjų asmenų, o atlikus perįgaliojimą pasikeičia atstovavimo teisinių santykių subjektai - įgaliotojo atstovu tampa perįgaliotinis, o įgaliotinis yra atleidžiamas nuo pareigų įgaliotojui. Nagrinėjamoje byloje būtent ir susidarė tokios faktinės aplinkybės, kad dėl ieškovės reikalavimo padengti visas dabar jos ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo išlaidas, atsakovui ji išdavė įgaliojimą sudalyti šį sandorį bei iš anksto suteikė perįgaliojimo teisę, kurią įgyvendinus ir įgaliojimus perdavus trečiajam asmeniui S. K., atsakovas ir buvo atleistas nuo pareigų ieškovei, dėl ko atstovavimą reglamentuojančios CK normos sudarant ieškovės ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį pažeistos nebuvo.

Nesutiko su ieškovės ieškinyje nurodytu aplinkybių vertinimu apie atsakovo V. B. neva įsipareigotas jai teikti tarpininkavimo paslaugas. Pažymėjo, kad atsakovas tokių paslaugų niekada nėra teikęs ir neteikia, o į ieškovę kreipėsi būtent dėl ginčo žemės sklypo dalių įsigijimo, ką pagrindžia ir atsakovų nuosavybės teise jau turėtos ginčo žemės sklypo dalys, taip pat įsteigiant juridinį asmenį vykdoma miškininkystės veikla. Pagal ieškovės paaiškinimus, atsakovas įsipareigojo ne tik surasti ginčo žemės sklypo dalių pirkėjus, tačiau net savo išlaidomis sudaryti pačią pirkimo-pardavimo sutartį ir dar šias paslaugas ieškovei suteikti neatlygintinai, nors bylos šalys viena kitos niekuomet nepažinojo ir jų nėra praeityje sieję jokie asmeniniai ar sutartiniai santykiai. Pagal ieškovės nurodomas aplinkybes atsakovas V. B. neva įsipareigojo ne tik tokias paslaugas ieškovei suteikti neatlygintinai, o dar sumokėti jai net 8 000,00 Eur, neva kaip garantą už neaišku kokius įsipareigojimus, kas akivaizdžiai nesiderina su jokia logika. Ieškovė sąmoningai klaidina teismą dėl bylos šalių sudarytų sandorių aplinkybių, tikrųjų šių sandorių tikslų ir ketinimų. Tikrieji ieškovės teismui pareikštų reikalavimų motyvai bei ketinimai remiasi išimtinai jos nuomone per maža už ginčo žemės sklypo dalį gauta kaina.

