- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-17
- Bylos Nr.
- 2-149-894/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-04757-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- K., K. Š., E. Š.
Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant ieškovei G. M., jos atstovei advokatei R. G., atsakovams K. Š., E. Š., atsakovų atstovei D. Ž., išnagrinėjusi ieškovės G. M. ieškinį atsakovams K. Š., E. Š. ir atsakovų K. Š., E. Š. priešieškinį ieškovei G. M., dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. M. ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2012-03-20 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą: ieškovei G. M., a.k. (duomenys neskelbtini), paskirti žemės sklypo dalį pažymėtą UAB „Žemėtvarkos darbai“ plane indeksu „A“ - žalia spalva, pažymėta indeksais: 1-2; 2-11; 11-12; 12-13; 13-14; 14-15; 15-17; 17-21; 21-20; 20-18; 18-19; 19-9; 9-10; 10-1, kurios bendras plotas būtų 436 kv. m.; atsakovams K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Genovaitei E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti žemės sklypo dalį pažymėtą UAB „Žemėtvarkos darbai“ plane indeksu „B“ - raudona spalva, pažymėta indeksais: 2-3; 3-4; 4-5; 5-6; 6-7; 7-9; 9-19; 19-18; 18-17; 17-15; 15-14; 14-13; 13-12; 12-11; 11-2, kurios bendras plotas būtų 276 kv. m.; priteisti ieškovės G. M. naudai iš atsakovų K. Š. ir E. Š. bylinėjimosi išlaidas (1 t., 87-89 b.l.).
Ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). A. K. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)esantys adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - statiniai). Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas), kuriame yra statiniai, nuosavybės teise priklauso bendraturčiams - G. M., atsakovui K. Š. ir atsakovei E. Š. (toliau - atsakovai). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 109/178 žemės sklypo, o atsakovams nuosavybės teise priklauso 69/178 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Visas nekilnojamasis turtas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Iki šiol nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių. Atsižvelgiant į turimas nuosavybės teisės dalis, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra dalus, kadangi 109/178 žemės sklypo dalies, ir 69/178 žemės sklypo dalies (priklausančio atsakovams) išskyrimas natūra nepažeistų nei ieškovės, nei atsakovų nuosavybės teisių į žemės sklypą. UAB „Žemėtvarkos darbai“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas (toliau - planas) iš dalies atitinka naudojimosi žemės sklypu tvarką. Pateiktame plane, yra pasiūlytas optimaliausia naudojimosi žemės sklypu tvarka. Siūloma naudojimosi tvarka nepažeidžia atsakovų teisių, o atvirkščiai gerinamas nekilnojamasis turtas, t.y. siekiama, kad kiekvienas iš bendraturčių galėtų tinkamai naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu ir statiniais, turėtų patekimą į savo sklypo dalį iš gatvės. Daugiau gatvių šioje teritorijoje nėra, įrengti jų nėra galimybės dėl esamų komunikacinių tinklų. Žemės sklypą padalijus pagal ieškovės siūlomą planą atsakovai galės netrukdomai naudotis jiems priklausančiais statiniais ir apie juos esančiu žemės sklypu.
Atsakovai ir jų atstovė su ieškovės ieškiniu nesutiko, nurodė, kad Su patikslintu priešieškiniu pateikė UAB „Projektų valdymo grupė“ 2012-04-19 paruoštą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą ir mano, kad žemės sklypu naudojimosi tvarka turėtų būti nustatyta ne pagal ieškovės, bet pagal atsakovų pateiktą planą. Valdoje (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas gyvenamasis namas, kuriame nuosavybės teisės atskirais turtiniais vienetais (butais) įregistruotos: 1-as butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovams K. Š. ir G. E. Š., 2-as butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise ieškovei G. M.. Pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas K. Š. vardu, kiti statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini). Atsakovų pateiktas planas pilnai atitinka faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ieškovė su siūlomu planu siekia pakeisti jau faktiškai nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, siekia užimti žemės sklypo dalį, kuria jau 35 metus naudojasi atsakovų šeima, panaikinti atsakovų įsirengtą poilsio vietą, t.y. prašo šią žemės sklypo dalį paskirti naudotis jai, siekia atimti iš atsakovų teisę naudotis rūsiu, įrengtu žemėje po buvusiu atsakovų pastatu 311 m, kuriame atsakovai laiko daržoves žiemai. Ieškovė jau apie 30 metų įvažiuoja į ginčo valdą ne iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, bet nuo Nemuno upės pusės. Ji naudojasi bendro naudojimo teritorija valstybinėje žemėje (1 t., 111-113 b.l.).
