Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-2038-717/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovėms V. R. ir K. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai taikė CK nuostatas ir 2010 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymą dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių.

Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas skundžiamą sprendimą, visiškai nepagrįstai taikė CK 6.6 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias solidariąją skolininkų pareigą bei CK 6.589 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias nuomininko šeimos narių teises ir pareigas. Visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog tarp atsakovės V. R. ir ieškovės AB „Kauno energija“ sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje atsakovė K. S. nėra įtraukta kaip perkanti ar kitaip susijusi su šilumos vartojimu, paskirstymu, skaičiavimu. Ieškovė nėra pateikusi su ieškiniu nuomos sutarties ir nėra aišku kokiu būdu buto nuomos sutartis yra susijusi su atsakovės V. R. pasirašyta šilumos pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje nėra aptartos buto nuomos sąlygos. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymo dėl ieškovės įpareigojimo pateikti šias sutartis netenkino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta skolą už patalpų šildymą priteisti solidariai iš dviejų atsakovių, o ne iš vienos atsakovės, kaip kad ši prašė. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nustatytomis tokias reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei. Šiose patalpose (duomenys neskelbtini) Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo leista gyventi atsakovei V. R. su trimis šeimos nariais, tame tarpe ir atsakovei K. S.. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu butas buvo išnuomotas atsakovėms V. R. ir K. S.. 2005 m. spalio 6 d. su atsakove V. R. pasirašyta savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Abi atsakovės ginčo gyvenamosiose patalpose yra registruotos nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovė K. S., nesutikdama su ieškovės ieškiniu, teikė teismui įrodymus, jog ji nuo (duomenys neskelbtini) metų gyveno kitu adresu – (duomenys neskelbtini), t. y. pateikė sudarytas paslaugų teikimo sutartis su Mikrovisata, Cgates, Teo LT, o jose nurodyta jos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas pripažino, jog atsakovė K. S. neįrodė, kad ji gyvendama kitoje vietoje, ten mokėjo mokesčius už šilumos tiekimą ir nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d. nesinaudojo ieškovės teikiama šilumos energija. Todėl teismas sprendė, kad ji solidariai su buto nuomininke A. R. privalo atsakyti pagal tenkančią prievolę ieškovei už šilumos energijos tiekimą. Atsakovė V. R., nesutikdama su priimta teismo sprendimo dalimi, kuria solidariai iš atsakovės K. S. priteista skola už šilumos energijos tiekimą, padavė apeliacinį skundą. Skolininkų daugeto atveju skolininkų prievolės pobūdis gali būti skirtingas. Jų prievolė gali būti dalinė, solidarioji arba subsidiarioji. Pagal CK 6.5 straipsnį, jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (CK 6.578 straipsnio 3 dalis).CK 6.589 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. O šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai.Tarp trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės ir nuomininkės atsakovės V. R. 2005 m. spalio 6 d. sudarytos nuomos sutarties 2.3 punkte nustatyta nuomininkės pareiga mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Sutarties 6 punkte nurodyta, kad nuomininko šeimos nariai ir fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip nuomininkas, vykdo visus įsipareigojimus ir atsako pagal prievoles, kylančias iš nuomos sutarties. Vadovaudamasi CK 6.589 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, šalių sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nuostatomis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuomininkės šeimos nariai turi teisę naudoti ir valdyti gyvenamąją patalpą, taip pat ir pareigą mokėti nuomos ir kitus mokesčius. Tai reiškia, kad nuomininkės šeimos narių teisės ir pareigos yra lygiai vienodos, nedalijamos ir neatskiriamos. Nuomos sutartimi nuomininkei ir jos šeimos nariams buvo suteikta teisė valdyti ir naudoti gyvenamąją patalpą, todėl pareiga mokėti mokesčius yra nedalijama pagal subjektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017).Sisteminis CK 6.6 straipsnio 1 dalies, 6.576, 6.589 straipsnių ir gyvenamosios patalpos nuomos sutarties aiškinimas leidžia daryti išvadą apie solidariąją nuomininkės ir jo šeimos narių (buvusių šeimos narių) prievolę mokėti nuomos ir kitus buto mokesčius, įtvirtintą ne tik šalių sudarytoje sutartyje, tačiau ir įstatyme (CK 6.589 straipsnio 1, 2 dalys).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.588, 6.589 straipsnius, reglamentuojančius nuomininko šeimos narių teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, nurodė, kad pareiga sumokėti nuompinigius ir kitus pagal sutartį nustatytus mokėjimus už paslaugas atsiranda tiek nuomininkui, tiek sutartyje nurodytiems, nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turintiems teisę gyventi jo šeimos nariams, t. y. atsiranda skolininkų daugetas prievolėje, jiems kyla solidarioji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).Pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovių solidariosios prievolės mokėti skolą už butui tiekimą šilumą pagrįstumą atsakovė kvestionuoja vadovaudamasi aplinkybe, jog atsakovei K. S. nuo (duomenys neskelbtini) metų nebegyvenant ginčo bute bei nesant jame registruotai nuo (duomenys neskelbtini) metų sausio mėnesio, nekyla tokia pareiga. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos apeliantės apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su tokiais argumentais, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, atsakovė K. S. nepateikė pakankamai įrodymų apie tai, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji tikrai negyvena, o savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi šiuo adresu. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartas teisinis reguliavimas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika paneigia atsakovės V. R. apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamai nustatytos jos ir jos dukters atsakovės K. S. prievolės mokėti už butui teikiamą šilumą susidariusią skolą. Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė susidariusią skolą solidariai iš abiejų atsakovių, deklaravusių savo gyvenamąją vietą nuomojamame bute, ir nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimo dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.