Nesutikdami su reikalavimu pripažinti negaliojančia mainų sutartį nurodė, kad viena tai, kad ieškovė, reiškia reikalavimą pripažinus tarp bylos šalių sudarytą ginčo žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia taikyti dvišalę restituciją, nelemia tarp atsakovų sudarytos mainų sutarties, kuria ginčo žemės sklypas buvo perleistas trečiajam asmeniui, atsakovui MB „(duomenys neskelbtini)“, negaliojimo fakto. Pagal CK 6.153 straipsnį restitucija yra taikoma tik tarp sandorio šalių ir tik CK 6.145 straipsnyje numatytais pagrindais, t. y. šios bylos kontekste sandorį pripažinus negaliojančiu ab initio. Ieškinys teismui buvo pateiktas tik po poros savaičių nuo minimo sandorio sudarymo, todėl apie tai, kad ieškovė ruošiasi kreiptis į teismą su reikalavimu pripažinti ginčo žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, atsakovų ji neinformavo ir mainų sutarties šalys šio sandorio sudarymo metu tokių aplinkybių net nenumanė. Pažymėjo, kad ieškovės ginčijama mainų sutarties sudarymas buvo nulemtas kitų ginčo žemės sklypo dalių nuosavybėn įsigijimu, taip pat pažymų šio sandorio notaro kontoroje sudarymui užsakymu, kitų šio sandorio tvirtinimui reikiamų dokumentų notarui pateikimu. Ginčo žemės sklypas šio atsakovo nuosavybėn buvo perleistas atlygintinio sandorio pagrindu - mainų sutartimi. Šia sutartimi MB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn buvo perleistas ne tik ginčo žemės sklypas, tačiau dar net 3 žemės sklypai. Minima sutartimi nebuvo įtvirtinta šio sandorio šalių teisių ir pareigų disproporcija, o įgyvendinti lygiaverčiai mainai, padengiant mainomų žemės sklypų kainų skirtumą piniginėmis lėšomis. Be to, ieškovės ginčijama mainų sutartis buvo sudarytas atsakovo MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos tęstinumo bei prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, bendrovės darbuotojams tikslais, o ne siekiu atsakovams išvengti nuosavybėn įsigytų ieškovės paveldėtų žemės sklypo dalių grąžinimo. Ieškovės ginčijamą mainų sutart atsakovai 2018 m. lapkričio 15 d. sudarė veikdami sąžiningai bei siekdami teisėtos atsakovo MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos tęstinumo, šios bendrovės prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymo, vien dėl ko pagal ieškovės pareikštą patikslintą ieškinį ir jame nurodomus argumentus pripažinti ją negaliojančia nėra jokio pagrindo. Šios aplinkybės lemia, jog taikyti ginčo žemės sklypo restituciją natūra, kaip prašo ieškovė, nėra pagrindo.

Ieškovė, 2017 m. gruodžio 23 d., mirus M. M., pagal testamentą paveldėjo 20200/80800 žemės sklypo, es. (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r. (t.1, l.31-39). 2017 m. gruodžio 29 d. ieškovė B. B. su atsakovu V. B. sudarė žemės sklypo dalies preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas V. B. įsipareigojo nupirkti, o ieškovė – parduoti žemės sklypo dalį, es. (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r., už 8 000 Eur. Preliminariąja sutartimi buvo numatyta, kad pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta iki 2018 m. liepos 10 d.

2017 m. gruodžio 29 d. ieškovė B. B. Palangos m. 3-ojo notaro biure įgaliojo atsakovą V. B. atstovauti ją valstybinėse institucijose bei vesti paveldėjimo bylą po M. M. mirties, savo nuožiūra nustatyta kaina ir kitomis sąlygomis parduoti visą ieškovei priklausančią dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r. (t.2, l. 68-70).

2018 m. balandžio 12 d. atsakovas V. B. perįgaliojo trečiąjį asmenį S. K. ieškovės vardu atstovauti ieškovę parduodant jai priklausančią žemės sklypo dalį, es. (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r. (t.1, l. 82-84).

2018 m. balandžio 12 d. tretysis asmuo S. K., atstovaudamas ieškovę B. B.,) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu V. B., pagal kurią atsakovas V. B. įgijo ieškovei nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį (t.1, l. 11-15).

2018 m. lapkričio 15 d. Palangos miesto 3-ajame notarų biure sudaryta žemės sklypų mainų sutartis, kuria atsakovai V. B. ir A. B. 20200/80800 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r. sav., perleido atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn (t.1, l. 127-146)..

Ieškovė ginčija tarp jos ir atsakovo V. B. 2017 m. gruodžio 29 d. sudarytą žemės sklypo dalies preliminariąją sutartį. Ieškovės teigimu preliminarioji žemės sklypo sutartis negalėjo būti sudaryta, nesant suderintos šalių valios sukurti teisinius santykius, kadangi niekada nebuvo išreiškusi savo valios ar sutikimo parduoti turto, kurio tuo metu net neturėjo. Preliminarioji sutartis negalėjo būti sudaryta, kadangi žemės sklypas ieškovei preliminariosios sutarties sudarymo metu nepriklausė, ir dėl to, jog sutartyje nenurodytas aiškiai apibrėžtas objektas, dėl kurio susitariama sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.