Atsakovai pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini)pagal 2012-04-19 UAB „Projektų vystymo grupė“ parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, paskiriant ieškovei G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) - naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu B/436 kv.m., atsakovams K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Genovaitei E. Š., a.k(duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A/276 kv.m. arba pagal 2012-04-19 UAB „Projektų vystymo grupė“ parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, paskiriant G. M., a.k. (duomenys neskelbtini), naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu B/422 kv.m., atsakovams K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. Š., a.k(duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A/267 kv.m., paliekant bendraturčiam bendram naudojimuisi žemės sklypo dalį, pažymėtą plane C/23 kv.m.; priteisti iš ieškovės G. M. atsakovams K. Š. ir G. E. Š. jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., 152-156 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovai ir jų atstovė nurodė, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)atsakovai apsigyveno 1977 metais. Ieškovė apsigyveno tik po kelerių metų. Apsigyvenę naudojosi ženkliai didesniu žemės sklypu nei dabar, nes gyventojams priklausančios dalys tuo metu nebuvo nustatytos. Žemės sklype atsakovai pasistatė du pastatus (duomenys neskelbtini), pastarąjį tuomet naudojo kaip garažą. (duomenys neskelbtini)įsirengė ir išmūrijo po grindimis didelę duobę daržovėms laikyti. Dar iki apsigyvenant ieškovei (duomenys neskelbtini), žemės sklypas prie gyvenamojo namo jau buvo padalintas į dvi dalis ir atskirtas medine tvora, kurią pastatė buvę namo gyventojai. Toje vietoje kur anksčiau stovėjo ūkinis pastatas 311m, liko žemėje išmūryta duobė, kurioje iki šiol žiemą laiko daržoves. Šioje žemės sklypo dalyje sandėliuojamas kuras (malkos), įsirengta vieta poilsiui (stalas ir suolai), sklype turi tilpti ir vieta ramiam vyresnio amžiaus namo gyventojų poreikiui. Faktinę aplinkybę, kad toje vietoje, kur ieškovė prašo paskirti jai žemės sklypą, stovėjo ūkiniai pastatai 31lm ir 41lm, patvirtina valdos (duomenys neskelbtini)situacijos planas (1981-08-05), kuriame užfiksuotas sklypo padalijimas medine tvora, pažymėta indeksu (tl) į dvi dalis. Apgriuvus šiai medinei tvorai, ji pakeista metaline. Metalinė tvora nurodyta 2002-02-15 kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenyse. Ieškovė jau daugiau nei 35 metus naudojasi įvažiavimu per valstybinę žemę nuo Nemuno upės pusės ir šis plotas yra bendro naudojimo teritorija (1 t., 160-162 b.l.).
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovė su atsakovų priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovų pateiktas projektas pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Toje sklypo dalyje, kurią prie A. S. gatvės atsakovai nori paskirti naudotis sau, buvo pastatyti savavališki statiniai. Dėl šių statinių statybos vietos ir paties pastatymo fakto buvo kilęs ginčas. Į ginčą įsijungus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, buvo užtikrintas savavališkos statybos padarinių šalinimas. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nusistovėjusi, dėl jos kyla ginčai, o dėl negalėjimo patekti į sklypą iš M. S. gatvės ne kartą keltos pretenzijos. Prašydami nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, atsakovai savo projekte nenumato įvažiavimo į ieškovei paskiriamą žemės sklypo dalį iš M. S. gatvės - visą žemės dalį prie šios gatvės jie skiria sau. Tinkamas patekimo į abi ginčo žemės sklypo dalis neišsprendimo klausimas yra aiški kliūtis tenkinti atsakovų reikalavimą. Tokios tvarkos nustatymas tik inicijuotų naujus ginčus dėl servituto nustatymo tikslu patekti į skiriamą žemės sklypo dalį. 3 metrų pravažiavimo plotis yra per siauras patekti į naudojamą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo dalis, esančias šalia projektuojamo bendro naudojamo žemės ploto, skirto įvažiavimui, užtvėrus, patys atsakovai į pravažiavimą įvažiuoti negalėtų, kadangi automobilis neturėtų fizinės galimybės įsukti į šią bendro naudojimo žemės dalies juostą, ieškovai neturėtų techninės galimybės patekti prie savo gyvenamojo namo gaisro atveju.
