- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- 2-814-241/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Pareiškėjas
- R. B., L. B., K. S., M. S.
- Kategorijos
- 3.4.3.7.3Kreditorių susirinkimas, jo teisės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. B., L. B., K. S. ir M. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1278-343/2018 dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tik gėlė“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai L. B., R. B., M. S., K. S. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti BUAB „Tik gėlės“ 2017 m. spalio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu (dėl įmonės nekilnojamojo turto realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo); įpareigoti administratorių atlikti naują įmonei priklausančio nekilnojamojo turto – dviejų butų vertinimą; perduoti klausimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo kainų svarstyti kreditorių susirinkimui iš naujo.Pareiškėjai nurodė, kad kreditorių susirinkime nustatyta neįkeisto turto – dviejų butų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina yra beveik du kartus mažesnė nei rinkos kaina. Šiame mikrorajone buto pardavimo rinkos kaina svyruoja tarp 1 400 – 1 500 Eur/kv. m. Skundžiamu nutarimu nutarta butus pardavinėti pirmose varžytynėse už 65 000 Eur, o antrose – 58 500 Eur, t. y. atitinkamai po 919 Eur/kv. m ir 828 Eur/kv. m, nepardavus – butus nutarta pardavinėti laisvu pardavimu už 52 650 Eur, t. y. po 745 Eur/kv. m. Pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas vadovavosi 2016 m. lapkričio 9 d. UAB „Capital“ atliktu butų vertinimu, kuris neatitinka aktualių rinkos kainų.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė.Teismas nurodė, kad ginčijamas nutarimas yra teisėtas bei priimtas laikantis visų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatytų procedūrinių reikalavimų. Pareiškėjai kreditorių susirinkime nedalyvavo, savo nuomonės nereiškė nei dėl turto pardavimo būdo, nei dėl kainos. Susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma yra 81,92 procentai visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Aplinkybė, kad įkaito turėtoja Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) turi daugiau kaip 50 procentų balsų neteikia pagrindo išvadai, jog nutarimas priimtas neteisėtai ar įkaito turėtojo naudai.Teismas sprendė, kad pareiškėjai, nesutikdami su administratorės pasiūlytu pardavimo kainos nustatymu, savo pasiūlymų neteikė. Tik 2017 m. spalio 11 d. 15.33 val. administratorė gavo pareiškėjų pasiūlymą, kuomet kreditorių susirinkimas turėjo vykti 2017 m. spalio 12 d. 8.00 val. Be to, pareiškėjai už savo pasiūlymą nebalsavo, kreditorių susirinkime nedalyvavo.Teismas nurodė, kad būtina atskirti turto rinkos arba laisvo pardavimo kainą nuo priverstinio pardavimo kainos. Kai turtas pardavinėjamas priverstine tvarka, tai jo pradinė kaina sudaro 80 procentų turto rinkos kainos. Pareiškėjų pateiktos lyginamosios kainos internetinėje svetainėje vertintinos kritiškai, nes bankroto procese, skirtingai nuo laisvo pardavimo, turtas negali būti pardavinėjamas neapibrėžtą laiko tarpą už tą pačią kainą.Teismas sprendė, kad nėra pagrindo vadovautis pareiškėjų pateiktomis UAB „Capital vertinimas“ 2018 m. sausio 15 d. glaustos formos informacinėmis pažymomis apie butų kainas, kuriose nurodyta, jog tikėtina butų rinkos kaina galėtų siekti 77 000 Eur. Teismas pažymėjo, kad ši vertė nustatyta neįvertinus, jog butai parduodami priverstine tvarka. Be to, pateiktos pažymos nėra turto vertinimas. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog nustatyta butų pardavimo kaina 65 000 Eur yra artima pažymose nurodytai kainai.Teismas nurodė, kad neturi pagrindo įpareigoti BUAB „Tik gėlės“ bankroto administratorę atlikti naują įmonės nekilnojamojo turto – butų vertinimą, kadangi turto kainos nustatymas yra kreditorių susirinkimo kompetencija, o butų pardavimo kaina laikytina teisinga.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjai L. B., R. B., M. S., K. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Turtą parduodant gerokai mažesne nei rinkos kaina yra pažeidžiami ne tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, tačiau ir pačios bankrutuojančios įmonės interesai gauti kuo daugiau lėšų už parduodamą turtą.Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad svarbi aplinkybė yra ta, jog pareiškėjai, nesutikdami su administratorės pasiūlymu nekilnojamojo turto pardavimui ir pardavimo kainos nustatymu, pasiūlymų neteikė. Kreditoriai pasiūlymą pateikė 2017 m. spalio 11 d. Jau pačiu pasiūlymo pateikimu pareiškėjai išreiškė savo poziciją dėl nepagrįstai mažų neįkeisto turto realizavimo kainų. Be to, antrą kartą balsuoti už savo pasiūlymą pareiškėjai galimybės neturėjo, kadangi pagal pareiškėjų pasiūlymą nebuvo paruošta susirinkimo darbotvarkė ir nutarimo projektas bei balsavimo biuletenis.Teismas visiškai nepagrįstai pasisakė, kad informacinėse pažymose nėra atsižvelgta, jog turtas pardavinėjamas priverstine tvarka, todėl jomis nesivadovaujama. Šiose pažymose buvo vertinama tikėtina butų rinkos kaina. Tai kokiu būdu bus realizuojamas vertintas turtas neturi jokios reikšmės turto kainos nustatymui.Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl kitų pareiškėjų pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. nutartyje visiškai nevertinti pareiškėjų pateikti argumentai bei išrašai iš internetinės svetainės www.aruodas.lt, kurie patvirtina, kad Žemųjų Šančių mikrorajone buto pardavimo rinkos kaina svyruoja tarp 1 400 – 1 500 Eur/kv. m. Teismas bylą nagrinėjo paviršutiniškai, pažeidė imperatyvų reikalavimą tinkamai motyvuoti priimamą teismo nutartį, kadangi teismas privalo pasisakyti dėl visų proceso šalių išdėstytų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų.Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Kreditorių susirinkimo nutarimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo priimti už juos balsavus kreditoriams, turintiems 81,92 procentus visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų. Pareiškėjai L. B., R. B., M. S. ir K. S. 2017 m. spalio 12 d. kreditorių susirinkime nebalsavo ir savo nutarimų projektų kreditorių susirinkimui nepateikė.Atskirajame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo kvestionuoti Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.Atsakovės BUAB „Tik gėlės“ bankroto administratorė MB „Falitas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Balsavimo tvarka šaukiamame kreditorių susirinkime kreditoriams buvo žinoma nuo pranešimo ir visos kreditorių susirinkimo medžiagos išsiuntimo dienos. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai už savo pasiūlymą nebalsavo, kadangi nedalyvavo kreditorių susirinkime.Nei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, nei kiti teisės aktai neaptaria informacinės pažymos teisinio statuso, tačiau yra laikomasi pozicijos, kad informacinė pažyma apie turto kainą nėra turto vertinimas, todėl ji nėra oficialus turto vertinimo dokumentas, turintis juridinę galią.Pareiškėjų pateiktose informacinėse pažymose kiekvieno puslapio išnašoje nurodyta pastaba – ši išvada neatitinka turto vertinimo atskaitos turinio bei formos (ją rengiant nesivadovauta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu), o yra tik informacinio (konsultacinio) pobūdžio dokumentas.Bankroto procedūros negali trukti neapibrėžtą laiką, dėl to vykdant varžytynes turtas paprastai parduodamas už mažesnę nei rinkos kainą, nes priverstinio vykdymo metu parduodamas turtas yra mažiau paklausus nei parduodamas įprastinėmis sąlygomis. Be to, viešumas ir rinkos rizika yra nepakankama lyginant su laikotarpiu ir tomis reklamos priemonėmis, kurių reikia norint gauti geriausią kainą rinkoje.Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vertino visų surinktų įrodymų visetą, todėl pareiškėjų noras įpareigoti teismą itin plačiai pasisakyti dėl išimtinai jiems palankių teiginių ar įrodymų, nėra ir negali būti nei imperatyvi pareiga teismui, nei pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju poreikio peržengti skundo ribas ir / ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.Apeliacijos objektas – Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl 2018 m. vasario 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto darbotvarkės ketvirtuoju (4.2 punkto) klausimu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl kreditorių susirinkimo (ne)teisėtumo
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kreditorių susirinkimas buvo sušauktas laikantis pirmajame BUAB „Tik gėlės“ kreditorių susirinkime nustatytos tvarkos, kreditorių susirinkime dalyvavo daugiau kaip pusė kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, todėl susirinkimas laikomas įvykusiu ir teisėtu. Be to, teismas nustatė, kad pareiškėjai kreditorių susirinkime nedalyvavo, savo nuomonės nereiškė nei dėl turto pardavimo būdo, nei dėl kainos, o pareiškėjų pasiūlymas buvo pateiktas tik susirinkimo išvakarėse.Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad 2017 m. spalio 11 d. pasiūlymo pateikimu jie išreiškė savo poziciją dėl nepagrįstai mažų neįkeisto turto realizavimo kainų. Be to, antrą kartą balsuoti už savo pasiūlymą pareiškėjai galimybės neturėjo, kadangi pagal jų pasiūlymą nebuvo paruošta susirinkimo darbotvarkė ir nutarimo projektas bei balsavimo biuletenis.Iš bylos duomenų matyti, kad į 2017 m. spalio 12 d. vykusį BUAB „Tik gėlės“ kreditorių susirinkimą kreditoriai neatvyko, tačiau raštu balsavo šie kreditoriai: VMI, UAB „Kauno energija“ ir UAB „Gotas“, kurių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų dydis sudaro 81,92 procentai visų reikalavimų sumos. 2017 m. spalio 12 d. kreditorių susirinkimo protokole Nr. 5 užfiksuota, kad 2017 m. spalio 11 d. 15.53 val. buvo gautas kreditoriaus M. S. atstovo 2017 m. spalio 9 d. pasiūlymas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, jis buvo persiųstas susipažinimui kreditoriams, kurie dalyvavo kreditorių susirinkime. 2017 m. spalio 12 d. protokole atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kreditoriai M. S., L. B., R. B. balsavimo raštu biuletenių nepateikė.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮBĮ nereguliuojama kreditorių susirinkimo nutarimų projektų, tarp jų ir alternatyvių nutarimų projektų, pateikimo tvarka, tačiau, vadovaujantis kreditorių susirinkimų paskirtimi bei funkcijomis, laikytina, kad iki nutarimo priėmimo susirinkimo iniciatoriai ir dalyviai turi teisę pateikti nutarimų darbotvarkės klausimais projektus, juos svarstyti ir nutarti, balsuoti dėl jų ar ne. Numatomų priimti nutarimų projektų pateikimas yra susirinkimo dalyvių ir iniciatorių teisė, jie nėra privalomi pateikti, o pateikti – neįpareigoja kitų susirinkimo dalyvių balsuoti ir diskutuoti tik dėl siūlomo nutarimo projekto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402-381/2017) Susirinkimo dalyvis, gavęs darbotvarkės klausimus, turi teisę pasirinkti savo teisės realizavimo būdą, t. y. turi teisę spręsti, ar atstovauti savo interesams dalyvaujant susirinkime, ar pasiūlyti savąjį nutarimo variantą atitinkamu darbotvarkės klausimu, ar išreikšti nuomonę raštu; savo teisės realizavimo būdo pasirinkimas nereiškia, kad kreditoriams nebuvo suteikta galimybė išreikšti savo valią dėl kiekvieno nutarimo projekto. Taigi, iki kreditorių susirinkimo pradžios kreditoriams turi būti žinoma ir aiški darbotvarkė tam, kad kreditoriai galėtų realizuoti savo teisę dalyvauti įmonės bankroto procese, pasiruošti susirinkimui, apsispręsti dėl dalyvavimo jame būdo ir kitų klausimų, tačiau, kokie bus pasiekti susitarimai ir kokie bus priimti nutarimai susirinkime, nėra ir negali būti žinoma iki klausimo nagrinėjimo susirinkime pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402-381/2017).Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjai buvo informuoti apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, o susipažinę su susirinkimo darbotvarke, kreipėsi į susirinkimą inicijavusią bankroto administratorę, prašydami darbotvarkę papildyti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pasiūlymas dėl papildomo klausimo įtraukimo į susirinkimo darbotvarkę kitiems kreditoriams ir bankroto administratorei, kaip nurodyta nutarties 18 – 19 punktuose, nebuvo privalomas. Pareiškėjų teisių pažeidimo galimybę eliminuoja ir tai, jog pasiūlymo įtraukimas į susirinkimo darbotvarkę (balsavimo raštu biuletenį) nebuvo objektyviai įmanomas, kadangi atitinkamas pareiškėjų pasiūlymas buvo pateiktas tik susirinkimo išvakarėse. Nepaisant to, kad pareiškėjų pasiūlymas buvo pateiktas tik kreditorių susirinkimo išvakarėse, bankroto administratorė iki susirinkimo pradžios apie jį raštu informavo balsavusius ir balsų daugumą turinčius kreditorius VMI, UAB „Kauno energija“ ir UAB „Gotas“. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad nurodyti kreditoriai, atsižvelgdami į pareiškėjų pateiktą pasiūlymą, būtų kaip nors atšaukę (pakeitę) savo balsavimo raštu biuletenius. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, patys pareiškėjai 2017 m. spalio 12 d. kreditorių susirinkime nei dėl bankroto administratorės, nei dėl savo pateikto pasiūlymo nebalsavo, kadangi jų 2017 m. spalio 11 d. pateiktas pasiūlymas, pagal savo turinį ir formą, negali būti laikomas balsavimo raštu biuleteniu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjų pateiktame pasiūlyme buvo iš esmės prašoma atlikti ginčo turto (dviejų butų) naują vertinimą ir tik atlikus vertinimą spręsti dėl tolimesnės šio nekilojamojo turto realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo.Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog apeliantų argumentai, kuriais kvestionuojamas teismo atliktas procedūrų šaukiant ir organizuojant 2017 m. spalio 12 d. BUAB „Tik gėlės“ kreditorių susirinkimą vertinimas, laikytini nepagrįstais.