Iš pateiktos 2017 m. gruodžio 29 d. preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties (t.1, l. 81)matyti, kad šia sutartimi ieškovė ir atsakovas susitarė dėl ieškovei priklausančios žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo-pardavimo. Šia sutartimi atsakovas (pirkėjas) įsipareigojo nupirkti, o ieškovė (pardavėja) – parduoti sutartyje nurodytą žemės sklypo dalį už 8 000 Eur, kuris sutartyje įvardijamas kaip avansas. Pardavėjui atsisakius sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį arba jeigu tokia sutartis nebūtų sudaryta dėl pardavėjo kaltės ar jo iniciatyva iki 2018 m. liepos 10 d., pardavėjas įsipareigojo atlyginti pirkėjui patirtus nuostolius.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Pagal 2017 m. gruodžio 29 d. susitarimo turinį šia sutartimi šalys siekė sutartyje aptartomis sąlygomis susitarti dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje, šalys numatė ir terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, t. y. iki 2018 m. liepos 10 d., ši sutarties sąlyga patvirtina, kad šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, laikėsi pozicijos, jog ateityje bus sudaryta pagrindinė ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis. Toks sutarties turinys paneigia ieškovės aiškinimą, jog ji niekada nebuvo išreiškusi savo valios ar sutikimo parduoti preliminarioje sutartyje nurodytą turtą.

Ieškovės paaiškinimais, liudytojos Ž. Ž. parodymais nustatyta, kad derybos dėl ginčo žemės sklypo buvo pradėtos dar testatorei M. M. esant gyvai. Po M. M. mirties ieškovė toliau tęsė derybas ir tikslu perleisti žemės sklypą su atsakovu V. B. susitiko Palangos m. 3-ajame notarų biure, kur buvo pasirašyta ieškovės ginčijama preliminarioji sutartis bei įgaliojimas atsakovui V. B. atstovauti ieškovę vedant paveldėjimo bylą ir paveldint turtą po M. M. mirties, atstovauti ieškovę Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, parduoti ieškovei visą jai priklausančią dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r. Iš įgaliojimu suteiktų teisių atsakovui matyti, kad ieškovė šiuo įgaliojimu suteikė atsakovui teisę sudaryti ne viso jai priklausančio turto, bet ginčo žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Toks ieškovės elgesys pasirašant preliminariąją sutartį, išduodant įgaliojimą atsakovui, suteikiantį teisę už jo nuožiūra nustatytą kainą parduoti visą ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį, įrodo, kad ieškovė vis tik turėjo ketinimų parduoti jai priklausiančią žemės sklypo dalį, paveldėtą po M. M. mirties. Šalių paaiškinimais nustatytos aplinkybės, kad iki tol nepažįstami ieškovas ir atsakovas susitiko Palangos m. notarų biure, kad ieškovė vyko į kitą miestą, nutolusį nuo jos gyvenamos vietos daugiau, nei 100 km atstumu, patvirtina atsakovo poziciją, kad susitikimo tikslas buvo susitarti dėl ieškovės paveldėto žemės sklypo pardavimo, šalių susitarimas buvo patvirtintas pasirašant preliminariąją sutartį bei ieškovei išduodant įgaliojimą atsakovui tvarkyti paveldėjimo bylą ir parduoti jai priklausančio žemės sklypo dalį.

Ieškovės ketinimus parduoti paveldėtą žemės sklypą patvirtina ir preliminariąją sutartimi užfiksuotos faktas, jog ieškovei atsakovas kaip „pirkėjas“ sumokėjo 8 000 Eur, šalių ši suma įvardinta kaip avansas. Fakto, kad sutartyje nurodytą pinigų sumą (8 000 Eur) gavo, ieškovė neginčija. Liudytojos Ž. Ž. parodymais nustatyta, kad dar iki atvykstant į notarų biurą ieškovė buvo informuota apie atsakovo apsisprendimą už perkamą žemės sklypą sumokėti 8 000 Eur, analogiška suma nurodyta ir ginčijamoje sutartyje, todėl teismas atmeta ieškovės teiginius, kad preliminariosios sutarties sąlygos nebuvo su ja suderintos.

Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad tikėjosi parduoti žemės sklypą už 14 000 Eur, atsakovas, sumokėdamas 8 000 Eur, juos sumokėjo kaip garantą, kad ieškovei priklausanti sklypo dalis bus parduota už 14 000 Eur, tačiau tokiai pozicijai pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Liudytojos Ž. Ž. parodymais, atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad buvo sutarta ieškovės paveldėtiną žemės sklypo dalį pirkti-parduoti už 8 000 Eur, ši suma buvo nurodyta ir preliminarioje sutartyje, nenumatant jokių papildomų mokėjimų, sudarant pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Remiantis liudytojos parodymais, atsakovo paaiškinimais, teismas sprendžia, kad žemės sklypo kaina, užfiksuota preliminariojoje sutartyje, atitiko šalių valią.

Vertinant ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovė buvo suklaidinta bei apgauta, kad pasirašė preliminariąją sutartį, pasikliaudama atsakovo paaiškinimu, jog ateityje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis jai nedalyvaujant ir sandorio nepatvirtinus savo parašu negalės bus sudaroma, pažymėtina tai, kad byloje nustatyta, jog pati ieškovė norėjo ir siekė atsakovui parduoti žemės sklypo dalį, įgaliodama atsakovą vesti paveldėjimo bylą bei parduoti savo nuožiūra. Šalių sudaryta preliminarioji sutartis teisine prasme yra pakankamai paprasta, todėl darytina išvada, kad ieškovė turėjo suprasti sutarties sąlygas bei įgaliojimo turinį. Derybos dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo vyko dar iki dokumentų pasirašymo 2017 m. gruodžio 29 d., ieškovė turėjo laiko pasikonsultuoti su specialistais bei priimti sprendimą, dėl ko jos argumentai, kad buvo apgauta ar suklaidinta atmestini, kaip ir argumentai, susiję su jos sveikatos būkle. Sveikatos būklė nesutrukdė ieškovei atvykti į notarės biurą Palangoje, vesti derybas su atsakovo įgaliotu asmeniu Ž. Ž., teismas sprendžia, kad ieškovės sveikatos būklė nebuvo tokia, dėl kurios ieškovė negalėjo suprasti įgaliojimo išdavimo tikslų ir preliminariosios sutarties sudarymo galimų pasekmių.

Ieškovė teigė, kad preliminariosios sutarties ji nepasirašė, nors parašas labai panašus į jos, ieškovės manymu parašas galimai suklastotas panaudojant šiuolaikines kopijavimo technologijas, ieškovei pasirašius ant pinigų 8 000 Eur priėmimo-perdavimo kvito. Tačiau atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės nurodomas dokumentas nebuvo surašomas, atsakovas, sudarydamas preliminarią sutartį kaip fizinis asmuo, pareigos išduoti pinigų priėmimo kvitą neturėjo, todėl teismas kritiškai vertina ieškovės paaiškinimą, jog ji ant preliminariosios sutarties nepasirašė. Ieškovei buvo siūloma atlikti ekspertizę, siekiant nustatyti parašo tikrumą, tačiau ieškovė tokio tyrimo nepageidavo, todėl laikytina, kad ieškinyje nurodomų aplinkybių, jog preliminariąją sutartį pasirašė ne ieškovė, neįrodė.

Preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybės nustatytos šioje byloje nesudaro pagrindo prieiti išvados, kad buvo siekiama kitų tikslų, nei sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandorį ateityje, todėl teismas atmeta ieškovės argumentą, jog preliminariojoje sutartyje užfiksuota ieškovės valia neatspindi tikrųjų jos ketinimų.