L. V. nurodė, kad ieškovei dėl naudojimosi tvarkos nustatymo rengė planą, atliko apžiūrą vietoje. Atsakovų pateiktas naudojimosi tvarkos projekto 11, 12,13 taškai neatitinka 17, 16 koordinačių taškų pagal naudojamą padėtį, be to atsakovų projekte numatytas įrengti kelias per vidurį sklypo sukels konfliktines situacijas. Apie faktinį naudojimąsi žemės sklypu sužinojo iš ieškovės paaiškinimų.
L. R. A. nurodė, kad bylos šalys yra jo kaimynai. Atsakovai visuomet naudojosi apie pusė žemės sklypo ploto. Už dešinės sklypo ribos anksčiau augo bulvės, dabar toje vietoje yra takelis. Atstumas iki Nemuno apie 30-40 metrų. Ieškovė į sklypą patenka važiuodama valstybine žeme pagal Nemuną.
Liudytojas L. B. paaiškino, kad gyvena kitoje pusėje (duomenys neskelbtini) gatvės. Atsakovų sklypo dalyje stovėjo garažas, yra malkinė, staliukas. Sklype nuo Nemuno pusės auga daržai, vaiskrūmiai. Ieškovė visą laiką už sklypo tvoros važiuoja žvyruotu keliuku.
V. G. nurodė, kad atsakovai sklype pastatė metalinę tvorą. Atsakovų sklypo pusėje kampe stovėjo malkinė, šiltnamis, stalas, suolas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.
Byla nagrinėjama pagal 2012-10-03 teisme gautą ieškinį (1 t., 87-89 b.l.) ir 2013-01-25 teisme gautą priešieškinį (1 t., 152-156 b.l.). Nustatyta, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise priklauso ieškovei G. M. ir atsakovams K. Š., G. E. Š.. Iškovei priklauso 109/178 dalys šio žemės sklypo, o atsakovams – 69/178 dalys (1 t., 15-16 b.l.). Ieškovei priklauso minėtame žemės sklype esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., 9-10 b.l.). Atsakovams priklauso minėtame žemės sklype esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., 11-12 b.l.). Atsakovai jiems priklausančią ginčo žemės sklypo dalį įsigijo 2012-03-14 pirkimo-pardavimo sutartimi, o ieškovė – 2012-02-15 pirkimo-pardavimo sutartimi (1 t., 15 b.l.). Priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi tvarką pagal pateiktus du alternatyvius sklypo naudojimosi tvarkos projektus. Pagal vieną atsakovų projektą nenumatyta bendrai naudojamų žemės sklypo plotų (toliau – atsakovų projektas Nr. I) (1 t., 106 b.l.), o pagal kitą projektą siūloma įrengti bendrai naudojamą įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini)gatvės (toliau – atsakovų projektas Nr. II) (1 t., 145 b.l.).
Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 str. 1 d.). Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Akivaizdu, jog nagrinėjamos bylos atveju kilo nesutarimas tarp bendraturčių. Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad teismas, spręsdamas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2011).
Teismas vertina, jog esminis nesutarimas tarp šalių yra dėl to, kam iš bendraturčių priskirti naudotis apie 8 m. ilgio ir 6,62 m. pločio sklypo dalį, esančią ties dešine kraštine žemės sklypo riba ieškovės naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksais 1 ir 10 (atsakovų planuose atitinkamai pažymėta indeksais 1 ir 9).
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad paskyrimas naudotis žemės sklypo dalimis turi būti kiek įmanoma užtikrinantis galimybes racionaliam, efektyviam sklypo ir prie jo esančio namo dalies, tenkančios konkrečiam bendraturčiui, naudojimui, privažiavimui, priėjimui ir patekimui į bendraturčiui atidalytą namo dalį. Žemės sklypo naudojimosi tvarka turėtų užtikrinti buvusių bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, priskirtos atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys turėtų užtikrinti tolesnių ginčų ar galimų konfliktinių situacijų ateityje išvengimą, dėl to, esant galimybei, naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą turėtų būti nustatoma taip, kad šalims būtų priskirtos atskiros žemės sklypo dalys, pakankamos naudojimuisi namo dalimi, ir nesukeltų poreikio šaliai naudotis jai nepriskirta žemės sklypo dalimi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kadangi siekiama nustatyti ilgalaikę, stabilią ir racionalią naudojimosi sklypu tvarką, kuri kuo daugiau pašalintų konfliktus tarp žemės sklypo dalių naudotojų, gali būti tikslinga suformuoti sklypus, kurie turėtų kuo mažiau sąlyčio, bendro naudojimo teritorijų, būtų kuo mažiau išskaidyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-423/2012).
