- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- AN2-147-211/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02539-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Pažeidėjas
- E. V.
- Advokatai
- Ugnius Pėdnyčia
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos E. V. (toliau – apeliantė) atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios (toliau – atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties, kuria nebuvo tenkintas pastarojo skundas dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ specialistės E. V. 2018 m. spalio 5 d. nutarimo, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. V. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 446 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Protokole nurodyta, kad E. V. 2018 m. gegužės 5 d., 8.51 val., važiavo autobusu Nr. 744, maršrutu Nr. 1G tarp stotelių „Trakų“ ir „Vinco Kudirkos aikštė“ be bilieto bei kontrolės metu pateikė po kontrolės pradžios pažymėtą elektroninį bilietą Nr. 3576752172 0,65 EUR vertės, t. y. E. V. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1439 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių (toliau – Taisyklių) 57 punkto reikalavimą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 446 straipsnio 4 dalį.
2. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Kontrolės skyriaus specialistė E. V. 2018 m. spalio 5 d. priėmė nutarimą, kuriuo E. V. pripažino kalta padarius ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skyrė jai 23 EUR dydžio baudą.
Šalies argumentai
3. Nesutikdami suminėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukta E. V. bei jos atstovas adv. Ugnius Pėdnyčia pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jos atžvilgiu nutraukti, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartimi pastarųjų skundas buvo atmestas. Teismas konstatavo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, administracinė nuobauda pažeidėjai paskirta sankcijos ribose.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nubaustosios E. V. atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė padarė ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, taip pat visapusiškai neįvertino visų administracinio nusižengimo teisenai reikšmingų aplinkybių ar įvertino klaidingai. Pasak advokato, teismas pažeidė ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, netinkamai nustatė, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo ir kitas turinčias reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybes. Teigia, kad apeliantei nepagrįstai inkriminuota ANK 446 straipsnio 4 dalis, nesant šio administracinio nusižengimo sudėties visumos.
4.1. Skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo protokole klaidingai fiksuotos esminės administracinio pažeidimo sudėties aplinkybės, nurodant, kad apeliantė pateikė po kontrolės pradžios pažymėtą elektroninį bilietą, todėl nebuvo galima nustatyti, kuo konkrečiai kaltinta apeliantė – ar už važiavimą be bilieto, ar už bilieto pažymėjimą kontrolės metu. Atstovo teigimu, nutarimas, priimtas tokio protokolo pagrindu, neteisėtas.
4.2. Taip pat skunde teigiama, kad nebuvo teismo vertinta ir ta aplinkybė, kad administracinio nusižengimo protokolą surašė ne apeliantę tikrinęs kontrolierius ar dalyvavęs patikrinime ir betarpiškai žinantis jo aplinkybes, o kontrolierė, kurie apie pažeidimą sužinojo tik iš kolegos sutrumpintai perpasakotų aplinkybių, kito asmens žodžių. Teismas nepaneigė apeliantės argumento, kad D. G. neturėjo teisės surašyti protokolą. Be to, protokolas įteiktas apeliantei taip pat netinkamai. Nesutikdama su jai inkriminuotu pažeidimu, apeliantė atsisakė pasirašyti protokolą, todėl surašiusi protokolą D. G. jame turėjo pažymėti, kad apeliantė atsisakė prasirašyti protokolą, tačiau to nepadarė, nors turėjo galimybę.
4.3. Atstovo teigimu, byloje neatlikta liudytojų apklausa, o atlikta buvo netinkamai, kadangi pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantė teikė prašymą apklausti moterį, kuri nufilmuota kontrolierių vaizdo kamera bei kuri tvirtino, kad apeliantė žymėjo Vilniečio kortelę autobuse, jos balsas girdisi vaizdo įraše. Savivaldybės įmonės atstovui patvirtinus šią vaizdo įraše fiksuotą aplinkybę, apeliantė dėl proceso ekonomiškumo atsisakė minėto prašymo šią liudytoją apklausti teisme. Vis tik, teismas nutartyje rašo, kad ši moteris sėdėjo atokiau, nors iš vaizdo medžiagos matyti, kad bilietų skaitytuvas jai buvo ranka pasiekiamas ir ji matė apeliantę žymint elektroninį bilietą. Atstovo teigimu, abejonės turėjo būti vertinamos apeliantės naudai. Taip pat teigia, kad pareigūnai privalo surinkti įrodymus, reikšmingus administracinės teisenos eigai, tačiau liudytojas kontrolierius D. I. teismo posėdyje nurodė, kad jis „liudininkų neapklausinėja“, to nedarė ir tyrimą tariamai atlikusi D. G., nors ANK tokią pareigą jiems numatė. Tokiu būdu, pasak advokato, kontrolierių liudijimams teismas suteikė ypatingą reikšmę, jų parodymais grindžiamas apeliantės kaltumas, o pastarajai nebuvo sudarytos galimybės nustatyti ir apklausti įvykio aplinkybes autobuse mačiusius žmones. Taip pat teigia, kad kontrolierių parodymai ir Savivaldybės įmonės raštas turėtų būti vertinami kritiškai, nes rašto autorių ir kontrolierius sieja kolegiškumo, grįsti tarpusavio lojalumu, santykiai.
