- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-18
- Bylos Nr.
- II-19-806/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02539-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Advokatai
- Ugnius Pėdnyčia, Ugnis Pėdnyčia
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir jos atstovo advokato U. Pėdnyčios skundą dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2018 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. SISP-ANR_N-46499-2018 administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyr. kontrolierė D. G. 2018 m. gegužės 5 d. E. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 446 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, kuriame nurodė, kad E. V. 2018 m. gegužės 5 d., 8.51 val., važiavo autobusu Nr. 744, maršrutu Nr. 1G tarp stotelių „Trakų“ ir „Vinco Kudirkos aikštė“ bei kontrolės metu pateikė po kontrolės pradžios pažymėtą elektroninį bilietą Nr. (duomenys neskelbtini) 0,65 EUR vertės, t. y. E. V. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1439 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių (toliau – Taisyklių) 57 punkto reikalavimą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 446 straipsnio 4 dalį.
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Kontrolės skyriaus specialistė E. V. 2018 m. spalio 5 d. priėmė nutarimą, kuriuo E. V. pripažino kalta padarius ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skyrė jai 23 EUR dydžio baudą.
Šalies argumentai
E. V. atstovas advokatas Ugnius Pėdnyčia pateikė teismui skundą, kuriuo prašo minėtą 2018 m. spalio 5 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą E. V. atžvilgiu nutraukti, motyvuodamas tuo, kad E. V. 2018 m. gegužės 5 d., apie 8.30 val., tik įlipus į autobusą Nr. 744, važiavusį Vilniuje maršrutu Nr. l G tarp „Trakų“ ir „Vinco Kudirkos aikštės“ stotelių, pridedama savo asmeninę Vilniečio kortelę prie bilietus aktyvuojančio prietaiso elektroninį bilietą buvo aktyvavusi. Įvykio metu kontrolierius D. I., paėmęs pareiškėjos E. V. Vilniečio kortelę patikrinimui, ar joje yra aktyvuotas elektroninis bilietas, savavališkai akivaizdžiai viršijant jam teisės aktais suteiktus įgaliojimus, be pareišėjos leidimo aktyvavo joje dar vieną elektroninį bilietą, tokiais veiksmais padarydamas pareiškėjai 0,65 EUR turtinę žalą. Net jei pirmasis pareiškėjos bilietas dėl kokių nors priežasčių objektyviai nebūtų buvęs aktyvuotu, kontrolierius D. I. neturėjo teisės aktyvuoti elektroninį bilietą pats naudodamas pareiškėjos Vilniečio kortelę, nes jo kompetencija yra tik kontroliuoti keleivių bilietus ir nustatyti pažeidėjus. Skunde nurodoma, kad šiuo atveju nėra E. V. inkriminuoto ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėties. Pirmiausia, E. V. tik įlipus į autobusą, pridėdama savo Vilniečio kortelę prie komposterio, aktyvavo elektroninį bilietą, o komposteris skleidė tinkamos elektroninio bilieto aktyvacijos garsą. Tai reiškia, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju tinkamai atliko visus reikiamus veiksmus, tam, kad jos Vilniečio kortelėje būtų aktyvuotas elektroninis bilietas. Antra, administracinio nusižengimo teisenoje nebuvo ir iki šiol nėra eliminuota klaidos galimybė, kad autobuse įvykio metu buvęs komposteris netinkamai aktyvavo ar neaktyvavo pareiškėjos Vilniečio kortelėje buvusio elektroninio bilieto dėl nuo jos valios nepriklausančių objektyvių priežasčių, pvz., įvyko komposterio ir/ar aktyvacijos sistemos gedimai. Tai patvirtina administracinio nusižengimo teisenos 2018 m. rugsėjo 19 d. 14 val. posėdžio metu kontrolieriaus R. B. nurodytos aplinkybės, kad praktikoje pasitaiko atveju, jog asmens elektroninis bilietas, kurio aktyvacijai jis taisyklingai ir nuosekliai atliko visus privalomus veiksmus, per klaidą nuo asmens nepriklausančių faktorių nebuvo tinkamai aktyvuojamas skaitmeninėje duomenų bazėje. Nei iš protokolo, nei iš kitos administracinio nusižengimo medžiagos nėra aišku, ar autobuse prieš įvykį ir įvykio metu buvęs komposteris, kuriuo pareiškėja aktyvavo Vilniečio kortelėje buvusį elektroninį bilietą, turėjo galiojančią patikrą, ar kontrolieriaus D. I. prietaisas, tikrinantis autobusu važiuojančių asmenų bilietų galiojimą, taip pat turėjo galiojančią patikrą ir naudojimo instrukciją, ar su ja kontrolierius buvo supažindintas. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios pareiškėjos Vilniečio kortelėje aktyvuotų bilietų išklotinės taip ir lieka neaišku, ar pareiškėjos Vilniečio kortelėje buvo aktyvuotas elektroninis bilietas, ar vis dėlto ne. Šiuo atveju būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Skunde taip pat nurodoma, jog nagrinėjamu atveju įvykio metu nebuvo sudarytos galimybės nustatyti ir apklausti pareiškėjos prieš įvykį autobuse atliktus veiksmus galėjusių patvirtini liudytojų. Pareiškėja pati įvykio metu, kontrolieriams teigė, jog tik įlipus į autobusą pridėdama savo turimą vienintelę Vilniečio kortelę prie elektroninius bilietus aktyvuojančio prietaiso (komposterio), tinkamai aktyvavo elektroninį bilietą, komposteris skleidė tinkamos elektroninio bilieto aktyvacijos garsą, o visas šias aplinkybes gali patvirtinti autobuse šalia bilietų aktyvavimo prietaiso buvę asmenys. Pareiškėja įvykio metu būdama autobuse, šalia stovint kontrolieriams, pati savo iniciatyva paklausė šalia lango sėdėjusios šviesių plaukų merginos, ar ji gali patvirtinti, kad matė, jog pareiškėja tik įlipus į autobusą aktyvavo elektroninį bilietą. Pastaroji patvirtino pareiškėjos įvykio metu kontrolieriams nurodytas, bei viso administracinio nusižengimo teisenos nagrinėjimo metu nurodomas aplinkybes, pasakydama: „nu jo, atžymėjo“. Tai patvirtina administracinio nusižengimo teisenos medžiagoje esančios kontrolieriaus D. I. nešiojama vaizdo fiksavimo kamera užfiksuotos aplinkybės (įrašo laikas 38-39 sek)., nors kontrolieriai administracinio nusižengimo teisenos 2018 m. rugsėjo 19 d., 14 val. posėdžio metu nurodė, kad visi autobuse buvę keleiviai tylėjo, niekas nepasakė nei žodžio. Pareiškėjai nesutinkant su kontrolierių nurodymu išlipti iš autobuso, šie jos atžvilgiu pradėjo naudoti psichologinį smurtą galiausiai ją ištempė iš autobuso, neapklausę pareiškėjos nurodytų įvykio liudytojų. Tokiu būdu kontrolieriai grubiai pažeidė pareiškėjos teises į gynybą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Byloje kilusių prieštaravimų bei esančių abejonių buvo galima išvengti, jeigu kontrolieriai būtų ėmęsi įgyvendinti pareigą atlikti veiksmus visapusiškai ir objektyviai tiriant ir nustatant tikrąsias įvykio aplinkybes, t. y. apklausiant nešališkus autobuse prieš įvykį ir jo metu buvusius liudytojus. Skunde pažymėta, kad pareiškėja viso administracinio nusižengimo teisenos nagrinėjimo ne teisme metu savo iniciatyva ir resursais, pasinaudodama viešąja internetine erdve - internetiniu puslapiu https://www.facebook.com - bandė surasti minėtą autobuse sėdėjusią merginą, patvirtinusią pareiškėjos įvykio metu kontrolieriams nurodytas aplinkybes. Taigi šiuo atveju institucijos, surašiusios protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovai pažeidė proceso reikalavimus, administracinio nusižengimo tyrimą atliko atmestinai ir nevisapusiškai, neišnaudojo visų galimybių surinkti visus objektyvius ir neginčijamus įrodymus, nevertino jų visumos, pakankamumo, nuoseklumo, prieštaravimų, logiškumo, patikimumo, nesiėmė priemonių visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti visas teisingam administracinio nusižengimo teisenos išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Skunde atstovas taip pat kėlė abejones dėl to, ar kontrolieriai iš tiesų buvo supažindinti su Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklėmis, teigiant, kad jie veikė, pažeisdami jiems teisės aktais suteiktus įgaliojimus. Atstovo teigimu, įvykio metu pareiškėjai atsisakius išlipti iš autobuso kontrolieriai pirmiausiai privalėjo iškviesti policijos pareigūnus. Tik atvykę policijos pareigūnai esant tam tikroms teisėtumą suteikiančioms aplinkybėms galėjo atlikti kontrolierių įvykio metu atliktus veiksmus - panaudojant pareiškėjos atžvilgiu fizinę jėgą, ją išvesdinti iš autobuso. Pažymėjo, kad administracinio nusižengimo protokolas taip pat surašytas pažeidžiant ANK reikalavimus. Nurodė, kad įvykio metu ir vietoje Savivaldybės įmonės vyr. kontrolierė D. G., kuri protokole įvardyta asmeniu, atlikusiu tyrimą ir surašiusiu protokolą, nedalyvavo, ji nematė, nežinojo ir netyrė įvykio aplinkybių, be to, administracinio nusižengimo byloje nepateikta įrodymų, kad D. G. buvo įgaliota surašyti protokolą, todėl manytina, kad ji tokios teisės neturėjo. Atstovas skunde kėlė abejones ir dėl nutarimo atitikties ANK numatytiems turinio reikalavimams. Taip pat akcentavo, kad skundžiamame nutarime nurodyti teiginiai tik šabloniškai perkelti iš protokolo, kurio pagrindu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, net nesistengiant jų papildyti kitomis faktinėmis ir/ar teisinėmis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepime į skundą prašė palikti nutarimą nepakeistą ir E. V. bei jos atstovo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad nagrinėjamu įvykių metu keleivių kontrolę vykdęs SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius D. I. nustatė, kad pareiškėja keleivių kontrolės metu pateikė neaktyvintą elektroninį bilietą (elektroninio bilieto kaina: 0,65 EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini)). Konstatavus šią aplinkybę, E. V. 2018 m. gegužės 5 