Dėl atsakovų projekto Nr. I.
Pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (1 t., 106 b.l.) atsakovai nenumato ieškovei įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini)gatvės pusės, motyvuodami tuo, kad ieškovė daugiau, nei 35 metus naudojasi įvažiavimu per valstybinę žemę nuo Nemuno pusės ir šis valstybinės žemės plotas yra bendro naudojimo teritorija (1 t., 153 b.l.).
Iš šalių paaiškinimų (1 t., 153 b.l.; 2 t., 12 b.l.) spręstina, kad ieškovė apie 30 metų patenka (įeina ir (ar) įvažiuoja) į jai bendrosios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, per valstybinę žemę. Į bylą pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2012-10-01 raštas, adresuotas ieškovei, kuriame nurodyta, kad šalia ieškovės bendrąja nuosavybės teise valdomo žemės sklypo esanti teritorija yra bendrojo naudojimo teritorija. Privažiavimo kelių šioje teritorijoje įrengti nenumatoma. Gali būti formuojamas tik įvažiavimas į sklypą, jei to įvažiavimo neįmanoma įrengti iš esamų gatvių (1 t., 114 b.l.). Pateiktas 2012-08-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus raštas, kuriame nurodoma, jog dėl papildomos įvažos į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įrengimo reikalinga kreiptis į Kauno miesto savivaldybę, nes tai yra institucija, kuri sprendžia dėl įvažų reikalingumo ir galimumo jas įrengti (1 t., 117 b.l.). Pateiktas 2012-10-25 Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus raštas, kuriame nurodoma, jog norint suformuoti naują įvažiavimą į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, per valstybinę žemę, pirmiausiai reikia gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus sutikimą. Tuo tikslu būtina parengti teritorijų planavimo dokumentą. Šiuo metu egzistuojantis pravažiavimas iš (duomenys neskelbtini)gatvės iki (duomenys neskelbtini)sklypo dešinės kraštinės yra naudojamas savavališkai. Rašte pažymėta, kad nei Kauno miesto gatvių priežiūros 2012-2014 metų programoje, patvirtintoje 2012-04-05 Kauno miesto tarybos sprendimu Nr. T-170, nei Kauno miesto savivaldybės administracijos turimuose inventoriniuose dokumentuose šis pravažiavimas (kelias), jo projektavimas ir jo įrengimas nėra numatytas. Nurodyta, kad po savavališkai įrengtu pravažiavimu praeina 600 mm skersmens fekalinė kanalizacija (1 t., 123 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2012-12-04 rašte nurodoma, jog prašomas prijungti valstybinės žemės sklypas yra skirtas Nemuno pakrantės infrastruktūros plėtrai (1 t., 133 b.l.).
Minėtų raštų turinys leidžia teismui daryti išvadą, jog šiuo metu egzistuojantis pravažiavimas iš (duomenys neskelbtini)gatvės iki (duomenys neskelbtini) sklypo dešinės kraštinės nėra įteisintas ir yra naudojamas savavališkai (1 t., 123 b.l.). Privažiavimo kelių šioje teritorijoje įrengti savivaldybė nenumato. Įvažiavimas į šalims priklausantį sklypą šioje teritorijoje galėtų būti formuojamas tik nesant galimybės įrengti įvažiavimo iš esamų gatvių. Nei viena iš šalių neįrodinėjo aplinkybės, kad į jų bendrai valdomą sklypą nėra galimybės įrengti įvažiavimo iš M. S. gatvės. Ginčas tarp šalių kyla tik dėl to, kurioje sklypo vietoje tas įvažiavimas turėtų būti formuojamas.
Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, turi būti užtikrinta, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius jog ieškovė prie jai priklausančios pastato dalies prieina ir privažiuoja valstybine žeme, joje nesant įteisinto pravažiavimo (kelio) ir nenumatant ateityje ten įrengti kelio, teismas sprendžia, jog atsakovų siūlomas sklypo naudojimosi tvarkos projektas Nr. I (1 t., 106 b.l.) negali būti patvirtintas dėl to, kad jame ieškovei nėra numatyta galimybė per jai priskirtą naudotis sklypo dalį patekti prie jai priklausančios pastato dalies, t.y., nėra numatyta galimybė ne tik privažiuoti, bet ir prieiti prie šios pastato dalies tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini)gatvės. Taip pat šiame plane nenumatyta galimybė ieškovei iš jai priskirtos naudotis sklypo dalies tiesiogiai susisiekti su (duomenys neskelbtini)gatve. Akivaizdu, kad aptariamas projektas nukrypsta nuo suformuotos teismų praktikos, neatitinka naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) kriterijaus, pažeidžia ieškovės teisę ir teisėtą interesą turėti priėjimą ir privažiavimą per jai priskirtą naudotis sklypo dalį prie jai priklausančios pastato (gyvenamojo namo) dalies, tuo pažeidžiant bendraturčių interesų pusiausvyrą.
Dėl atsakovų projekto Nr. II.
Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Ieškovė G. M. nurodė, kad santykiai su atsakovais yra konfliktiški (2 t., 12 b.l.). Atsakovė E. G. Š. taip pat patvirtino, kad santykiai su ieškove nėra geri (2 t., 15 b.l.). Atsižvelgiant į tai, bei siekiant išvengti galimų konfliktinių situacijų, susijusių su bendro sklypo naudojimu ateityje, šalims turėtų būti nustatytos naudotis kiek įmanoma labiau viena nuo kitos izoliuotos sklypo dalys. Šalių santykiams esant įtemptiems, atsakovų pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane Nr. II (1 t., 145 b.l.) numatytas bendro naudojimo pravažiavimas, teismo nuomone, ateityje galėtų sąlygoti bendraturčių konfliktus.
Atsakovų pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane (1 t., 145 b.l.) numatytas pravažiavimas iki ieškovės namo dalies eitų maždaug ties ieškovei priskirtos naudotis sklypo dalies viduriu, t.y., padalintų ieškovei priskirtą sklypo dalį į dvi dalis. Teismo vertinimu, tokia naudojimosi tvarka nėra racionali, patogi ir ekonomiška. Ieškovei priskirta 14 kv.m., o atsakovams – 9 kv.m. bendro naudojimo ploto, nors numatyta, kad abu bendraturčiai naudosis šiuo bendro naudojimo plotu vienodai (2 t., 19 b.l.). Tuo pažeidžiamas proporcingumo principas. Pažymėtina, kad pagal šį projektą atsakovai neturėtų privažiavimo prie jiems priklausančios gyvenamojo namo dalies. Tai patvirtino projektą parengęs matininkas D. N., kuris nurodė, kad bendro naudojimo plotas numatytas G. M. pėsčiomis ir (ar) automobiliu patekti iki jai priklausančios pastato dalies, o atsakovai įvažiavimą ir įėjimą nuo M. S. gatvės turi ir šiuo metu (2 t., 19 b.l.). Ieškovė E. G. Š. teismo posėdyje paaiškino, jog nėra numatyta, kad projekte pažymėtu bendru pravažiavimu atsakovai privažiuotų prie jiems priklausančios pastato dalies. Nurodė, kad kietą kurą nuo šio įvažiavimo iki namo reikėtų nešti. Atsakovė taip pat nurodė, jog įrengiant bendrą pravažiavimą reikėtų pašalinti ieškovės šiltnamį (2 t., 15 b.l.). Iš byloje esančių įrodymų teismas taip pat sprendžia, jog naudojant projekte numatytą pravažiavimą, ieškovei reikėtų pašalinti dalį jai priskirtoje sklypo dalyje augančių vaismedžių, vaiskrūmių, perkelti šiltnamį (2 t., 4-7 b.l.). Sutiktina su ieškovės argumentu, jog per 3,00 m. pločio pravažiavimą sunkiasvorė technika prie ieškovei priklausančios pastato dalies privažiuoti negalėtų. Kartu pažymėtina, kad atsakovų projektus parengęs matininkas D. N. apklaustas liudytoju teismo posėdyje patvirtino, kad teismui pateiktame projekte Nr. II yra klaidų (2 t., 19 b.l.). Atsižvelgiant į aptartus motyvus, vertintina, jog priešieškinio projektas Nr. II yra neracionalus ir neekonomiškas, juo nukrypstama nuo formuojamos teismų praktikos, kad bendram naudojimuisi turi būti paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, kad bendraturčiams priskirtos naudotis dalys turėtų kuo mažiau sąlyčio, bendro naudojimo teritorijų, būtų kuo mažiau išskaidytos.
