Panevėžio apygardos teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Jurgitai Varanauskienei, Vilmai Ribakienei,

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – pareiškėja) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS-5403-1005-2019 pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų motinos išdavimo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims E. Č. ir N. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. 2019 m. gegužės 16 d. pakartotinai gavus informaciją apie E. Č. namuose paliktus vienus mažamečius vaikus, netinkamą jų priežiūrą, motinos girtavimą, nepilnamečiams vaikams N. Č., N. Č. ir K. V. įvertintas 2 grėsmės lygis (00.05 val. namuose rasti vieni miegantys nepilnamečiai vaikai, vėliau motina kaime rasta neblaivi, jai nustatytas 2.46 prom. girtumas). Nepilnamečiai vaikai pagal vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos aktus perduoti E. Č. seseriai N. Š..

11. Kupiškio socialinių paslaugų centre 2019-05-30 vyko E. Č. ir A. Č. šeimos atvejo nagrinėjimas, buvo sudarytas pagalbos planas. Vienas iš pagalbos plane numatytų uždavinių buvo keisti motinos požiūrį į socialinių problemų sprendimą, motinos pareigų atlikimą ir įsipareigojimų vykdymą, kur ji buvo įpareigota užsiregistruoti psichologo konsultacijoms, reguliariai lankytis paskirtu laiku. 2019-06-04 buvo gautas psichologės V. Š. atsakymas dėl E. Č., kuriame nurodyta, jog E. Č. 2019-05-29 buvo atvykusi pas psichologę, tačiau psichologo konsultacija nebuvo teikiama, nes ji teigė, jog jai psichologinės pagalbos nereikia, o atvyko, nes ją įpareigojo specialistai. E. Č. neigiant psichologinės pagalbos poreikį dėl tolimesnių susitikimų nebuvo sutarta. Taip pat ji buvo įpareigota iki 2019-06-03 skyriaus specialistams pateikti vaikų tėvo A. Č. kontaktus. Iki birželio 6 d. ji to nepadarė ir kategoriškai atsisako tą daryti. Pagalbos plane buvo numatyta, E. Č. korektiškai ir kultūringai elgtis su socialiniais darbuotojais ir kitais specialistais, teikiančiais pagalbą šeimai, 2019-05-30 vykusio posėdžio metu ne vienas specialistas pasisakė, jog E. Č. elgesys susitikimų metu būna įžūlus, nuotaikos dažnai keičiasi, nevaldo emocijų, mažai bendrauja su mokyklos bendruomene, nenori priimti specialistų pagalbos, manydama, kad jai jos nereikia.

12. Dar vienas iš pagalbos plane numatytų uždavinių buvo spręsti alkoholio vartojimo problemą ir užsiimti darbine veikla, t. y. lankyti anoniminių alkoholikų užsiėmimus, reguliariai vartoti gydytojų paskirtus vaistus. Teismo posėdžio metu E. Č. teigė, kad vaistus įsigijo ir vartoja, tačiau neturima duomenų, kad pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų užsiėmimus.

13. 2019-05-30 vykusiame atvejo nagrinėjimo posėdyje, E. Č. visiems dalyvavusiems specialistams tikino, jog yra susitarusi eiti dirbti pas ūkininkę ir nuo kitos savaitės pradės dirbti. 2019-06-06 atvejo vadybininkei J. P. susisiekus su ūkininke I. A., (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. Č. nebuvo net susisiekusi su ūkininke ir nesitarė dėl jos įdarbinimo.

14. Tarnybos turimais duomenimis E. Č. nuo 2014 metų liepos mėnesio 9 kartus bausta už administracinius nusižengimus už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Be to, E. Č. P. apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalyje padarymo (dėl A. Č. iš pirmos santuokos vaikams sukelto fizinio skausmo). 2019-05-30 E. Č. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies padarymą.

