Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2.; 1.2.8.1.1.; 1.2.8.2.1.; 2.1.4.4.;

2.1.4.4.3.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.;

2.1.4.9.; 2.1.4.11.1.;2.1.7.; 2.1.9.;

2.1.10.1.;2.1.10.3.2.; 2.1.15.3.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.4.1.; 2.3.4.2.;

2.3.4.5.; 2.3.4.6.2.;2.3.4.7.; 2.3.4.8.;

2.3.4.13.; 2.3.5.1.;2.3.5.2.; 2.3.6.3.;

2.3.6.4.4.; 2.3.6.6.; 2.9.1.; 2.9.2.;

2.9.6.; 2.9.8.; 2.9.10. NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 29 d. Vilnius

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo bylų proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. PK-153-269/2013 (toliau-ir byla), kurioje

L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nukentėjusysis A. D. 2012-11-26 privataus kaltinimo skundu (toliau-ir skundas) kaltina L. P. tuo, kad pastarasis 2012 m. lapkričio 19 d. internetiniame naujienų portale (duomenys neskelbtini) pareiškė, kad nukentėjusysis A. D. (toliau-ir nukentėjusysis) išsigalvojo ir paviešino interviu su jo, kad jis (A. D.) priklauso tokiai žurnalistų kategorijai, kuris rašo, ką tik nori, taip viešai užgauliai pažemino A. D. ir paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekinančią ir pažeminančią jį (b.l. 1-5, 14-35, 54-56, 72-88).

Kaltinamasis L. P. (toliau-ir kaltinamasis) kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini) davė interviu 2012 m. rugpjūčio mėnesį Vilniuje buvusiuose profsąjungų rūmuose. Interviu ėmė nukentėjusysis, kuris pranešė, kad bus daromas garso įrašas. Jis tą suvokė ir pats to norėjo. Pokalbis vyko klausimų – atsakymų forma. Pokalbyje nedalyvavo joks trečias asmuo. Interviu jis pasakė, kad po Seimo rinkimų pakalbėsime apie jo buvusio kolegos V. P. mirtį, bet jokių pažadų apie sensacingas žinias jis nedavė. Jei interviu yra pasakyta, kad jo kolega V. P. buvo nužudytas, tai jis taip galimai sakė, bet čia jo asmeninė nuomonė apie kolegą, žinant jo darbą. Jis turi savo nuomonę, savo įrodymus, savų žinių. Mano, kad ir Generalinei prokuratūrai savo išvadas pateikė, kad buvo V. P. nužudymas. Jis davė ir parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kurio metu tyrė V. P. mirtį Generalinė prokuratūra. Jokių aplinkybių jis nežadėjo atskleisti, pasakė, kad visais žurnalistui rūpimais klausimas galima pakalbėti po Seimo rinkimų. A. D. jam daugiau nepaskambino. Internetiniu būdu jokio interviu nebuvo.

Jam vėliau paskambino kažkoks žurnalistas, prisistatė, tačiau jis jam atsakė, kad jo nepažįsta, nežino to internetinio portalo, todėl neduos jokio interviu. Kiek atsimena jis sakė kažkokiam tai žurnalistui, kad „yra tokia žurnalistų kategorija, kurie ką nori, tą rašo“. Tą sakinį sakė kažkokiam žmogui, kuris prisistatė kaip žurnalistas. Internetinio naujienų portalo (duomenys neskelbtini) jis nežino. Pabrėžė, kad A. D. savo skunde perfrazavo jo žodžius.

Jis neatsimena, kokius žodžius sakė žurnalistu prisistačiusiam asmeniui, kažką sakė gal apie A. D., bet nežino ką (b.l. 63-65, 91-92).