Dėl ieškovės projekto
Ieškovė G. M. ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2012-03-20 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (1 t., 18 b.l.).
Atsakovė G. E. Š. teismo posėdyje nurodė, kad iš esmės ieškovės projektas atsakovams netinka dėl to, kad neatitinka nusistovėjusios faktinės naudojimosi sklypu tvarkos, ieškovės prašomoje priskirti jai naudotis žemės sklypo dalyje yra atsakovų malkinė (pastatyti mediniai skydai, uždengti brezentu), yra stacionari išmūryta duobė, kurioje atsakovai laiko daržoves, ten taip pat yra atsakovų poilsio vieta (2 t., 15 b.l.).
Atsakovai faktinę naudojimosi tvarką, be kita ko, įrodinėjo aplinkybe, jog jau atsakovams atsikėlus gyventi į ginčo sklypą, jis buvo padalintas tvora, kuriai nugriuvus, atsakovai toje pačioje vietoje pastatė naują tvorą (1 t., 50-53 b.l.). Šiame kontekste pažymėtina, jog faktine ginčo sklypo naudojimosi tvarka, susiklosčiusia iki šalims apsigyvenant šiame sklype, teismas negali vadovautis nustatydamas žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp šalių, kadangi turi būti atsižvelgiama į tarp šalių susiklosčiusią faktinę naudojimosi daiktu tvarką. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog dėl minėtos tvoros Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) K. Š. 2010-09-29 surašė savavališkos statybos aktą (1 t., 54-56 b.l.). 2010-10-08 VTPSI K. Š. surašė reikalavimą minėtą tvorą nugriauti (1 t., 57 b.l.). Statytojas K. Š. minėtą reikalavimą įvykdė (1 t., 58 b.l.). Pažymėtina, jog patys atsakovai pripažįsta, kad iki administraciniu aktu nustatant bendraturčiams priklausančias žemės sklypo dalis, atsakovai naudojosi per didele dalimi žemės sklypo (1 t., 153 b.l.). Atsakovai nurodo, kad jie ginčo sklype esančio namo dalyje apsigyveno keleriais metais anksčiau, nei ieškovė ir naudojosi ženkliai didesne žemės sklypo dalimi nei dabar, kadangi žemė buvo valstybinė, o gyventojams priklausančios dalys tuomet nebuvo nustatomos. Teismo posėdyje atsakovė E. G. Š. nurodė, kad iki 2012 m. naudojosi apie 40-50 proc. viso bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (2 t., 15 b.l.). Aplinkybę, kad atsakovai faktiškai naudojosi apie ½ viso sklypo teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas R. A. (2 t., 16 b.l.). Tuo tarpu liudytojas L. B. parodė, kad ieškovė ta sklypo dalimi, kur yra atsakovų malkinė ir stalelis nesinaudojo, nes ta sklypo dalis buvo atitverta tvora (2 t., 16 b.l.). Teismas sprendžia, jog į tą faktinę naudojimosi tvarką, kokia buvo susiklosčiusi, t.y., kad atsakovai naudojosi didesne sklypo dalimi, nei jiems priklauso pagal nuosavybės teise valdomų pastatų plotą, negali būti atsižvelgiama nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kadangi tai prieštarautų teisiniam reguliavimui.