4.4. Skunde teigiama ir tai, kad nebuvo įvertinta klaidos aplinkybė. Nors komposteris suveikė tuo metu, kai kontrolierius žymėjo apeliantės Vilniečio kortelę, tačiau nei Savivaldybės įmonės raštas, nei liudytojų parodymai nepaneigia fakto, kad būtent tuo metu, kai pati apeliantė žymėjo bilietą, įvyko elektros prietaiso techninė/programinė klaida. Atsižvelgiant į tai, apeliantė dėl objektyvių priežasčių negalėjo suvokti, kad važiuoja be bilieto. Atstovas teigia, kad šiuo aspektu yra labai svarbios 2018-09-19 posėdžio metu kontrolieriaus R. B. nurodytos aplinkybės, kad praktikoje pasitaiko, jog elektroninis bilietas, kurio aktyvacijai atlikti visi privalomi veiksmai, dėl klaidos skaitmeninėje duomenų bazėje nebūna aktyvuojamas. Daro išvadą, kad šiuo atveju nebuvo ir nėra eliminuota apeliantės nurodyta įvykio priežastis – autobuse buvęs elektroninių bilietų aktyvacijos prietaisas netinkamai aktyvavo apeliantės Vilniečio kortelėje buvusį elektroninį bilietą dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių.
4.5. Skunde taip pat teigiama, kad Savivaldybės įmonėje nebuvo daromi administracinio nusižengimo teisenos ne teismo tvarka posėdžių garso įrašai, kaip to reikalauja ANK, todėl Savivaldybės įmonė savo pareigas vykdė atmestinai, aplinkybes tyrė nevisapusiškai, neobjektyviai ir šališkai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ personalo ir teisės skyriaus atstovas teisininkas M. L. (toliau – Institucija) prašo netenkinti apeliacinio skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo nesutinkantys su apeliaciniu skundu, kadangi teigia, kad administracinio nusižengimo esmė tinkamai atskleista, o aplinkybė, kad pareigūnas protokole be kita ko nurodė, kad apeliantė pateikė po kontrolės pradžios pažymėtą elektroninį bilietą, nesudaro pagrindo teigti, kad iš protokole fiksuotų aplinkybių nebuvo galima nustatyti, kuo konkrečiai kaltinama apeliantė, kadangi ANK 446 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę tiek už važiavimą be bilieto, tiek už bilieto pažymėjimą kontrolės metu. Tai, kad pildant protokolą buvo padaryta techninė klaida, Institucijos teigimu, nesudaro pagrindo pripažinti protokolo negaliojančiu. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad protokolą surašė įgaliotas asmuo, laikydamasis visų reikalavimų šiam procesui, kadangi protokolas negali būti rašomas nei viešajame transporte, nei stotelėje, keleivis aplinkybių aiškinimuisi kviečiamas į kontrolierių tarnybinį mikroautobusą. Nurodo, kad D. G. yra Institucijos darbuotoja – pareigūnė, turinti teisę rašyti protokolus pagal ANK nuostatas. Taip pat teigia, kad apeliantė atsisakė pasirašyti minėtame protokole, o ši žyma nebuvo įrašyta į jos protokolo kopiją, kadangi pastaroji negrąžino protokolo kontrolierei. Institucijos teigimu, abejoti byloje apklaustų kontrolierių parodymais taip pat nėra pagrindo, nes jie nuoseklūs, seka vieni iš kitų. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad byloje nėra duomenų, kad 2018-05-05 autobuse Nr .744 elektroninio bilieto įranga veikė netinkamai, o jei ir būtų kažkokių gedimų, vairuotojas ar keleiviai apie tai informuotų kontrolierius. Juo labiau, kad be bilieto važiavo tik viena apeliantė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Skundas atmetamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
7. Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą dėl apeliantės E. V. nubaudimo pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį.