15. Pažymi, kad skyrius su E. Č. šeima dirba gana ilgą laiką. Tiek skyriaus darbuotojai, tiek socialinių paslaugų centro darbuotojai deda visas pastangas įdiegti supratimą, kad jai reikalinga kitų asmenų pagalba siekiant užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai augtų saugioje ir emociškai stabilioje aplinkoje. Pati E. Č. teismo posėdžio metu pripažino, jog turi priklausomybę alkoholiui, kad pradėjo gydymą. Tačiau ankstesniais atvejais gydymas taip pat buvo pradėtas, tačiau įvykdavo alkoholio vartojimo atkrytis ir ko pasekoje pasireikšdavo nepilnamečių vaikų nepriežiūra.

16. Pastebi, kad E. Č. linkusi meluoti, daug visko pažadėti, kad stengsis, viską darys, tačiau įsipareigojimų nevykdo arba vykdo tik dalinai. Kad ir posėdžio metu tikino, kad lankėsi psichologo konsultacijoje, kad jai ten patiko, konsultacija truko apie valandą laiko, kitas sutikimas birželio 6 d., tačiau žinoma priešinga informacija, jog konsultacijos nebuvo ir toliau niekur nesiregistravo.

17. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019-06-14 priimtoje nutartyje konstatuota, kad nepilnamečiai vaikai (duomenys neskelbtini)buvo pagrįstai paimti iš motinos E. Č., kadangi tuo metu dėl alkoholio vartojimo vaikų motina iš tiesų netinkamai prižiūrėjo vaikus, neužtikrino jiems saugios aplinkos ir reikiamo rūpesčio.

18. Skyrius neprieštarauja, kad E. Č. negirtaudama pagal galimybes rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, tačiau skyriui yra žinomi faktai, jog ir kai E. Č. ir nevartodama alkoholio, mažesnius vaikus palikdavo vyresniųjų priežiūrai, nesirūpindavo vaikų sveikata. Kad E. Č. įsigijo ir pradėjo vartoti vaistus, negalima daryti išvados, kad tai ilgalaikis pokytis ir, kad alkoholio vartojimo problema išspręsta, tuo labiau, kad ne kartą jau buvo gydyta ir vyko alkoholio vartojimo atkryčiai.

19. Po teismo nutarties priėmimo 2019-06-05 vaiko laikino apgyvendinimo aktais nepilnamečiai E. Č. vaikai laikinai apgyventi sesers N. Š. šeimoje, kol bus išnagrinėtas atskirasis skundas.

20. Bylos nagrinėjimo momentu iš dalies pasikeitusios aplinkybės negali paneigti to fakto, kad vaikų paėmimo momentu nepilnamečių vaikų aplinka buvo jiems nesaugi ir toje aplinkoje iškilo realaus pavojus nepilnamečių saugumui, sveikatai ir gyvybei, dėl netinkamo motinos elgesio (piktnaudžiavimo alkoholiu, palikimo vienų). Skyrius, surinkęs visus įmanomus duomenis apie E. Č. šeimą, daro išvadą, kad nepilnamečių vaikų E. Č. nėra pagrindo grąžinti, kol kas ji negali tinkamai rūpintis vaikais, kol nėra žymių pokyčių, šeimoje esančios problemos neišspręstos, ne kartą E. Č. buvo suteikta galimybė specialistų pagalba spręsti savo problemas, tačiau pačios E. Č. per maža motyvacija, iniciatyva, atsakomybės jausmas, nepasitikėjimas specialistais, neleidžia jai užtikrinti nepilnamečių vaikų interesų, augti saugioje ir emociškai stabilioje aplinkoje.

21. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė paaiškino, kad nors ir vaikų motina E. Č. deda pastangas ir yra šiai dienai alkoholio vartojimo atvejai nenustatyti, tačiau yra praėję per mažai laiko, kad būtų galima ja patikėti. Reikia įgyvendinti iki galo planą. Šiuo metu mažamečiai vaikai yra perduoti jų tėvui, E. Č. gyvena pas savo tėvus.