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas ginčijamas nutarimas. Vadovaujantis Taisyklėmis, pareiškėja, vos tik įlipusi į autobusą ir neturėdama su savimi galiojančio bilieto, privalėjo nedelsdama toje pačioje stotelėje aktyvinti savo turimą bilietą arba įsigyti/aktyvinti bilietą vienu iš Taisyklių 36 punkte nurodytų būdų, tačiau to nepadarė. Pabrėžė, jog vien tik turėdamas su savimi elektroninį bilietą keleivis neužtikrina tinkamos kelionės viešuoju transportu. Šiuo atveju pareiškėja turėjo turimą bilietą tinkamai aktyvinti komposterio pagalba. Norėdamas objektyviai ištirti įvykio versijas ir įsitikinti, ar, kaip teigia pareiškėja, įvykio metu galėjo įvykti autobuso komposterio ir (ar) aktyvacijos sistemos gedimai bei pareiškėjos bilietas galėjo būti tinkamai aktyvintas kelionės autobusu metu, kontrolierius pareiškėjos akivaizdoje aktyvino jos pateiktą bilietą priliesdamas jį prie autobuso komposterio. Pateiktame vaizdo įraše, kurį įvykio metu užfiksavo kontrolieriaus vaizdo kamera, aiškiai girdimas garsinis signalas, kuris patvirtina tinkamą bilieto aktyvinimą. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu pareiškėja, kaip ji pati teigia, būtų tinkamai aktyvinusi bilietą iki kontrolės pradžios, atsižvelgiant į elektroninio bilieto sistemos ypatumus, naujas elektroninis bilietas nebūtų aktyvintas. Šios aplinkybės įrodo faktą, jog pareiškėja, įlipusi į autobusą nebuvo tinkamai aktyvinusi savo turimo bilieto. Net ir tuo atveju, jeigu dėl kokių nors priežasčių autobuso komposteris būtų neveikiantis ar sugedęs, negalėtų būti girdimas garsinis signalas, patvirtinantis tinkamą bilieto aktyvinimą, o pareiškėja, pastebėjusi, kad autobuso komposteris neveikia, vadovaudamasi Taisyklėmis, privalėtų bilieto aktyvinimui panaudoti kitą veikiantį autobuso komposterį arba įsigyti/aktyvinti bilietą kitais Taisyklių 36 punkte nurodytais būdais, pavyzdžiui, įsigyti vienkartinį popierinį bilietą iš vairuotojo, tačiau to nepadarė. Keleivių kontrolės metu kontrolierius nustatė, kad pareiškėjos pateiktas bilietas buvo neaktyvintas, todėl E. V., vadovaujantis Taisyklėmis, yra laikoma važiavusia be bilieto ir pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį. Kontrolierių teisė išlaipinti iš transporto priemonės keleivį, važiavusį be bilieto bei reikalauti pateikti keleivio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, administracinio nusižengimo protokolo surašymui yra įtvirtinta Taisyklių 61.1 punkte. Kontrolierius taip pat turi teisę „reikalauti, kad keleiviai vykdytų jo teisėtus nurodymus“ (Taisyklių 61.5 punktas). Pateiktas vaizdo įrašas, kurį įvykio metu užfiksavo kontrolieriaus vaizdo kamera, patvirtina faktą, jog kontrolierius daug kartų prašė pareiškėjos išlipti iš autobuso, tačiau ji šių kontrolieriaus nurodymų piktybiškai nevykdė. Tokiu savo elgesiu pareiškėja pažeidė viešąjį interesą, t. y. kitų autobuso keleivių interesus, kadangi autobuso vairuotojas viso pažeidimo aplinkybių aiškinimosi metu negalėjo pajudėti iš stotelės ir tęsti maršrutą. Dėl šios priežasties pažeidimo metu kontrolę vykdę kontrolieriai, vadovaudamiesi Taisyklių 61.1 punktu, buvo priversti pareiškėją, važiavusią be bilieto, išlaipinti iš autobuso. Nagrinėjamu atveju kontrolieriai tinkamai veikė jiems suteiktų įgaliojimų ribose. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyr. kontrolierė D. G. surašė protokolą dalyvaujant visiems pažeidimo metu keleivių kontrolę atlikusiems kontrolieriams ir atsižvelgdama į jų parodymus, t. y. vyr. kontrolierė D. G. atliko tik techninį darbą (brigadoje dirbantys kontrolieriai paprastai yra pasiskirstę darbo funkcijomis). Pareiškėja buvo kelis kartus kviečiama nueiti į keleivių kontrolės maršrutinį autobusą protokolo surašymui, tačiau kategoriškai atsisakė. Pareiškėjai, priešingai negu ji teigia, buvo pasiūlyta susipažinti su protokolu bei ANK įtvirtintomis jos teisėmis ir pareigomis, tačiau pareiškėja atsisakė pasirašyti protokolą ir pateikti paaiškinimus.
Teisme apklausta skundą padavusi E. V. parodė, kad gegužės mėnesį įlipo į autobusą Pramogų arenos stotelėje, turėjo važiuoti iki Kudirkos aikštės, ten ir išlipo. Įlipo į autobusą, kaip visada per galines duris, prie ten stovinčio komposterio žymėjo Vilniečio kortelę, kadangi strigo kažkas, žymėjo ne vieną kartą ir aplink buvę žmonės tikrai turėjo tai matyti. Komposteris supypsėjo, matė, kad ekrane pasirodė varnelė, apmokėjimo laikas, apmokėjimo galiojimas, pinigų suma 3,60 eurų. Komposteris jai parodė, kad viskas teisingai padaryta, todėl ramiai atsisėdo šalia komposterio, šalia merginos, kuri matė, kad ji pažymėjo bilietą. Kudirkos aikštėje norėjo išlipti ir ramiai davė savo bilietą kontrolieriui. Nustebo, kai kontrolierius pasakė, kad jos bilietėlis nepažymėtas, nes visus