2005-09-16 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius statytojui K. Š. surašė savavališkos statybos aktą, kuriame nustatyta, jog jis savavališkai pastatė ūkio pastatus 3I1ž, 4I1ž, garažą 6I1b, adresu (duomenys neskelbtini), statytojas buvo įpareigotas iki 2005-10-15 šiuos pastatus likviduoti (1 t., 59,61 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyrius 2006-06-29 raštu informavo VĮ „Registrų centras“, kad savavališkai pastatyti ūkiniai pastatai 3I1ž, 4I1ž, esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra nugriauti (1 t., 60 b.l.). Atsakovai nurodo, kad toje vietoje, kur anksčiau stovėjo jų pastatas 3I1m (kurį naudojo kaip garažą) liko žemėje išmūryta duobė, kurioje iki šiol laiko daržoves. Iš neteisės nekyla teisė (ex iniuria ius non oritur). Teismas sprendžia, jog tokia faktine žemės sklypo naudojimosi tvarka, kuri buvo susiklosčiusi neteisėtais pagrindais, t.y. naudojantis savavališkai pastatytais pastatais, teismas taip pat negali vadovautis nustatant ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nuo 2008-12-29 iki 2011-10-26 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vyko teisminis ginčas pagal ieškovo K. Š. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui G. M. dėl nuosavybės teisės gynimo. Ieškovės nuo 2005 m. rašyti skundai įgaliotoms valstybinėms institucijoms (1 t., 90, 92, 94-97, 99 b.l.) patvirtina, kad ji nesutiko su faktine ginčo sklypo naudojimosi tvarka, siekė ją pakeisti tokiu būdu, kad bendraturčių faktiškai naudojama sklypo dalis proporcingai atitiktų jų teisėtai pastatytų ir valdomų pastatų plotą, taip pat siekė, kad jai būtų sudaryta galimybė įsirengti įėjimą ir įvažiavimą prie jai priklausančios namo dalies iš M. S. gatvės. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog dėl ginčo sklypo naudojimosi tvarkos tarp šalių sutarimo nebuvo mažiausiai aštuonerius metus. Dėl nurodytų motyvų, teismas nesutinka su atsakovų advokato pozicija, jog ieškovė savo valia nesinaudojo žemės sklypu prieiti ir privažiuoti iki jai priklausančios namo dalies, ir po 2006 m. (nugriovus savavališkus pastatus) prieidavo ir privažiuodavo iki jai priklausančios namo dalies per valstybinę žemę, nereikšdama atsakovams pretenzijų dėl naudojimosi ginčo sklypu (2 t., 20 b.l.). Atsakovai savo paaiškinimais, liudytojų parodymais įrodinėjo, kad šalia ūkinio pastato yra ir jų poilsio vieta. Liudytojas L. B. parodė, kad šalia malkinės yra staliukas, prie kurio nemažai sėdėta (2 t., 16 b.l.). Liudytojas V. K. parodė, kad prie garažo susėsdavo penktadieniais alaus išgerti (2 t., 19 b.l.). Liudytoja G. V. parodė, kad prie garažo buvo staliukas, kur ji su atsakovais gerdavo kavą (2 t., 17 b.l.). Konstauotina, jog šioje vietoje atsakovai nėra įrengę specialios poilsiui skirtos infrastruktūros, ši vieta nėra kaip nors specialiai pritaikyta poilsiui. Priešingai, iš atsakovų pateiktos nuotraukos (1 t., 67 b.l.), o taip pat ir ieškovės pateiktų nuotraukų (1 t., 134-138 b.l.) matyti, kad, greta stovi šiltnamis, aplinkui yra sandėliuojamas kuras, laikomi įvairūs ūkio daiktai (kopėčios, statybinės medžiagos ir pan.). Liudytojas R. A. parodė, kad tą sklypo dalį, kurioje atsakovų teigimu jie naudoja poilsiui, tik prieš pusę metų atsakovai sutvarkė (2 t., 16 b.l.). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, jog dėl to, kad sklypo dalis, kurioje atsakovai buvo pastatę staliuką, prie kurio ilsėdavosi, bus priskirta naudotis ieškovei, atsakovų teisės ir interesai ypatingai nebus pažeisti. Teismo nuomone, tai, kad atsakovams priskirtina naudotis sklypo dalis pagal ieškovės projektą bus atitraukta nuo išorinės dešinės sklypo kraštinės 6,62 m., neužkirs atsakovams galimybių jiems priskirtoje naudotis sklypo dalyje įsirengti vietą poilsiui ir iš jos gėrėtis vaizdu į Nemuną. Tuo tarpu, iš jiems priskirtos naudotis sklypo dalies išėję į M. S. gatvę, atsakovai netrukdomai galės patekti prie Nemuno bendro naudojimo teritorijai priskirta valstybine žeme. Todėl atsakovų teisės ir interesai gėrėtis Nemuno vaizdu nebus pažeisti.