Dėl nekilnojamojo turto kainos
Pareiškėjai teigia, kad kreditorių susirinkime nustatyta neįkeisto turto – dviejų butų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina yra beveik du kartus mažesnė nei rinkos kaina. Pareiškėjų nuomone, turtą parduodant gerokai mažesne nei rinkos kaina yra pažeidžiami ne tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, tačiau ir pačios bankrutuojančios įmonės interesai gauti kuo daugiau lėšų už parduodamą turtą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kreditorių susirinkimo nustatytos pradinės parduodamo neįkeisto nekilnojamojo turto kainos atitinka protingumo ir sąžiningumo principus ir iš esmės nepažeidžia kreditorių interesų. Pareiškėjų atskirajame skunde nurodytas esminis motyvas, jog nustatyta pradinė turto pardavimo kaina užkirs kelią parduoti turtą brangiau, yra neteisingas. Tai, kad nustatyta turto pradinė kaina, nereiškia, kad turtas negali būti parduotas už didesnę kainą, pradinės kainos nustatymas nelemia kainos, už kurią turtas realiai bus parduotas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad varžytynėse parduodamo turto kaina gali padidėti, jei parduodamas objektas yra patrauklus, norimas potencialiems pirkėjams, atitinkamai jei nustatyta pradinė kaina neatitinka realios rinkos kainos, turtas bus parduodamas už pasiūlytą mažesnę kainą vykdant nustatytą pardavimo iš varžytynių tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).Pažymėtina ir tai, kad bankroto administratorius turi pareigą (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas), aktyviai dalyvauti realizuojant turtą, siekti jį tiek varžytynėse, tiek kitais nustatytais būdais, parduoti kuo aukštesne kaina, o teisės aktai nedraudžia kreditoriams, tarp jų ir pareiškėjams, bendradarbiaujant su bankroto administratoriumi, reklamuoti parduodamą turtą, informuoti potencialius pirkėjus apie jo patrauklumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1357-330/2017).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik pareiškėjų į bylą pateiktos UAB „Capital vertinimas“ 2018 m. sausio 15 d. informacinėmis pažymos apie nekilnojamojo turto rinkos vertę neleidžia daryti išvados, kad BUAB „Tik gėlės“ kreditorių susirinkime nustatyta nekilnojamojo turto pardavimo kaina yra netinkama. Visų pirma, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjų pateiktos informacinės pažymos negali būti prilyginamos turto vertinimo ataskaitoms. Antra, nekilnojamo turto vertinimas, kurio pagrindu 2017 m. spalio 12 d. kreditorių susirinkimas nustatė ginčijamo turto pardavimo kainą, buvo atliktas 2016 m. lapkričio 9 d., t. y. mažiau nei prieš metus iki kreditorių susirinkimo, todėl tiek jame dalyvavusiems kreditoriams, tiek pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti jo aktualumu.Pareiškėjai atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjų pateiktų argumentų bei išrašų iš nekilnojamojo turto skelbimų internetinės svetainės, todėl pažeidė imperatyvų reikalavimą tinkamai motyvuoti priimtą teismo nutartį.Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014 ir joje nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika).Konstatuotina, kad bylą nagrinėjusio teismo procesinis sprendimas atitinka pirmiau nurodytus Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, jas įvertino. Vien tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjų pateiktų internetinės svetainės išrašų, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeistas CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimas. Be to, įvertinus pareiškėjų pateiktų išrašų turinį bei atsižvelgus į šios nutarties 24 – 26 punktus, spręstina, kad pateikti išrašai nepaneigia ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo.Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra iš esmės pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.