žingsnius, ko iš jos reikalaujama, atliko. Dėl to ir prašė apklausti liudytojus, vairuotoją, nustatyti ar buvo filmuojama. Vietoj to, kad būtų išklausyta, iš karto buvo apkaltinta, kad nežymėjo bilieto. Vienas kontrolierius sakė, jei pažymės Vilniečio kortelę ir ji supypsės, tai patvirtins, kad bilieto nepažymėjo. Negalėjo su tuo sutikti, tačiau kontrolierius vis tiek pažymėjo kortelę, jam supypsėjo ir jis ją (E. V.) apkaltino, kad nepažymėjo bilieto. Paaiškino, kad autobuse buvusi liudytoja nors ir negalėjo matyti paties komposterio ekrano, tačiau galėjo matyti, kaip ji kelis kartus žymėjo bilietą ir turėjo girdėti, kad komposteris supypsėjo. Policiją iškvietė pati, nes buvo ištempta iš autobuso. Policijai atvažiavus ir jai kalbant su pareigūnais jai be jokių paaiškinimų buvo įteiktas protokolas. Policininkai jai pasakė, kad protokolo gali nepasirašyti, taip ir padarė. Protokolą jai įteikė kontrolieriai ir išvažiavo, ji liko su policininkais. Nurodė, kad savanoriškai nelipo iš autobuso, nes norėjo, kad būtų apklausti liudytojai. Jeigu su ja būtų kalbėta, kad išlipus aiškinsis, kas įvyko, galbūt būtų buvę kitaip. Nurodė, kad Vilniečio kortele naudojasi maždaug apie 3 metus ir gana dažnai važinėja autobusais. Vilniečio kortelę dažniausiai pildo internetu. Niekada nebuvo bausta ir visada tvarkingai vykdo savo pareigas. Tos moters, kuri matė, kaip ji pasižymėjo bilietą, nepažįsta, ją paskui surado per „Facebook“, kur paskelbė, kad ieško moters, kuri atitinkamu laiku važiavo atitinkamu autobusu, įkėlė nuotrauką ir prašė draugų, kad dalintųsi pranešimu, taip ją rado. Po to su ja susirašinėjo žinutėmis, ji sakė, kad prisimena įvykį. Kai kalba perėjo, kad reikėtų liudyti teisme, matyt moteris išsigando ir dingo. Papildomai nurodė, kad protokolą jai surašė moteris, kurios iš viso nematė. Iki protokolo surašymo iš jos jokio paaiškinimo neėmė, nes išlipus iš autobuso ji skambino policijai. Į kontrolierių autobusą nenuėjo, nes nesuprato, kodėl ten turėtų eiti, jai nebuvo sakyta, kad prašoma ateiti protokolo surašymui ar aplinkybių išsiaiškinimui. Pažymėjo, jog žino, kad šiuo atveju padarė visus žingsnius, kurių reikėjo bilietui tinkamai atžymėti, nebūtų gaišinusi nei kontrolierių, nei teismo laiko, jeigu jaustųsi kalta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu institucijos atstovas palaikė atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas A. S. apklausiamas teismo posėdyje parodė, jog yra Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis. Įvykį maždaug atsimena. Gavo iškvietimą dėl konflikto su keleivių kontrole, jog kontrolieriai sukėlė skausmą merginai. Atvykus, pasitiko kontrolieriai ir mergina (E. V.). Kontrolieriai aiškino, kad mergina buvo išprašyta iš viešojo transporto dėl to, kad važiavo be bilieto, o mergina paaiškino, kad buvo jėga išvesta ir jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Pati buvo nusiminusi, verkė. Priėmė iš jos pareiškimą, surašė tarnybinį pranešimą Šalia stovėjo keli vyrukai kontrolieriai. Pareiškimą nuvežė į Antrąjį policijos komisariatą, ten surašė tarnybinį ir šią medžiagą perdavė budėtojui, o jis turėjo ją perduoti tyrėjui. Neatsimena, ar jiems būnant merginai buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas, neatsimena, ar ji buvo įlipusi į kontrolierių autobusiuką, beveik visą laiką buvo stotelėje.
Liudytojas S. S. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad įvykį atsimena kažkiek. Gavo iškvietimą, kad Kudirkos aikštėje keleivių kontrolė merginą iš autobuso išvedė jėga. Atvykus, mergina buvo susijaudinusi, pradėjo verkti, papasakojo, kad ją jėga išvedė, o keleivių kontrolė teigė, kad jėgos nebuvo. Pasiūlė merginai parašyti pareiškimą dėl šio įvykio. Neatsimena, ar jiems būnant mergina buvo įlipusi į keleivių kontrolės autobusiuką. Berods, prie jų jai buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas, nes po to, kai įteikė protokolą, keleivių kontrolė išvažiavo. Keleivių kontrolei išvažiavus, jie liko, užsirašė duomenis. Negali pasakyti, kur tiksliai vyko protokolo įteikimas, bet tikrai ne prie jų tarnybinio automobilio, gal netoli keleivių kontrolės autobusiuko. Pats nebuvo įlipęs į keleivių kontrolės autobusiuką. Nepamena merginai protokolą įteikusio kontrolieriaus – nei lyties, nei kitų požymių. Jei neklysta, įteikiant protokolą merginai buvo pasakyta, kokia bauda paskirta ir iki kada reikia ją sumokėti, gal ir klysta. Kiek pamena, aiškinantis situaciją, šalia stovėjo du kontrolieriai vyrai, vienas jų filmavo. Atsimena, kad mergina iš pradžių nenorėjo duoti asmens dokumento, bet gražiai paprašius, ji geranoriškai jį davė, kontrolieriai surašė protokolą ir išvažiavo. Nepasakys, ar šalia jų buvę kontrolieriai kažkuriuo momentu buvo nuėję ar įlipę į autobusiuką.