Nukentėjusysis A. D. (toliau-ir nukentėjusysis, civilinis ieškovas) parodė, kad interviu su L. P. atsirado jo iniciatyva. Tada judėjimas (duomenys neskelbtini) (toliau-ir (duomenys neskelbtini)) buvo labai populiarus. Tame kelyje atsirado žmogus, kuris priklausė (duomenys neskelbtini) (toliau-ir (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini)žmonėms kėlė tai nerimą, nes (duomenys neskelbtini) kelia daug kam klausimų. Jis paprašė, kad L. P. duotų interviu apie savo biografiją. Jis sutiko po kažkiek laiko. V. P. buvo pavaduotojas L. P. kaip abu dirbo (duomenys neskelbtini). L. P. sakė, kad mano, kad nužudytas jo pavaduotojas buvo. Iš L. P. atsakymo suprato, kad jis papasakos kam buvo naudinga V. P. mirtis po Seimo rinkimų. Suprato, kad jis būdamas V. P. (duomenys neskelbtini) gali žinoti, kam buvo naudinga jo mirtis. Dar po interviu paklausė L. P., kodėl negali dabar pasakyti, sakė nežino kaip pasibaigs Seimo rinkimai. Vėliau jis apie interviu buvo pamiršęs, kol jam nepaskambino iš internetinio naujienų portalo (duomenys neskelbtini). A. N.. A. N. sakė, kad kalbėjo su L. P.. L. P. A. N. pasakė, kad jis (A. D.) išsigalvojo, kad sakė, kad papasakos apie V. P. mirtį. Kaip suprato, L. P. sakė, kad, jei laimės (duomenys neskelbtini) Seime rinkimus, jis viską papasakos, bet kadangi rinkimai praėjo ne kaip, jis nieko nepasakojo. Bet jis galėjo internetinio naujienų portalui (duomenys neskelbtini) pasakyti, kad žadėjo papasakoti, bet nepasakos, o dabar žmonės suprato, kad išvis jis viską išsigalvojo ir parašė. Žurnalisto reputacijai tai labai didelis peilio smūgis. Prie skundo pridėjo internetinius šio straipsnio komentarus. Taip pat iš internetinio portalo (duomenys neskelbtini) prijungė straipsnį. Straipsnio autoriaus portalas neįvardina. Portalo ekspertai cituoja pažadą, kad po Seimo rinkimų L. P. papasakos apie V. P. mirtį, o L. P. sako, kad nieko nežadėjo ir A. D. viską išsigalvojo. Dabar jis supranta, kad nelaimėjus rinkimų jis bijo apie tai kalbėti, jis bijo savo buvusių vadų. Jis tikrai nebuvo internetiniame naujienų portale (duomenys neskelbtini) paskelbto straipsnio iniciatorius. Apie šį straipsnį sužinojo nes jam paskambino A. N., vienas iš to portalo vadovų. Jis A. N. pasakė, kad L. P. jam tikrai žadėjo papasakoti, persiuntė jiems interviu įrašytą. Iš internetinio naujienų portalo (duomenys neskelbtini) tada įdėjo ir L. P. duoto jam pažado garso takelį ir L. P. duotą atsakymą, kad jis išsigalvojo viską. Tai buvo padaryta, kad visi suprastų, kad L. P. meluoja. Šio portalo ekspertams, kai L. P. pasakė, kad jam (A. D.) nieko nežadėjo, visi susidarė nuomonę, kad jis melagis. Iš komentarų galima suprasti, kad L. P. (duomenys neskelbtini) atsargos garbingas pareigūnas, o jis melagis. Tas straipsnis, kuris jį žeidžia buvo šio portalo (duomenys neskelbtini) iniciatyva parašytas. Ekspertai tikrai žino kas su L. P. kalbėjo. Su (duomenys neskelbtini) A. N. kalbėjo telefonu, jis paprašė daryti interviu įrašo, kad galėtų įrodyti, kad L. P. melagis. Jis apie straipsnį portale sužinojo jau tada, kai straipsnis buvo įdėtas. Jis yra žurnalistas. Visuomenės informavimo įstatyme numatyta, kad paskambinus ir prisistačius žurnalistui jau yra interviu, kurį galima viešinti. L. P. jį įžeidė ir šmeižė. Jis sakė, kad jis išsigalvojo viską ir ką nori rašo, kad jis blefuoja ir išsigalvoja. Tai buvo viešas šmeižimas, nes buvo paviešinta portale. Portale paviešino žurnalistas, kuris pacitavo L. P. žodžius. Jis įžeistas, įžeidimo pasekmės sunkiai išmatuojamos. Žurnalisto pokalbis su L. P. telefonu buvo ne privatus. Jis straipsnyje buvo išvadintas prasimanytuoju ir blefuotuoju. Mano, kad žmonės, kurie skaitys jo straipsnius gali manyti ir toliau, kad jis melagis. Pasekmės tos, kad jis prarado pasitikėjimą. Tai matosi komentaruose. Prašo priteisti neturtinę žalą 20 000 litų. Jis mano, kad jo prašoma suma yra labai minimali, nes jį įžeidęs žmogus buvęs (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo įpareigoti L. P. toje pačioje portalo svetainėje (duomenys neskelbtini) atsiprašyti jo ir paneigti paviešintą informaciją, kad jis „blefuotuojas“. Jei teismas negali įpareigoti L. P. paneigti paskelbtą informaciją, tai prašo, kad teismas įpareigotų viešai jo atsiprašyti (b.l. 92-93).