22. Atsiliepimo į atskirąją skundą suinteresuoti asmenys nepateikė.

23. Teismo posėdžio metu E. Č. pripažino, kad kuomet buvo paimti vaikai, ji buvo juos palikusi vienus ir vartojo alkoholį pas kaimynę. Sutiko su pareiškėjos nurodytomis ir pareiškėjos pateiktuose dokumentuose užfiksuotomis aplinkybėmis, kad tą dieną jai buvo nustatytas 2,5 promilių girtumas. Taip pat neneigė, kad kartais vartoja alkoholį keletą dienų, tačiau tai būna ne dažnai. Teigė, kad iš savo klaidų pasimokiusi ir daugiau alkoholio nevartos. 2019-05-24 yra pradėjusi gydymą, vartoja paskirtus medikamentus, nuo 2019-06-20 pradėjo lankytis pas psichologę ir AA draugijos susirinkimus. Stengiasi vykdyti sudarytą planą. Šiuo metu gyvena pas mamą, mažamečius vaikus lanko, padeda vyrui juos prižiūrėti. Prašė netenkinti pareiškėjos skundo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

26. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus: Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019-07-08 teismo nutartį, kuria buvo leista paimti K. T. iš tėvų, K. V. nuomonės išklausymo aktą, Kupiškio socialinių paslaugų centro raštą apie E. Č. vykdomus įsipareigojimus bei vaikų perdavimo tėvui aktus ir prašė juos prijungti prie bylos. Su atskiruoju skundu pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus, kuriuos prašė prijungti prie bylos.

27. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje įtvirtintas ribojimas nėra absoliutus ir pirmiausia nukreiptas prieš nesąžiningus proceso dalyvius, piktnaudžiaujančius procesu ir nesilaikančius CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu bei teikti teismui savo reikalavimus ir atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus ir argumentus rūpestingai ir laiku. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

28. Kadangi šioje byloje yra viešas interesas, teismas gali būti aktyvus ir rinkti įrodymus, sprendžiamas leidimo paimti vaiką iš nesaugios aplinkos išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, kuris turi būti išspręstas vadovaujantis išimtinai vaikų interesais, naujai pateikiami įrodymai priimami ir vertinami visų įrodymų visumoje (CPK 582 str. 3, 4 d.).

29. Pareiškėja teismo posėdžio metu atsisakė atskirojo skundo dalyje dėl leidimo paimti K. T. iš įstatyminių atstovų, nes Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019-07-08 teismo nutartimi jį buvo leista paimti iš tėvų, nurodė, kad prašant išduoti leidimą buvo įsivėlusi rašymo klaida. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui. Apeliantas nurodo, kad jam yra žinomos atskirojo skundo atsisakymo pasekmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas priima atskirojo skundo atsisakymą ir nutraukia apeliacinį procesą dalyje dėl K. T. (CPK 308 str. 2 d.).

30. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta išduoti teismo leidimą paimti vaikus iš motinos, teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, (toliau – VTAPĮ) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei: 1) šio įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos; 2) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. 2. Prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. 3. Per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius teikia savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją).

32. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš pareiškėjos pateiktos (duomenys neskelbtini)Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketų matyti, kad E. Č. vaikai, kurie yra 12, 3 ir 1,5 metų, buvo palikti naktį vieni, be priežiūros, radus kaime motiną, jai nustatytas 2,46 promilių girtumas. Nurodyti veiksniai pagal Grėsmės vaikui lygių nustatymo anketoje pateiktus kriterijus yra priskirtini aukštos rizikos veiksniams, todėl pareiškėjos darbuotojai pagrįstai nustatė antrąjį grėsmės vaikams lygį ir laikinai paėmė vaikus iš jų motinos. Šias aplinkybes suinteresuotas asmuo pripažįsta ir ginčo tarp šalių, nėra.