Liudytojas R. B. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad jei neklysta, įvykis buvo gegužės mėnesį. Pats įvykis – keleivis važiavo be bilieto, tai eilinė situacija. Keleivė nebuvo nusipirkusi elektroninio bilieto – t. y. bilietas nebuvo pažymėtas nuo įlipimo stotelės ir kolegai (D. I.) betikrinant bilietus, šis pastebėjo, kad pas keleivę bilietas nebuvo pažymėtas. Kolega pasakė, kad reikia išlipti, nes bilietas nepažymėtas, bet kiek atsimena, keleivė atsisakė tai padaryti. Viešojo transporto taisyklėse nurodyta, kad keleivis privalo išlipti, jei važiuoja be bilieto – ta prasme, vykdyti kontrolės reikalavimus. Keleivė nenorėjo išlipti iš autobuso, nes kaip ir visada būna tokiais atvejais, tvirtino, kad bilietą žymėjo, tačiau, kad bilietas buvo nežymėtas, yra užfiksuota filmuotoje medžiagoje. Kad įsitikintų, jog bilietas buvo nepažymėtas, kolega pabandė bilietą aktyvuoti ir jis sėkmingai aktyvavosi, kas rodo, kad komposteris veikė, keleivė tikrinimo metu nebuvo nusipirkusi bilieto. Paskui keleivė išlipusi kvietėsi policijos pareigūnus. Jie prašė pateikti asmens dokumentą, kad galėtų surašyti protokolą, tačiau keleivė atsisakė. Atvykę pareigūnai paprašė keleivės prisistatyti ir pateikti asmens dokumentą. Tada surašė protokolą. Įvykyje dalyvavo visi, o techninį darbą atliko, t. y. surašė protokolą – D. G., kurios atliekant bilietų tikrinimą autobuse nebuvo. Brigadoje visi keturi žmonės bendrai dirba, dalis tikrina bilietus, o kažkas vienas atlieka techninį darbą – tuo metu tai buvo D. G.. Negali pasakyti kuris kontrolierių keleivei įteikė protokolą, bet tai ne jis. Kai išlipo iš autobuso, nebuvo visada šalia keleivės, buvo ir atsitraukęs, buvo savo darbo vietoje – stotelėje, tikrino viešąjį transportą, į tarnybinį autobusiuką nebuvo nuėjęs. Su D. G. bendravo, kai keleivė pareigūnams pateikė savo asmens dokumentą, D. suvedinėjo duomenis protokolui – toks ir bendravimas buvo – apie baudos skyrimą ir viskas. Dėl pažeidimo kolegei D. G. nieko nenurodinėjo, gal kolega D. I. pranešė apie patį pažeidimo faktą ir kad bilietas pažymėtas po kontrolės patikrinimo. Keleivė pirmiausia prisistatė policijos pareigūnams, paduodama jiems savo asmens dokumentą, o kam dokumentą perdavė pareigūnas, negali pasakyti, bet ne jam. Negali teigti, kad D. G. buvo išlipusi iš tarnybinio autobusiuko ir nurodyti kada. Nežino, ar D. G. įteikė keleivei protokolą. Savo pareigas vykdo pagal taisykles, su kuriomis pasirašytinai supažindinami. Jis pats įvykyje dalyvavo po to, kai buvo užfiksuotas faktas, jog keleivė nepažymėjo bilieto ir pats paragino išlipti ją iš autobuso, kad nebūtų gaištamas kitų keleivių laikas. Neprisimena, ar girdėjo, kai keleivė sakė, kad yra moteris, mačiusi, kai ji žymėjo bilietą. Keleivė ne tik atsisakė pasirašyti protokolą, bet ir apskritai dalyvauti jį surašant, atsisakė lipti į tarnybinį autobusiuką. Pats nematė ir negirdėjo, kai ji atsisakė pasirašyti protokolą.
Liudytojas D. I. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad dirbo stotelėje „Vinco Kudirkos aikštė“, atvažiavo autobusas, panelė važiavo be bilieto, dėl to buvo išlaipinta ir surašytas protokolas. Įlipus į transportą, panelė pateikė negaliojančią Vilniečio kortelę. Kortelę jis patikrino keletą kartų savo aparatu – įsitikino, kad kortelėje tikrai nėra aktyvuoto galiojančio bilieto. Žymėjimo istorijos šiuo aparatu nemato. Panelė tvirtino, kad bilietą pažymėjo, todėl jis pasiūlė patikrinti autobuso komposteriu – tuo atveju, jei yra aktyvuotas bilietas, naujas bilietas nesiaktyvuos, kitu atveju – jei galiojančio bilieto nėra, aktyvuosis naujas bilietas. Panelė sutiko, todėl bilietą pridėjo prie autobuse esančio skaitytuvo ir bilietas atsižymėjo – tai reiškė, kad tuo metu kortelėje nebuvo galiojančio bilieto. Jokių prieštaravimų dėl šio bandymo nebuvo. Po patikrinimo jam aktyvavus keleivės Vilniečio kortelėje buvusį bilietą, skaitėsi, kas bilietas aktyvuotas po kontrolės, o tokiu atveju bilietas yra negaliojantis. Viskas buvo filmuojama. Keleivė atsisakė išlipti iš autobuso, nes teigė, kad bilietą pažymėjo prieš vieną ar kelias stoteles. Jis paprašė išlipti, nes po visų patikrinimų paaiškėjo, kad keleivė važiuoja nesusimokėjusi už kelionę. Panelė atsisakė išlipti, eiti į tarnybinį automobilį, todėl buvo išlaipinta. Ją išlaipino jis su kolega R. B.. Pati išsikvietė policiją, pareigūnams pateikė asmens dokumentą ir tuo metu jie surašė protokolą. Protokolas E. V. buvo surašytas, kai policijos pareigūnai jam pateikė jos tapatybės dokumentą. Dokumentą jis nunešė į tarnybinį automobilį, kur D. G. surašė protokolą, pagal jo pateiktą informaciją. Pastarajai jis pasakė, kad bilietas yra aktyvuotas po kontrolės pradžios. Techninis darbas – tai protokolo surašymas, jie perdavė informaciją – laiką, autobuso numerį, kitas aplinkybes, o protokolą surašė D.. Nematė, ar kolega R. B. protokolą rašiusiai D. perdavė kokią nors informaciją apie pažeidimą. Įvykyje dalyvavo kolega V. P., kuris stebėjo situaciją lauke, kai vyko išlaipinimas buvo netoli, paskui surašant protokolą, jis buvo mikroautobuse. E. V. liko lauke su policijos pareigūnais, jų autobusiuke nebuvo, nes atsisakė į jį eiti. Policijos pareigūnai buvo kartu, kol keleivei buvo įteiktas protokolas. Nepamena, ar policijos pareigūnai išvažiavo iškart, kai įteikė protokolą. Nepamena, kas įteikė E. V. protokolą – ar jis, ar V.. Jeigu būtų įteikęs protokolą, būtų išaiškinęs keleivei jos teises, bet neprisimena, įteikė jis. Dėl žymos protokole, kad E. V. atsisakė pasirašyti, reikėtų klausti D.. Keleivis nėra liudininkas, jis neturi aparato, su kuriuo galėtų patikrinto bilietą, todėl negali atsakyti už kitą žmogų. Liudininkų neapklausinėja. Būna, kai kiti keleiviai patys pasisako, kad didelė dalis keleivių negalėjo atžymėti bilieto dėl neveikiančių komposterių, bet tai būna retai. Šiuo atveju visi tylėjo.