Teismo posėdyje buvo išklausytas iš nukentėjusiojo diktofono 2012 m. lapkričio 19 d. telefono pokalbio tarp L. P. ir A. N. garso įrašo kurį įrašė internetinių naujienų portalas (duomenys neskelbtini) kopija (b.l. 89, 93-94).

Kaltinamasis pateikė 2012 m. rugpjūčio 11-17 d. laikraštį (duomenys neskelbtini) kuriuo nustatyta, kad laikraščio (duomenys neskelbtini) yra A. D.. Laikraščio straipsnyje „V. V. bičiulis L. P.- (duomenys neskelbtini) „kurmis“ (duomenys neskelbtini) ? rašoma apie (duomenys neskelbtini) L. P. (b.l. 79).

Liudytojas A. N. parodė, kad jis pažįsta ir A. D. ir L. P.. 2012 m. prieš Seimo rinkimus buvo pasirodžiusi interviu su L. P., kur buvo sakoma, kad po Seimo rinkimų bus atskleista kas nužudė karininką V. P.. Po Seimo rinkimų viešoje erdvėje teko perskaityti, kad ponas L. P. apie tai kaip ir nieko nesakė. Tuomet jis užklausė A. D. kaip ten yra ar sublefavo tą informaciją. Ponas L. P. patvirtino, kad tai yra blefas. Ponui L. D. jis pranešė, kad informacija nesutampa. Po to jie viešoje erdvėje paskelbė, kad prieš tai L. P. sakė vienaip, po to kitaip. Tuo metu jis dirbo portalo svetainėje (duomenys neskelbtini). Nepamena, kas paprašė paskambinti L. P.. K. V. norėjo sužinoti kam buvo naudingas (duomenys neskelbtini) nužudymas. Jis telefonu kalbėjo su L. P.. Pokalbio turinys buvo paskelbtas. Kai skambina iš tokių įmonių kaip portalas (duomenys neskelbtini) žmonės jau žino, kad pokalbiai yra įrašomi, yra tam įstatymas (b.l. 104-106).