8. Matyti, kad apeliaciniame skunde ginčijama, jog apeliantė tinkamai žymėjo elektroninį bilietą, tačiau galimai dėl bilietų komposterio gedimo, bilietas nebuvo aktyvuotas. Aukštesnės instancijos teismas negali sutikti su tokiais apelianto argumentais.
9. ANK 446 straipsnio 4 dalyje yra numatyta atsakomybė už keleivių važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis ar važiavimą įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida neturint teisės į transporto lengvatas. Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 57 punkte numatyta, jog keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto arba vežančiu mokyklinio amžiaus vaiką iki keturiolikos metų be bilieto, taip pat vaikas nuo keturiolikos iki šešiolikos metų laikomas važiuojančiu be bilieto, jeigu keleivių kontrolės metu jis nepateikė jokio bilieto; pateikė galiojantį (aktyvuotą) bilietą su nuolaida, tačiau nepateikė galiojančio dokumento, patvirtinančio asmens teisę į transporto lengvatą; pateikė nepažymėtą popierinį vienkartinį bilietą, įsigytą iš vairuotojo, du ar daugiau kartų pažymėtą popierinį vienkartinį bilietą, įsigytą iš vairuotojo, ne toje transporto priemonėje pažymėtą popierinį vienkartinį bilietą, įsigytą iš vairuotojo, kontrolės metu pažymėtą/aktyvuotą bilietą, negaliojantį (neaktyvuotą) bilietą.
10. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad 2018 m. gegužės 5 d., 8.51 val. Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriams tikrinant autobuso Nr. 744 keleivių bilietus, buvo nustatyta, kad E. V. važiavo neturėdama galiojančio (aktyvuoto) bilieto. Liudytoju teisme apklaustas kontrolierius D. I., tikrinęs apeliantės Vilniečio kortelę paaiškino, kad įlipus į transportą, panelė pateikė negaliojančią vilniečio kortelę. Kortelę jis patikrino keletą kartų savo aparatu – įsitikino, kad kortelėje tikrai nėra aktyvuoto galiojančio bilieto. Pridėjus kortelę prie autobuse esančio skaitytuvo, bilietas atsižymėjo – tai reiškė, kad tuo metu kortelėje nebuvo galiojančio bilieto (t.2, b.l. 13-15). Aplinkybę, kad E. V. nebuvo nusipirkusi elektroninio bilieto, t. y. bilietas nebuvo pažymėtas nuo įlipimo stotelės ir kolegai (D. I.) betikrinant bilietus, šis pastebėjo, nurodė ir kartu tuo metu autobuse buvęs kitas kontrolierius, teisme liudytoju apklaustas R. B.. Jis paaiškino, kad keleivė tvirtino, kad bilietą žymėjo, tačiau, kad bilietas buvo nežymėtas, yra užfiksuota filmuotoje medžiagoje. Kad įsitikintų, jog bilietas buvo nepažymėtas, kolega pabandė bilietą aktyvuoti ir jis sėkmingai aktyvavosi, kas rodo, kad komposteris veikė, keleivė tikrinimo metu nebuvo nusipirkusi bilieto (t. 2, b.l. 12-13). Tai, kad apeliantė nebuvo tinkamai aktyvavusi elektroninio bilieto patvirtina ir byloje esantis Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Bendrųjų reikalų departamento Informacinių technologijų skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad dėl elektroninio bilieto sistemos techninių ypatybių tinkamai aktyvavus elektroninį bilietą transporto priemonėje įrengtu elektroninių bilietų skaitytuvu (modelis EM 316 m) iki pažymėto elektroninio bilieto galiojimo pabaigos toje pačioje kortelėje aktyvuoti kitų elektroninių bilietų neįmanoma. Pridėjus kortelę su aktyvuotu elektroniniu bilietu prie elektroninių bilietų skaitytuvo ekrane be garsinio signalo pasirodo aktyvinto elektroninio bilieto informacija (elektroninio bilieto rūšis, aktyvavimo ir galiojimo laikas ir t. t.). Apie tinkamą elektroninio bilieto aktyvavimą keleivis informuojamas garsiniu signalu (t. 1, b. l. 41). Taip pat iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad kontrolės darbuotojui iš apeliantės paimtą vilniečio kortelę prilietus prie komposterio, pasigirdo garso signalas ir bilietas buvo atžymėtas (t. 1, b.l. 43).