Liudytoja D. G. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad kontrolės metu buvo nustatyta keleivė, važiavusi be bilieto. Pati netikrino, tuo metu rašė kitiems keleiviams protokolus. Jai žinoma ir tai, kad keleivė atsisakė pateikti asmens dokumentą. Buvo pertikrintas jos bilietas, kontrolierius įsitikino, kad veikia autobuso komposteris, atžymėjo jos bilietą, po to keleivė buvo išlaipinta. Ji pati situaciją matė nuo to momento, kai atvyko policijos pareigūnai. Jai buvo atneštas keleivės dokumentas protokolui surašyti. Keleivė atsisakė pasirašyti protokolą, protokolas jai buvo įteiktas be parašo. Faktines aplinkybes protokolo surašymui jai nurodė kontrolierius, tikrinęs keleivę, gal D., bet tiksliai nepasakys, nes įvykyje visi trys kontrolieriai dalyvavo. Neprisimins ir kuris iš kontrolierių įteikė protokolą keleivei. Paprastai surašant protokolą keleiviai beveik visada būna tarnybiniame automobilyje, tokiais atvejais ji protokolą surašo ir pati įteikia, bet kadangi ši mergina neužėjo, protokolas jai buvo išneštas į lauką. Vienas kontrolierių pasirašė kaip liudininkas. Ji iš tarnybinio automobilio nebuvo išlipusi. Keleivės bilietą tikrino D.. Negali pasakyti, ką tuo metu darė R. B.. Jie visi trys tikrino bilietus autobuse. P. buvo atėjęs pas protokole pasirašyti kaip liudytojas. Kai E. V. atidavė jos protokolo egzempliorių, ant jiems likusio protokolo, atiduodamo Kontrolės skyriui, ji įrašė, kad keleivė atsisakė pasirašyti. Ant jos protokolo nebegalėjo to įrašyti, nes protokolas buvo jau įteiktas. Visi kontrolieriai dirba kartu, tad nėra skirtumo, kad protokolą įteikė kitas kontrolierius, o ne ji pati.
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Bendrųjų reikalų departamento Informacinių technologijų skyriaus rašte nurodyta, kad dėl elektroninio bilieto sistemos techninių ypatybių tinkamai aktyvavus elektroninį bilietą transporto priemonėje įrengtu elektroninių bilietų skaitytuvu (modelis EM 316 m) iki pažymėto elektroninio bilieto galiojimo pabaigos toje pačioje kortelėje aktyvuoti kitų elektroninių bilietų neįmanoma. Pridėjus kortelę su aktyvuotu elektroniniu bilietu prie elektroninių bilietų skaitytuvo ekrane be garsinio signalo pasirodo aktyvinto elektroninio bilieto informacija (elektroninio bilieto rūšis, aktyvavimo ir galiojimo laikas ir t. t.). Apie tinkamą elektroninio bilieto aktyvavimą keleivis informuojamas garsiniu signalu (b. l. 41).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad atsidarius autobuso durims, skundą padavusį E. V. ketino išlipti iš autobuso. Durims atsidarius įlipo keleivių kontrolės darbuotojai ir paprašė pateikti bilietą. E. V. pateikė keleivių kontrolei Vilniečio kortelę, kurią patikrinę keleivių kontrolės darbuotojai nustatė, kad kortelė neatžymėta, tai jie pasakė E. V., su kuo pastaroji nesutiko ir atsakė, kad bilietą atžymėjo. Kontrolės darbuotojai nurodė, kad bilietas buvo žymėtas tik vakar, o šiandien bilietas žymėtas nebuvo. E. V. su tuo nesutiko, įraše matosi ir girdisi kaip ji kreipėsi į autobuse buvusią keleivę, kuri sėdėjo šalia komposterio ir paklausė, ar ji matė, kaip žymėjo bilietą, į ką liudytoja atsakė „na jo atžymėjo“. Kontrolės darbuotojas prilietęs bilietą prie komposterio pasakė „Jeigu dabar atsižymi bilietas, mes Jums išrašom baudą“, jam pridėjus iš E. V. paimtą Vilniečio kortelę prie komposterio pasigirdo garso signalas ir bilietas buvo atžymėtas. E. V. buvo paprašyta išlipti iš autobuso ir pateikti asmens dokumentą, tačiau ji atsisakė, tvirtino, kad bilietą žymėjo, prašė peržiūrėti autobuso kameras bei apklausti liudytojus. Į kontrolės darbuotojų prašymus išlipti iš autobuso, nereagavo, pasakė „ištraukit mane“. E. V. savanoriškai neišlipus, ji kontrolės darbuotojų buvo išvesta iš autobuso. Paprašyta pateikti dokumentą protokolo surašymui, atsakė, kad jo neturi ir pasakė, kad kviečia policiją. E. V. iškvietė policijos pareigūnus ir vaizdo įraše matosi, kaip ji su jais bendrauja, paaiškina įvykio aplinkybes, nurodo, kad autobuse buvo liudytoja mačiusi, kaip ji atžymėjo bilietėlį, tačiau ji nebuvo apklausta, sutiko pareigūnams pateikti savo asmens dokumentą (b. l. 43).