Liudytojo K. V. parodė, kad jis skambino L. P.. Tiesiog jis gavo užduotį paskambinti ir paklausti. Turbūt tai buvo 2012 m. rudenį gal, sunku pasakyti. Tuo metu dirbo portalo svetainėje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). A. N. buvo (duomenys neskelbtini). Užduotį gavo iš R. K.. Jis klausė L. P. kam buvo naudinga nužudyti P.. Skambino iš namų, nes tuomet dirbo namuose. Telefono numerį sužinojo iš pono A. D.. Paskambinus L. P., prisistatė, kad (duomenys neskelbtini) ir paklausė kam buvo naudinga nužudyti V. P.. L. P. atsakė, kad tai yra A. D. blefas. Tuomet paklausė ar nori paduoti A. D. į teismą. L. P. atsakė, kad jūs ką norit tą rašot. L. P. paneigė savo žodžius, kad taip sakė. Kiekvienas pokalbis yra interviu. Pokalbio turinys buvo įrašytas. Greičiausiai nebuvo informavęs, kad pokalbis yra įrašomas. Pasisakymas kur dirbi ir kas esi, tai yra suprantama, kad pokalbis yra įrašomas. Pokalbiai yra įrašomi, tam kad nebūtų iškraipomi žodžiai. Pokalbis buvo patalpintas portale (b.l. 103, 106-107).

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. P. 2012-08-16 duodamas interviu laikraščiui (duomenys neskelbtini) į klausimus ,,Ar V. P. buvo nužudytas?“ atsakė ,,Kam tai buvo naudinga, pakalbėsime po Seimo rinkimų“ (b.l. 15).

2012 m. lapkričio 19 d. portale (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas interviu su L. P.;

Portale (duomenys neskelbtini) „ Jūs lyg ir buvote davęs žodį, kad po Seimo rinkimų paskelbsite, kam buvo naudinga nužudyti V. P. ?“

L. P. atsako: „Čia yra D. blefas, su juo ir aiškinkitės."

Portale (duomenys neskelbtini),,Bet tame straipsnyje parašyta, kad Jūs sakėte?“

L. P.: „Yra tokia žurnalistų kategorija, kurie, ką nori, tą ir rašo." (b.l. 32).

Atsakomybė pagal LR BK 154 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio nusikaltimo objektas yra žmogaus garbė ir orumas. Objektyviai šmeižimas yra aktyvūs veiksmai paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Paskleidimas yra tikrovės neatitinkančios informacijos pranešimas kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Informacija gali būti paskleidžiama žodžiu, raštu, vaizdiniais perduodant ją vienam žmogui personaliai ar neapibrėžtam jų ratui. Tikrovės neatitinkanti informacija yra melagingos žinios ir kaltininkas tai suvokia. Jeigu asmuo sąžiningai klysta dėl skleidžiamos informacijos teisingumo, yra įsitikinęs, kad ji teisinga, ši aplinkybė šalina atsakomybę. Tačiau jeigu asmuo tik vylėsi, kad jo skleidžiama informacija yra teisinga, nebuvo tuo įsitikinęs, ši aplinkybė atsakomybės nešalina. Paskleista informacija turi būti žmogų žeminanti, galinti pakirsti jo reputaciją, sumenkinti kitų asmenų pasitikėjimą juo, be to, tokia informacija turi būti konkreti, kurios faktus galima būtų patikrinti. Šmeižimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia, kas skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, supranta, kad ji žemina žmogaus garbę ir to nori.

Atsakomybė pagal LR BK 155 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Šio nusikaltimo objektas yra žmogaus garbė ir orumas. Objektyviai įžeidimas yra viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas yra viešas, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemonę, spaudinyje, internete. Įžeidimas raštu ar žodžiu skiriasi nuo šmeižimo tuo, kad šiuo atveju nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai užgauliai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes. Įžeidimo atveju reikšmės neturi, ar šis įvertinimas atitinka tiesą. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Įžeidimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti.

Teisiamajame posėdyje ištyrus byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, A. D. skunde išdėstytas kaltinimas L. P. šmeižimu ir įžeidimu nepasitvirtino, nes L. P. veiksmuose nenustatyta požymių nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.

Kaltinamasis L. P. kaltu neprisipažino ir teismo posėdžio metu parodė, kad interviu metu su A. D. jis pasakė, kad po Seimo rinkimų pakalbėsime apie jo buvusio kolegos V. P. mirtį, bet jokių pažadų apie sensacingas žinias jis nedavė. Jokių aplinkybių jis nežadėjo atskleisti, pasakė, kad visais žurnalistui rūpimais klausimas galima pakalbėti po Seimo rinkimų. A. D. jam daugiau nepaskambino. Internetiniu būdu jokio interviu nebuvo.