Teismas vertina, jog ieškovės projektas yra patogesnis, racionalesnis, ekonomiškesnis ir teisingesnis. Pagal ieškinį bendraturčių turimos žemės sklypo idealinės dalys sutampa su plane jiems priskirtomis realiosiomis dalimis. Ieškovės pateiktame plane bendraturčiams yra numatyti atskiri izoliuoti priėjimai prie jiems priklausančių pastatų (statinių). Jame nenumatyta bendro naudojimo teritorijų, galinčių būti bendraturčių konfliktų pagrindu. Juo prie iki šiol ieškovės faktiškai naudojamos sklypo dalies (dėl kurios naudojimo ginčo tarp šalių nėra) papildomai priskiriama sklypo dalis, esanti šalia sklypo dešinės kraštinės, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtos indeksais 1 ir 10. Šios sklypo dalies plotis – 6,62 m. Šioje sklypo dalyje ieškovė planuoja įsirengti įvažiavimą iš M. S. gatvės iki jai priklausančios namo dalies (1 t., 18 b.l.). Pagal šį projektą ieškovei nereikėtų iškirsti jos faktiškai naudojamojoje sklypo dalyje esančių vaismedžių ir vaiskrūmių, nereikėtų perstumti šiltnamio. Atsakovų teigimu, ieškovės projektas negali būti tinkamas dėl to, jog pagal ieškovės projektą į ieškovei priskiriamą sklypo dalį patektų jų įrengtas ir naudojamas rūsys. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog aptariamas rūsys buvo savavališku pripažinto ir vėliau nugriauto ūkio pastato (3I1m) dalis. Atsakovai griaudami savavališkai pastatytą pastatą nenugriovė šio pastato dalies – rūsio. Kita vertus, duomenų, kad šis rūsys vėliau būtų įteisintas, į bylą nėra pateikta. Nėra atlikta šio rūsio, kaip atskiro statinio teisinė registracija. Vadovaujantis nurodytais motyvais spręstina, kad neteisėtai įrengto rūsio naudojimui atsakovams neturi būti priskirta atitinkama sklypo dalis ir (ar) neturi būti užtikrintas patekimas prie šio neteisėto statinio iš atsakovams priskirtos naudoti sklypo dalies. Pažymėtina, kad kasacinis teismas formuoja praktiką, jog, atsižvelgiant į individualias aplinkybes, gali būti suformuotos naudojimosi tvarkos nustatymui tokios sklypo dalys, kuriose būtų išdėstyti kito bendraturčio statiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).
Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo principais, sprendžia, kad bendro turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, patogumo, ginčo žemės sklypo bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo), faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus labiau atitinka ieškovės pateiktas 2012-03-20 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas (1 t., 18 b.l.). Todėl ieškinys tenkintinas, o priešieškinys atmestinas.
Kitus šalių argumentus teismas laiko teisiškai nereikšmingais šioje byloje, todėl dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pateiktas kasos pajamų orderio kvitas 400,00 Lt sumai, kuriuo G. M. apmokėjo UAB „Žemėtvarkos darbai“ už į bylą pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto parengimą (1 t., 17 b.l.). Šios išlaidos laikytinos pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis ir priteistinos ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis.
Ieškovė sumokėjo 100,00 Lt žyminio mokesčio (1 t., 7-8 b.l.). Pilnai patenkinus ieškinį, šios bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis.
Pateikta ieškovės ir advokatės R. G. atstovavimo sutartis (1 t., 19 b.l.). Ieškovei išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos, kadangi šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikti.
Ieškinį patenkinus ir atmetus priešieškinį, valstybės patirtos 35,46 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai priteistinos iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 17,73 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.
nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2012-03-20 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą:
ieškovei G. M., a.k. (duomenys neskelbtini), paskirti žemės sklypo dalį pažymėtą UAB „Žemėtvarkos darbai“ plane indeksu „A“ - žalia spalva, pažymėta indeksais: 1-2; 2-11; 11-12; 12-13; 13-14; 14-15; 15-17; 17-21; 21-20; 20-18; 18-19; 19-9; 9-10; 10-1, kurios bendras plotas 436 kv. m.;
atsakovams K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti žemės sklypo dalį pažymėtą UAB „Žemėtvarkos darbai“ plane indeksu „B“ - raudona spalva, pažymėta indeksais: 2-3; 3-4; 4-5; 5-6; 6-7; 7-9; 9-19; 19-18; 18-17; 17-15; 15-14; 14-13; 13-12; 12-11; 11-2, kurios bendras plotas 276 kv. m.
Priteisti ieškovei G. M., a.k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), po 50,00 Lt (penkiasdešimt litų) sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš atsakovų K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), po 17,73 Lt (septyniolika litų, 73 ct) pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas už pašto išlaidas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.