Pareiškėjos ir jos atstovo skundas netenkintinas.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje ištirtų įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.
Teismas išanalizavęs bylos medžiagą, skundo bei atsiliepimo argumentus neturi pagrindo nesutikti su priimtu Nutarimu ir jame padarytomios išvadomis, jog E. V. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, jokie esminiai procesiniai pažeidimai aktualūs procesinio sprendimo priėmimui, kurie suvaržytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, nebuvo padaryti. Visos esminės aplinkybės, turinčios reikšmės administracinėn atsakomybėn traukiamos E. V. veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais jos kaltę padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Nesutikti su skundžiamo Nutarimo išvadomis bei naikinti minėtą Nutarimą remiantis skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Kaip matyti iš byloje pateikto 2018 m. gegužės 5 d. E. V. surašyto administracinio nusižengimo protokolo, ji 2018 m. gegužės 5 d., 8.51 val., važiavo autobusu Nr. 744, maršrutu Nr. 1G tarp stotelių „Trakų“ ir „Vinco Kudirkos aikštė“ bei kontrolės metu pateikė po kontrolės pradžios pažymėtą elektroninį bilietą Nr. (duomenys neskelbtini) 0,65 EUR vertės, tuo pažeisdama E. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1439 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių (toliau – Taisyklių) 57 punkto reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 446 straipsnio 4 dalyje yra numatyta atsakomybė už keleivių važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis ar važiavimą įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida neturint teisės į transporto lengvatas. Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 57 punkte numatyta, jog keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto arba vežančiu mokyklinio amžiaus vaiką iki keturiolikos metų be bilieto, taip pat vaikas nuo keturiolikos iki šešiolikos metų laikomas važiuojančiu be bilieto, jeigu keleivių kontrolės metu jis nepateikė jokio bilieto; pateikė galiojantį (aktyvuotą) bilietą su nuolaida, tačiau nepateikė galiojančio dokumento, patvirtinančio asmens teisę į transporto lengvatą; pateikė nepažymėtą popierinį vienkartinį bilietą, įsigytą iš vairuotojo, du ar daugiau kartų pažymėtą popierinį vienkartinį bilietą, įsigytą iš vairuotojo, ne toje transporto priemonėje pažymėtą popierinį vienkartinį bilietą, įsigytą iš vairuotojo, kontrolės metu pažymėtą/aktyvuotą bilietą, negaliojantį (neaktyvuotą) bilietą.
Pateiktame skunde pareiškėjos atstovas nesutinka su E. V. inkriminuotu administraciniu teisės nusižengimu, nurodydamas, jog E. V., įlipusi į autobusą, pridėdama savo Vilniečio kortelę prie komposterio, aktyvavo elektroninį bilietą, o komposteris skleidė tinkamos elektroninio bilieto aktyvacijos garsą. Tai reiškia, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju tinkamai atliko visus reikiamus veiksmus, tam, kad jos Vilniečio kortelėje būtų aktyvuotas elektroninis bilietas, o tyrimo metu nebuvo paneigta klaidos galimybė, kad autobuse įvykio metu buvęs komposteris netinkamai aktyvavo ar neaktyvavo pareiškėjos Vilniečio kortelėje buvusio elektroninio bilieto dėl nuo jos valios nepriklausančių objektyvių priežasčių, pvz., įvyko komposterio ir/ar aktyvacijos sistemos gedimai. Teismo vertinimu, šie pareiškėjos atstovo skundo argumentai, vertinant juos kitų byloje surinktų ir patikrintų įrodymų kontekste, vertinami kritiškai.