11. Nors skunde teigiama, kad galimai apeliantei E. V. aktyvuojant bilietą jis galėjo nesiaktyvuoti dėl bilietų komposterio gedimo, tačiau kaip matyti, tokių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. Akivaizdu, kad jeigu būtų buvęs kažkoks gedimas, apie tai kontrolierius būtų informavę kiti autobusu važiavę keleiviai bei vairuotojas, tačiau kaip matyti iš byloje kontrolierių pateikto vaizdo įrašo, iš visų autobusu Nr. 744 važiavusių keleivių kontrolės metu vienintelė apeliantė važiavo be bilieto. Kiti tuo metu autobuse buvę keleiviai pateikė kontrolieriams tinkamai aktyvuotus bilietus, kas rodo, kad bilietų komposteris ir bilietų aktyvavimo sistema 2018-05-05 funkcionavo tinkamai. Juo labiau, kad ir kontrolės metu, norėdamas įsitikinti, kad galėjo įvykti autobuso komposterio ar aktyvacijos sistemos gedimai, kontrolierius apeliantės akivaizdoje aktyvino jos pateiktą bilietą, priliesdamas jį prie komposterio, kuomet pasigirdo signalas, patvirtinantis tinkamą bilieto aktyvinimą, ko nebūtų, jeigu bilietą tinkamai aktyvuotų apeliantė. Tokiu būdu pagrįstai buvo nustatyta, kad kontrolės metu apeliantės E. V. pateiktas elektroninis bilietas nepažymėtas, todėl ji, vadovaujantis Keleivio ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus miesto savivaldybėje taisyklėmis, pagrįstai laikoma važiavusia be bilieto.
12. Nepagrįstas skundo ir tas argumentas, kad Institucijos kontrolierė D. G. neturėjo teisės surašyti apeliantei administracinio nusižengimo protokolo, kadangi patikrinime ji betarpiškai nedalyvavo, o aplinkybes sužinojo iš kolegų. Kaip nurodė Institucijos atstovas M. L., keleiviui važiavus be bilieto padaryto administracinio nusižengimo tyrimui ir protokolo surašymui keleivis kviečiamas į kontrolierių tarnybinį mikroautobusą, kuriame ištiriamos pažeidimo aplinkybės ir nustačius pažeidimą, surašomas administracinio nusižengimo protokolas. Nagrinėjamu atveju apeliantė pati atsisakė išlipti iš autobuso, o ją išlaipinus – eiti į kontrolierių tarnybinį autobusiuką. Pažymima, kad Keleivio ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus miesto savivaldybėje taisyklių 29.9 p. numatyta, kad keleiviai privalo vykdyti teisėtus kontrolierių ir transporto priemonės vairuotojo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju tai, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas apeliantei E. V. nedalyvaujant, nulėmė jos pačios neteisėti veiksmai. Be to, protokolą surašiusi D. G. yra Institucijos darbuotoja-pareigūnė, turinti teisę surašyti protokolus pagal ANK nuostatas, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. G. surašytas protokolas yra teisėtas. Be to, kaip paaiškino teisme ši liudytoja, kad vieni kontrolieriai tikrina keleivių bilietus, o ji tarnybiniame mikroautobuse surašinėja protokolus, palikti darbo vietos negalėjo be priežiūros (t. 2, b.l. 15-16). Skunde taip pat teigiama, kad protokolas apeliantei įteiktas netinkamai, nepažymint, kad ji „Atsisakė“ pasirašyti, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, E. V. protokolo surašymo metu į kontrolierių tarnybinį mikroautobusą eiti atsisakė, protokolas įteikimui jai buvo išneštas į lauką, tačiau apeliantė, nesutikusi pasirašyti, negrąžino protokolo žymai apie atsisakymą pasirašyti. Tokiu būdu, tai, kad administracinio nusižengimo protokole apeliantės kopijoje nėra žymos „Atsisakė“, vėl gi sąlygojo pačios apeliantės veiksmai.