Jam vėliau paskambino kažkoks žurnalistas, prisistatė, tačiau jis jam atsakė, kad jo nepažįsta, nežino to internetinio portalo, neduos jokio interviu. Kiek atsimena sakė, kad „yra tokia žurnalistų kategorija, kurie ką nori, tą rašo“, nes žurnalistas pasakė, lyg jis žadėjo A. D. po Seimo rinkimų paskelbti kam buvo naudinga nužudyti V. P., todėl atsakė, kad „čia yra D. blefas, su juo ir aiškinkitės" ,,čia D. prasimanymas“, „Yra tokia žurnalistų kategorija, kurie, ką nori, tą ir rašo". Kalbėdamas su A. D., pasakė tik tai, kad po Seimo rinkimų „pakalbėsime" apie tai, kam buvo naudingas V. P. nužudymas, tačiau nežadėjo, nedavė žodžio, kad paskelbs, kam buvo naudinga nužudyti V. P..

Nukentėjusysis A. D. parodė, kad paskambino iš portalo (duomenys neskelbtini) A. N. ir pasakė, kad jis kalbėjo su L. P. ir pasakė, kad jis (A. D.) išsigalvojo, kad sakė, kad papasakos apie V. P. mirtį po Seimo rinkimu. Po tokio straipsnio visi susidarė nuomonę, kad jis melagis. Iš komentarų galima suprasti, kad L. P. garbingas (duomenys neskelbtini), o jis melagis. Visuomenės informavimo įstatyme numatyta, kad paskambinus ir prisistačius žurnalistui jau yra interviu, kurį galima viešinti. L. P. jį įžeidė ir šmeižė. Jis sakė, kad jis išsigalvojo viską ir ką nori rašo, kad jis blefuoja ir išsigalvoja. Tai buvo viešas šmeižimas, nes buvo paviešinta portale.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tyčios turinį sudaro šio požymio suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją, o ne neįsitikinimas, ar informacija tikra (kasacinė nutartis Nr. 2A-3/2012). 2012 m. lapkričio 19 d. portalas (duomenys neskelbtini) interviu metu formuluoja klausimą: „Jūs lyg ir buvote davęs žodį, kad po Seimo rinkimų paskelbsite, kam buvo naudinga nužudyti V. P. ?“ L. P. atsako: „Čia yra D. blefas, su juo ir aiškinkitės“, „Čia yra D. prasimanymas“,„Yra tokia žurnalistų kategorija, kurie, ką nori, tą ir rašo". Akivaizdu, kad šio interviu metu L. P. kalbėdamas su A. D., pasakė tik tai, kad po rinkimų „pakalbėsime" apie tai, kam buvo naudingas V. P. nužudymas, tačiau nežadėjo, nedavė žodžio, kad paskelbs kam buvo naudinga nužudyti V. P.. Akivaizdu ir tai, kad A. D. L. P. žodžius suprato kaip pažadą, neabejotinai kaip pažadą juos suprato ir šio portalo žurnalistas, nors tokio pažado, kaltinamasis nedavė, o tik išreiškė mintį apie galimybę pakalbėti apie tą, kam buvo naudinga V. P. žūtis. Veiksmažodis „pakalbėti“ nereiškia „paskelbti“, nes galima kalbėti ir neskelbti viešoje erdvėje. Teismo manymu, L. P., atsakydamas į šio portalo žurnalisto K. V. klausimus, nepateikė jokios neatitinkančios tikrovės informacijos, o, tiesiog atsakė į tai, ko jo klausė, jis pasakė, kad nieko skelbti jis niekam nežadėjo ir tai yra D. blefas, jo prasimanymas. Be to, apie A. D. priklausomybę kategorijai žurnalistų, kurie rašo, ką nori, L. P. nekalbėjo. Kaip nekalbėjo ir to, kad nukentėjusysis priskiriamas melagiui. L. P. pateikė apibendrinta nuomonę apie tam tikrą žurnalistų kategoriją ir galima tik spėlioti, ar A. D. priskiriamas jai, kadangi kaltinamasis apie tai nekalbėjo. Pažymėtina, kad nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 154 straipsnį nekyla.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau-ir konstitucija) 25 straipsnis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau-ir konvencija) 10 straipsnis įtvirtina asmens saviraiškos laisvę, t. y. teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas. Tiek Konvencijoje, tiek Konstitucijoje nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, kuria siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas žmogaus teises bei viešuosius interesus. Kiekvieną kartą ginant vieną šių vertybių (saviraiškos laisvę bei asmens garbę ir orumą), neišvengiamai apribojama kita, todėl, nagrinėdamas bylą, teismas privalo priimti tokį sprendimą, kuris konkrečioje situacijoje užtikrintų šių dviejų vertybių apsaugos pusiausvyrą (kasacinė nutartis Nr. 2A-3/2012). Nenustačius privalomo objektyviojo nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., požymio tiesioginės tyčios, L. P. dėl A. D. šmeižimo ir įžeidimo išteisinamas.