Kitas argumentas dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančiu, susijęs su netinkamu preliminariosios sutarties objektu. Ieškovės vertinimu žemės sklypas ieškovei preliminariosios sutarties sudarymo metu nepriklausė, todėl preliminarioji sutartis negalėjo būti sudaryta.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad žemės sklypo dalį, dėl kurio šalys sudarė preliminariąją sutartį, ieškovė paveldėjo 2018 m. kovo 28 d. pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą po palikėjos M. M. mirties 2017 m. gruodžio 23 d. pagal 2013 m. lapkričio 27 d. testamentą. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), todėl, palikėjai mirus, ieškovei kaip testamentinei įpėdinei atsirado subjektinė teisė į mirusiai M. M. nuosavybės teise priklausiusį turtą (žemės sklypo dalį). Nors palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, ką vėliau ieškovė ir padarė, paduodama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per įgaliotą asmenį (atsakovą), ieškovė teisę į palikimą, tame tarpe ir ginčo sklypą, preliminariosios sutarties sudarymo metu turėjo. Ši jos teisė nebuvo ginčijama, todėl aplinkybė, kad preliminariosios sutarties sudarymo momentu nebuvo sutvarkyti paveldėjimo dokumentai, nereiškia, jog ieškovė negalėjo sudaryti preliminariosios sutarties. Susitarimas dėl būsimo nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo gali būti preliminariosios sutarties dalykas, todėl šalių sudarytos 2017 m. gruodžio 29 d. sutarties negalima vertinti negaliojančia dėl to, jog buvo sudaryta sutartis dėl ieškovės pagal testamentą paveldėtinos žemės sklypo dalies pirkimo– pardavimo. Sudarant sutartį šalims buvo žinoma, kad ieškovė turi teisę paveldėti mirusiosios M. M. turtą, buvo žinoma konkreti žemės sklypo buvimo vieta, M. M. priklausantis žemės sklypas (dalis) buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, kaip pirkimo-pardavimo sutarties objektas egzistavo, žemės sklypas buvo suformuotas kaip kadastrinis vienetas (Žemės įstatymo 14 str.), todėl sklypo dalis galėjo būti perduota kt. asmens nuosavybėn (pagal sutartį atsakovo), ieškovei priėmus palikimą.

Ieškovės vertinimu preliminarioje sutartyje nėra aiškiai apibrėžtas objektas, dėl kurio tariamai ateityje susitariama sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.

Preliminariojoje sutartyje šalys apibūdindamos būsimos pagrindinės sutarties dalyką ir sąlygas, susitarė dėl žemės sklypo dalies, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r. pirkimo–pardavimo, neįvardijant žemės sklypo ploto (arba dalies). Tai anot ieškovės daro šią sutartį negaliojančia. Sutiktina su ieškovės vertinimu, jog preliminarioji sutartis turi trūkumų, susijusių su pagrindinės sutarties dalyku, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti preliminarią sutartį negaliojančia.

Ieškovė, prašydama pripažinti preliminariąją sutartį negaliojančia, nurodo ir argumentus, susijusius su atliktu mokėjimu pagal preliminariąją sutartį. Jos nuomone jokie piniginiai mokėjimai ir atsiskaitymai tarp šalių negalėjo būti atlikti.

Iš byloje ginčijamos preliminariosios sutarties 2 ir 5 punktų sąlygų matyti, kad 8 000 Eur suma nurodoma kaip avansas, turėjo būti įskaitytas į turto pirkimo kainą. Byloje nėra ginčo, kad preliminariojoje sutartyje nurodytą sumą ieškovė gavo, darytina, kad išvada, jog sutarties sąlygos, pagal kurias atsakovas ieškovei sumokėjo 8 000 Eur, įstatymo nuostatoms neprieštarauja.