33. Nagrinėdamas bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, teismas negali apsiriboti tik formaliųjų požymių (procedūrinių aspektų) patikrinimu, bet turi išsamiai patikrinti visas konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes (minėta, faktinę situaciją tiek a posteriori (vaiko paėmimo iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą momentu), tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu (į ateitį). Taigi, nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas turėtų vertinti ar egzistuoja pagrindas paimti vaikus, procesinio sprendimo metu ir leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 str. 4 d.).

34. Pažymėtina, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas turėtų vertinti, ar pagrindas paimti vaiką iš tėvų egzistuoja procesinio sprendimo priėmimo metu

35. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad vaikų motina E. Č. pripažino savo netinkamą elgesį, nuvyko į gydymo įstaigą ir „užsikodavo“ nuo alkoholio, sprendė, kad grėsmė vaikų sveikatai ir gyvybei yra praėjusi, todėl neišdavė leidimo paimti vaikus. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

36. Nors E. Č. bylos nagrinėjimo dienai yra pakeitusi gyvenimo būdą, t.y. nuo 2019-05-24 nebevartoja alkoholio ir pradėjo vykdyti jai nustatyto plano priemones, sutiktina su pareiškėjos išsakyta pozicija, kad nuo įvykio praėjo per mažai laiko, kad būtų galima spręsti, kad netinkamas elgesys nepasikartos ir, kad ji bus pajėgi užtikrinti trims vaikams, iš jų du mažamečiai, saugią aplinką.

37. E. Č. šeimai nuo 2018-07-10 yra taikoma vadyba, 2018-07-03, 2018-08-30, 2018-09-23 nustatyti pirmieji grėsmės ir 2019-03-02, ir antras grėsmės lygis nustatytas 2019-05-16. Visais atvejais nustatyti pirmieji grėsmės lygiai, pagal gautus policijos pranešimus dėl motinos girtavimo ir vaikų nepriežiūros. E. Č. patvirtino, kad turi potraukį alkoholiui, jos pačios tėvai vartojo alkoholį, tai yra nurodžiusi ir gydytojui. Teismo posėdyje paaiškino, kad rimtai į jai teikiamą pagalbą ir specialistų nurodymus, vykdant atvejo vadybą šeimoje rimtai nežiūrėjo ir jo nesilaikė, kol nebuvo paimti iš jos vaikai. Tik po to ji pradėjo stengtis vykdyti specialistų nurodymus ir vykdyti nustatytą planą. Tačiau jos elgesys nors ir šiai dienai yra pasikeitęs, teismui kelia abejonių jos pasiryžimo tvirtumas, atsižvelgiant į tai, kad ji linkusi meluoti, turi didelį potraukį alkoholiui. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ji teigė, kad vykdo planą, kreipėsi pas psichologą ir susitarė dėl tolimesnių konsultacijų, tačiau iš psichologės rašto matyti, kad pareiškėja tai padarė tik „dėl akių“ ir nuėjusi pas psichologę, nurodė, kad jai konsultacijos nereikalingos ir daugiau dėl vizitų nebuvo susitarta. Ji neatskleidė pareiškėjai nei kitiems specialistams savo sutuoktinio, dirbusio N. K., kontaktų, nors ir vaikai iš jos buvo paimti, taip stengdamasi išvengti sau neigiamų pasekmių, nes vyras yra pagrindinis šeimos pajamų šaltinis. Ji nepaiso geriausių vaikų interesų. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad apie žmonos alkoholio vartojimą sutuoktiniui nebuvo žinoma, apie susidariusią situaciją, ji nuo sutuoktinio slėpė. Tai tik patvirtina, pareiškėjos polinkį manipuliuoti kitų pasitikėjimu. Kad pareiškėjos alkoholio vartojimo atvejai nebuvo pavieniai, patvirtina ir dukros K. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad mama, išvykus jos vyrui į užsienį, dažnai išeina iš namų, vartoja alkoholį, grįžta namo paryčiais. Ji dėl to praleidžia pamokas, nes reikia prižiūrėti mažuosius vaikus. S. K. atsisakė grįžti pas motiną dėl netinkamo jos gyvenimo būdo ir konfliktų su motina ir jos dabartiniu sutuoktiniu.