Kai informaciją su šio portalo žurnalistu K. V. visuomenei paskleidė internetinis naujienų portalas (duomenys neskelbtini) tai buvo pažeisti visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d. reikalavimai. Interviu su nukentėjusiuoju ir žurnalistu portalas kuris neturėjo šaltinio atskleisti teisės pažeidimus ar visuomeninę reikšmę turinčias privataus asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes, paskelbė be kaltinamojo sutikimo. Faktinė aplinkybė, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį nedavė sutikimo internetiniame naujienų portale (duomenys neskelbtini) skelbti 2012 m. lapkričio 19 d. duotą telefonu interviu K. V. įrodo, kad kaltinamasis suvokiant išsakytus žodžius nenorėjo ir nesiekė nukentėjusiojo šmeižti ar įžeisti. Byloje nepateikta įrodymų, kad laikraščio (duomenys neskelbtini) skaitytojų požiūris į nukentėjusįjį kaip šio laikraščio (duomenys neskelbtini) po kaltinamojo interviu internetiniame naujienų portale (duomenys neskelbtini) būtų pakeistas į neigiamą pusę. Šitos faktinės aplinkybės įrodo, kad kaltinamojo veikoje interviu pateikimo metu nebuvo tyčios žodžiais viešai užgauliai pažeminti nukentėjusįjį ir paskleisti apie pastarąjį tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti jį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Aptartų įrodymų pagrindu nenustačius kaltinamojo veiksmuose pavojingos veikos ir tiesioginės tyčios įžeisti bei apšmeižti nukentėjusįjį, negalima konstatuoti, jog yra visi privalomi nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 155 str. 2 d., 154 str. 1 d., sudėties požymiai, būtini apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Atsižvelgiant į tai, priimamas išteisinamasis nuosprendis.

Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palieka nenagrinėtą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. požymių. Tokiu atveju nukentėjusysis turintys civilinio ieškovo teises turi teisę pareikšti ieškinį teisme civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinė laikmena su A. D. 2012-08-16 interviu ir 2012 m. rugpjūčio 11-17 d. laikraštis (duomenys neskelbtini) laikytini byloje iki bylos saugojimo pabaigos (b.l. 79, 89).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. P. išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų LR BK 155 str. 1 d. ir 154 str. 1 d., požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

A. D. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą ir išaiškinti, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį teismui civilinio proceso tvarką (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentus turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinę laikmeną su A. D. 2012-08-16 interviu ir 2012 m. rugpjūčio 11-17 d. laikraštį (duomenys neskelbtini) laikyti byloje iki bylos saugojimo pabaigos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.