Kaip matyti iš byloje pateikto SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Bendrųjų reikalų departamento Informacinių technologijų skyriaus rašto, dėl elektroninio bilieto sistemos techninių ypatybių tinkamai aktyvavus elektroninį bilietą transporto priemonėje įrengtu elektroninių bilietų skaitytuvu (modelis EM 316 m) iki pažymėto elektroninio bilieto galiojimo pabaigos toje pačioje kortelėje aktyvuoti kitų elektroninių bilietų neįmanoma. Pridėjus kortelę su aktyvuotu elektroniniu bilietu prie elektroninių bilietų skaitytuvo ekrane be garsinio signalo pasirodo aktyvinto elektroninio bilieto informacija (elektroninio bilieto rūšis, aktyvavimo ir galiojimo laikas ir t. t.). Apie tinkamą elektroninio bilieto aktyvavimą keleivis informuojamas garsiniu signalu. Iš minėto rašto taip pat matyti, kad elektroninių bilietų skaitytuvai (modelis EM 316 m) atitinka funkcionalumo ir saugumo standartus, pridedamas minėto skaitytuvo sertifikatas. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad kontrolės darbuotojams paprašius pateikti bilietą, E. V. pateikė keleivių kontrolei Vilniečio kortelę, kurią patikrinę keleivių kontrolės darbuotojai nustatė, kad kortelė neatžymėta. Kontrolės darbuotojai nurodė, kad bilietas buvo žymėtas tik vakar, o šiandien bilietas žymėtas nebuvo. Taigi, nors pareiškėja tiek pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad įlipusi į autobusą, prie ten stovinčio komposterio ji žymėjo Vilniečio kortelę, kadangi kažkas strigo, žymėjo ne vieną kartą, komposteris supypsėjo, matė, kad ekrane pasirodė varnelė, apmokėjimo laikas, apmokėjimo galiojimas, pinigų suma 3,60 eurų, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, iš pirmiau nurodyto vaizdo įrašo bei posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimų darytina išvada, kad kontrolės metu, norėdamas įsitikinti, kad galėjo įvykti autobuso komposterio ir (ar) aktyvacijos sistemos gedimai bei pareiškėjos bilietas galėjo būti tinkamai aktyvintas kelionės autobusu metu, kontrolierius pareiškėjos akivaizdoje aktyvino jos pateiktą bilietą priliesdamas jį prie autobuso komposterio. Pateiktame vaizdo įraše girdimas garsinis signalas, kuris patvirtina tinkamą bilieto aktyvinimą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjos pateikti argumentai, jog ji tinkamai atliko visus reikiamus veiksmus, kad Vilniečio kortelėje būtų aktyvuotas elektroninis bilietas, vertintini kaip subjektyvi pareiškėjos nuomonė, kuri nešalina pareiškėjos kaltės dėl padaryto nusižengimo. Iš pateiktos bylos medžiagos, be kita ko, ir pareiškėjos atstovo pateikto pareiškėjai priklausančios Vilniečio kortelės operacijų išrašo, kuriame pateikiami duomenys nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. kovo 7 d., pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad ji naudojosi elektroniniu bilietu ne pirmą kartą, žinojo nustatytą tvarką, taigi turėjo būti apdairi, rūpestinga ir įsitikinti, kad bilietas yra aktyvuotas. Nors pareiškėjos atstovas skunde nurodo, jog pareiškėjai įvykio metu savo iniciatyva paklausus šalia lango sėdėjusios šviesių plaukų merginos, ar ji gali patvirtinti, kad matė, jog pareiškėja tik įlipus į autobusą aktyvavo elektroninį bilietą, pastaroji patvirtino pareiškėjos įvykio metu kontrolieriams nurodytas aplinkybes, pasakydama: „nu jo, atžymėjo“, byloje nustatyta, kad minėta mergina autobuse sedėjo atokiau nuo skaitytuvo, nenustatyta, kad minėta keleivė girdėjo garsinį signalą bei matė aktyvinto elektroninio bilieto informacija (elektroninio bilieto rūšį, aktyvavimo ir galiojimo laiką), pastarosios asmenybės nustatyti teisme nepavyko.
Tokiu būdu matyti, kad inkriminuoto nusižengimo padarymo metu aptariamas elektroninis bilietas aktyvuotas nebuvo, taigi nurodytu laiku E. V. viešojo susisiekimo paslaugomis naudojosi neturėdama galiojančio bilieto. Šios aplinkybės visiškai atitinka tiek Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 57 punkto nuostats, tiek ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo sudėtį.
Atsakant į apeliantės argumentus dėl vyr. kontrolierės D. G. 2018 m. gegužės 5 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo bei SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Kontrolės skyriaus specialistės E. V. 2018 m. spalio 5 d. nutarimo teisėtumo bei atititkties ANK numatytiems turinio reikalavimams, pažymėtina, kad pagal ANK 618 straipsnio reikalavimus, ne teismo tvarka priimtame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.
Vertinant skundžiamą SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimo turinį matyti, kad minėtas nutarimas iš esmės atitinka pirmiau nurodytas ANK nuostatas, o minėtame nutarime nurodyta aplinkybė, jog E. V. kontrolės metu pateikė po kontrolės pradžios pažymėtą elektroninį bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), šalintina, paliekant, jog E. V. atsakomybė pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį kyla už keleivių važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis. Pažymėtina, jog ši aplinkybė nelaikytina turinčia reikšmės priimto nutarimo teisėtumui ir administracinės atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimui.
Atsakant į skundo argumentus, jog administracinio teisės nusižengimo protokolas buvo surašytas pareiškėjai nedalyvaujant, pažymėtina, kad 2018 m. gegužės 5 d. E. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, minėtą protokolą surašė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyr. kontrolierė D. G., jį patvirtinusi savo parašu, protokole aprašyto administracinio teisės pažeidimo faktą patvirtino liudininkas V. P.. Minėtame protokole pažymima, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisakė jį pasirašyti, analogiškas aplinkybes, tai yra kad pareiškėja atsisakė pasirašyti ir dalyvauti protokolo surašyme, minėti asmenys patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu. E. V. protokolas buvo įteiktas, ji į autobusiuką nelipo, įrašyti į protokolą duomenų apie atsisakymą kontrolierė neturėjo galimybės. Tai nelaikytina esminiu protokolo pildymo pažeidimu.
Atsakant į pareiškėjos atstovo skundo argumentus, jog remiantis ANK nuostatomis, kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, o nagrinėjamu atveju savivaldybės įmonė, nagrinėdama administracinio nusižengimo teiseną ne teismo tvarka, nei karto teisėtai nefiksavo žodinių posėdžių, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, pažymėtina, jog šiuo atveju pareiškėjos atstovo skundas buvo išnagrinėtas teismo posėdžiuose, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui ir jo atstovui, institicijos, priėmusios nutarimą, atstovui, liudytojams, todėl pareiškėjos atstovo nurodyti trūkumai priimant procesinį sprendimą neteismine tvarka nelaikytini pagrindu panaikinti skundžiamą nutarimą.
Apibendrinant, tai, kas išdėstyta, spręstina, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, administracinė nuobauda pažeidėjui paskirta sankcijos ribose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjos E. V. ir jos atstovo advokato U. Pėdnyčios skundo netenkinti ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2018 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. SISP-ANR_N-46499-2018 administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.