13. Nepagrįstai skunde teigiama, kad apylinkės teismas prioritetinę reikšmę suteikė liudytojais apklaustų kontrolierių parodymams ir visiškai nevertino vaizdo įraše užfiksuotos moters nurodytos aplinkybės, kuri patvirtino, kad apeliantė žymėjo bilietą. Iš bylos matyti, kad teisme apklaustų Institucijos darbuotojų-kontrolierių D. I., tikrinusio apeliantę bei kolegos R. B. parodymai yra nuoseklūs, papildantys vieni kitus, taip pat juos patvirtina ir kiti byloje esantys aukščiau aptarti faktiniai duomenys, todėl teismui nebuvo pagrindo jais netikėti. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantės atstovas buvo pateikęs prašymą iškviesti vaizdo įraše užfiksuotą moterį, tačiau vėliau šio prašymo atsisakė, motyvuodamas, kad moteris negalėtų paliudyti jokių papildomų reikšmingų aplinkybių, kurios nėra užfiksuotos kontrolierių darytame vaizdo įraše. Skunde advokatas akcentuoja ir tai, kad Institucijos atstovas teisme patvirtino vaizdo įraše fiksuotos minėtos moters pasakytus žodžius, kuriuos ji nurodė „Nu jo, atžymėjo“. Vis tik apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo šios moters parodymais, kadangi kaip buvo nustatyta, ji autobuse sėdėjo atokiau nuo bilietų komposterio ir, nors kaip teigiama skunde, jis buvo jai pasiekiamas ranka, tačiau nebuvo nustatyta, kad ši moteris galėjo matyti elektroninio bilieto informaciją jo tariamo žymėjimo metu, kadangi ji sėdėjo už nugarinės komposterio dalies.
14. Skunde teigiama ir tai, kad protokole klaidingai fiksuotos esminės pažeidimo sudėties aplinkybės, nurodant, kad apeliantė kontrolieriams pateikė po kontrolės pradžios pažymėtą elektroninį bilietą, todėl nutarimas, priimtas tokio protokolo pagrindu, negali būti teisėtas. Su šiuo skundo teiginiu sutiktina, tačiau matyti, kad apylinkės teismas, įvertinęs šią klaidą, ją skundžiama nutartimi taisė, aprašomojoje nutarties dalyje panaikindamas šį kaltinimą apeliantei. Atkreipiamas dėmesys, kad atsakomybė pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį, be kitų nusižengimų, kyla tiek už važiavimą su kontrolės metu pažymėtu/aktyvuotu bilietu, tiek pateiktus negaliojantį (neaktyvuotą) bilietą. Taigi šio nusižengimo prasme nurodyti pažeidimai yra tapatūs, reiškiantys tą patį pažeidimą, t.y., kad asmuo važiavo be bilieto, todėl protokole netinkamai nurodyta aplinkybė, kad apeliantė pateikė po kontrolės pradžios pažymėtą bilietą, nesudaro pagrindo teigti, kad nusižengimas iš viso nebuvo padarytas, o iš fiksuotų aplinkybių nebuvo galima nustatyti, kuo konkrečiai kaltinama apeliantė. Kita vertus, apylinkės teismas, konstatavęs minėtą klaidą motyvuojamoje skundžiamos nutarties dalyje, savo sprendimo nenurodė rezoliucinėje dalyje, kas yra taisytina, nurodant, kad E. V. atsakomybė pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį kyla tik už keleivių važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, tačiau tai negali būti pagrindu administracinę teiseną apeliantei nutraukti.
15. Atstovas skunde nurodo ir tai, kad nagrinėjant bylą Institucijoje, nebuvo daromi posėdžių garso įrašai, kaip to reikalauja ANK, tačiau pagrįstai atkreipė dėmesį apylinkės teismas, kad nagrinėjamu atveju apeliantės atstovo skundas buvo išnagrinėtas teismo posėdžiuose, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui ir jo atstovui, Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui, liudytojams, todėl pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, kad šie advokato nurodyti trūkumai, priimant procesinį sprendimą neteismine tvarka, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą Institucijos nutarimą. Aplinkybių, kaip minėti trūkumai įtakojo teisę į gynybą, advokatas nepateikė ir skunde aukštesniajam teismui.
16. Taigi, visuma aptartų aplinkybių paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad E. V. pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį nubausta nepagrįstai ir neteisėtai. Įvertinus byloje esančią medžiagą, konstatuojama, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nebuvo priimtas sprendimas pašalinti E. V. pareikštame kaltinime nurodytą aplinkybę, kad E. V. kontrolės metu pateikė po kontrolės pradžios pažymėtą elektroninį bilietą Nr. 3576752172, kas buvo aptarta minėtos nutarties aprašomojoje dalyje, vertintina kaip klaida, kuri ištaisytina tokį sprendimą nurodant šio priimamo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje. Tuo pačiu pažymėtina, kad šios aplinkybės pašalinimas neturi įtakos apeliantės veiksmų kvalifikacijai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir E. V. atstovo apeliacinio skundo netenkinti.
Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartyje padarytą klaidą: nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyti – pašalinti iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2018 m. spalio 5 d. nutarimo aplinkybę „Kontrolės metu asmuo pateikė: po kontrolės pradžios pažymėtą elektroninį bilietą Nr. 3576752172“.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.