Įvertinus pasirašytos preliminariosios sutarties turinį, šalių ketinimus ateityje sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, 2017 m. gruodžio 29 d. šalių pasirašyta sutartis laikytina šalių susitarimu dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. preliminariąja sutartimi, atitinkančia CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia netenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė ginčija ir 2018 m, balandžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovę pagal atsakovo išduotą perįgaliojimą atstovavęs trečiasis asmuo S. K. pardavė, o atsakovas V. B. už 8 000 Eur nupirko 20200/80800 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r.

Ieškovės vertinimu sutartis pripažintina negaliojančia dėl CK 2.134 straipsnio 1 dalies nuostatos, draudžiančios atstovui atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius su pačiu savimi, su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, pažeidimo, t. y. CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms. Ieškovės nuomone, atsakovas, veikdamas pagal 2017 m. gruodžio 29 d. įgaliojimą, kuris pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo panaikintas, negalėjo būti sutarties šalimi (pirkėju). Perįgaliojimo atlikimas atsakovo neatleido nuo atsakomybės veikti išimtinai ieškovės naudai. Atsakovas, būdamas ieškovės atstovu, pirkimo- pardavimo sandorį sudarė su pačiu savimi. Žemės sklypas parduotas už ženkliai mažesnę kainą nei vidutinė rinkos kaina, taip pažeidžiant ieškovės turtinius interesus.

CK 2.134 straipsnio 1 dalis draudžia atstovui atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius su pačiu savimi, su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimais giminaičiais. Šioje normoje yra įtvirtinta nuostata, kad tokie sandoriai gali būti pripažįstami negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu. Draudžiamo sandorio sudarymas gali pažeisti atstovaujamojo interesus ir sukelti interesų konfliktą, todėl sandorį, sudarytą pažeidžiant numatytus ribojimus, gali ginčyti atstovaujamasis, kurio interesus jo vardu sudarytas sandoris pažeidžia. Tačiau siekiant nuginčyti draudžiamus sudaryti sandorius, būtina įrodyti ir nustatyti, kad tokie sandoriai pažeidė atstovaujamojo interesus. Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 2.135 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti konstatuotas teisiškai reikšmingų aplinkybių visetas: pirma, atstovo sudaryto sandorio priešingumas atstovaujamojo interesams; antra, atstovo veikimas pažeidžiant suteiktas teises (įgalinimus); trečia, trečiojo asmens žinojimas ar turėjimas žinoti apie interesų konfliktą. Ar sandoris prieštarauja atstovaujamojo interesams ir ar atstovaujamojo interesų pažeidimas yra pakankamai reikšmingas, kad būtų sandorio pripažinimo negaliojančiu prielaida, teismas sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas faktines bylos aplinkybes bendrųjų protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų kontekste (CK 1.5 straipsnis) .Antroji įstatyminė atstovaujamojo interesams prieštaraujančio sandorio pripažinimo negaliojančiu prielaida – atstovo veikimas pažeidžiant atstovaujamojo jam suteiktas teises (įgalinimus).Atstovaujamasis, laisvai naudodamasis savo civilinėmis teisėmis (CK 1.137 straipsnis), gali sudaryti sandorį, kuris formaliai pažeidžia jo interesus arba leisti tokį sandorį sudaryti atstovui. Jeigu formaliai atstovaujamojo interesams prieštaraujantis sandoris sudarytas nepažeidžiant jo paties valios, buvusios sandorio sudarymo metu, tai toks sandoris negali būti ginčijamas CK 2.135 straipsnio pagrindu. Pagal CK 2.135 straipsnio 1dalį atstovo sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo (kita sandorio šalis) žinojo ar turėjo žinoti apie tokį interesų konfliktą. Taigi įstatymo ginami sąžiningo trečiojo asmens interesai – atstovo sudarytas sandoris dėl interesų konflikto gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tokiu atveju, kai kita sandorio šalis (trečiasis asmuo) yra nesąžininga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3- 614/2008; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-557/2009; 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2013).