38. Pažymėtina ir tai, kad E. Č. pradėjo lankyti psichologės ir AA draugijos susirinkimus tik nuo 2019-06-20, juos lanko ketvirtadieniais, bylos nagrinėjimo dienai yra nuvykusi į 4 užsiėmimus. Taigi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ji nebuvo įvykdžiusi nei dalies plane numatytų įpareigojimų ir juos pradėjo vykdyti visai neseniai. Vien E. Č. nuvažiavimo į gydymo įstaigą faktas nesudarė pagrindo spręsti, kad ji pakeitė savo elgesį ir gali tinkamai pasirūpinti vaikais, atsižvelgiant į tai, kad ankstesnis gydymas nuo alkoholizmo nebuvo veiksmingas.

39. Alkoholizmo gydymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis kantrybės ir pasiryžimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiai dienai neužtenka duomenų vienareikšmiškai išvadai, kad E. Č. iš esmės pakeitė mąstymą, gyvenimo būdą. Taigi laikinas vaikų paėmimas neprarado nei tikslo nei paskirties ir yra būtinas siekiant, kad E. Č. nebevartotų alkoholio, nusiteiktų rūpintis savo vaikais, juos auklėti ir prižiūrėti.

40. Vien ta aplinkybė, kad E. Č. pradėjo gydymąsi, nepatvirtina aplinkybės, kad šiai dienai ji bus pajėgi užtikrinti vaikams saugią aplinką ir nesukels pavojaus jų sveikatai (gyvybei) - šios aplinkybės bus nustatytos ir įvertintos šeimos atvejo vadybos posėdžio metu. Laikinai paėmus vaikus, ji vaikų gyvenančių pas seserį nelankė, su dukra K. bendrauja tik telefonu, tinkamai nepasirūpino jos sveikata, nors plane buvo įpareigota tai padaryti, - nenupirko jai reikalingų nešioti akinių.

41. E. Č. ir N. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad grįžęs į Lietuvą E. sutuoktinis ir mažamečių vaikų tėvas yra nepatenkintas, nes jam dabar tenka rūpintis mažamečiais vaikais ir jis negali dirbti ir uždirbti pinigų šeimai. Neleidus paimti vaikų ir juos grąžinus į šeimą, jis vėl išvažiuotų dirbti į užsienį. Taigi E. Č. liktų viena ir vėl žymiai padidėtų rizika grįžti prie jai įprasto netinkamo gyvenimo būdo, taip pat išliktų didelis rizikos lygis vaikams.

42. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 str.), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 2 d.) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai tėvų valdžią įgyvendina priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 str. 2 d.).

43. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad grėsmės lygiui nustatymo vertinimo metu kilo realus pavojus vaikų sveikatai ir (ar) gyvybei, tačiau nepagrįstai neišdavė leidimo paimti vaikus, dėl neva pasikeitusių aplinkybių. Atsižvelgdamas į nustatytų faktinių aplinkybių ir aktualaus teisinio reglamentavimo visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja įstatymo nustatytas pagrindas paimti nepilnamečius vaikus iš jų motinos, todėl pareiškėjos prašymas tenkinamas ir leidimas išduodamas (CK 3.2541 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 4, 5 dalys, 40 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 302, 337, 338 straipsniais

nutaria:

priimti atskirojo skundo atsisakymą ir nutraukti apeliacinį procesą dalyje dėl leidimo paimti K. T. iš jo įstatyminių atstovų.

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. birželio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – leisti paimti N. Č., gim. (duomenys neskelbtini), N. Č., gim. (duomenys neskelbtini), K. V., gim. (duomenys neskelbtini), iš vaikų motinos E. Č., gim. (duomenys neskelbtini).