- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-06
- Bylos Nr.
- 1-554-825/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53635-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Nukentėjusysis
- V. J., R. Č.
- Kaltinamasis
- M. A., E. G.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronius Varsackis,
sekretoriaujant Augustei Korsakovei, Salomėjai Muralienei,
dalyvaujant prokurorei Linai Svidinskaitei – Ridikei, nukentėjusiesiems V. J., R. Č., kaltinamiesiems M. A., E. G.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs (asmens teigimu turi du vaikus), dirbantis (asmens teigimu), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2007 m. gegužės 18 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d.; 2010 m. balandžio 27 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d., 302 str. 1 d.; 2010 m. gegužės 26 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 3 d., 182 str. 1 d.; 2011 m. gegužės 9 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., 180 str. 2 d.; 2013 m. liepos 12 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., 302 str. 1 d.; 2017 m. gegužės 9 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 2018 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. laisvės apribojimas 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.,
E. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2007 m. birželio 4 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. l d.; 2008 m. rugpjūčio 27 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.; 2008 m. lapkričio 27 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.; 2009 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.; 2016 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
M. A. kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su E. G. 2017 m. spalio 15 d., apie 18 val. 10 min., viešoje vietoje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neturėdamas jokios dingsties, įžūliu elgesiu t. y. plūsdamas nukentėjusįjį V. J. ir R. Č. necenzūriniais žodžiais, grasindamas jiems susidorojimu, E. G. kelis kartus užsimojant prieš nukentėjusiuosius mediniu pagaliu, jis (M. A.) tuo tarpu sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam V. J. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį;
be to, jis kaltinamas tuo, kad 2017 m. spalio 15 d., apie 18 val. 10 min., viešoje vietoje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neturėdamas jokios dingsties, iš chuliganiškų paskatų sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam V. J. į veido sritį, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimą, tokiais savo veiksmais iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam V. J. sveikatą.
E. G. kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su M. A. 2017 m. spalio 15 d., apie 18 val. 10 min., viešoje vietoje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be jokios dingsties, įžūliu elgesiu, t. y. plūsdamas nukentėjusįjį V. J. ir R. Č. necenzūriniais žodžiais, grasindamas jiems susidorojimu, kelis kartus užsimojęs prieš nukentėjusiuosius mediniu pagaliu, tuo tarpu M. A. sudavus vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam V. J. į veido sritį, sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką ir padarė nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis M. A. teisme kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad 2017 m. spalio 15 d. stipriai išgėrinėjo. Asmeniškai išgėrė 6 alaus bokalus, apie 0,5 litro degtinės, brendžio. Su E. priėjo prie balkono, gal norėjo pasituštinti. Gavosi taip, kad susikivirčijo su balkono gyventojais. Apsispjaudė: jis spjovė iš balkono, jie spjovė atgal. E. nuėjo toliau nuo balkono, o nukentėję buvo prie laiptinės. E. priėjo prie jų, prie jaunesnio lyg, pasisveikino, jis jo nežinojo, pasisveikino iš mandagumo, jis pasakė: „Kas toks esi, ko čia kiši tą ranką“. Nuo to prasidėjo konfliktas, po to atsirado lazdos. Apsistumdė. Kai pradėjo visi keturiese grumtis, gavosi taip, kad sudavė smūgį su dešine ranka J. į akį. Nenukrito jis. Po smūgio bandė nueidinėti, buvo daug triukšmo, buvo išėję ir kitų žmonių. Po smūgio konfliktas prigeso, bet po to tik žodžiais plūdosi. Jau nueidinėjo, bet tuo metu privažiavo policija ir sulaikė. Matė, kad G. su pagaliu mojavo. Alkoholis turėjo įtakos jo veikų padarymui, sutiktų gydytis nuo alkoholizmo. Žalą atlygins.
Kaltinamasis E. G. teisme kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad išgėrinėjo, asmeniškai išgėrė gal 6 bokalus alaus ir 0,5 litro degtinės. Nuėjo prie penkiaaukščio nusišlapinti. Balkone pradėjo plūstis su žmogumi, tada ėjo link namų ir sutiko nukentėjusiuosius. Norėjo draugiškai pasisveikinti, o kilo konfliktas. Su Č. apsistumdė. Pagalys buvo prie laiptinės padėtas. Nepamena, kokiu tikslu jį paėmė, gal savigynai. Ar A. sudavė smūgį, nematė, nes pats tuo metu stumdėsi. Apsirėkavo, norėjo išeiti, bet pasirodė policija. Gal ir buvo vienas kitas pašalinis žmogus, buvo daug necenzūrinių žodžių išsakyta. Nebūtų buvę alkoholio, nebūtų buvę konflikto. Pripažįsta ieškinį. Turi kitų pajamų prisitaupęs, grįžęs iš užsienio. Gailisi.
Kadangi kaltinamieji M. A., E. G. teisiamojo posėdžio metu kaltais prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis V. J. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 2 – 5, 22, 23 b. l.) paaiškino, kad 2017 m. spalio 15 d. jis kartu su savo draugu R. Č. rūkė prie namo laiptinės. Jiems berūkant, prie jų priėjo du jaunuoliai. Vaikinai priėjo ir pradėjo pokalbį, pasisveikino, davė R. Č. paspaust ranką, tačiau šis atsisakė ir žodis po žodžio prasidėjo konfliktas. Vaikinai tapo agresyvūs, abu keikėsi, vadino necenzūriniais žodžiais. Vienas iš vaikinų rankose turėjo medinį pagalį, jis tuo pagaliu konflikto metu buvo ne kartą užsimojęs, tačiau nei į jį, nei į R. nepataikė. Abu vaikinai puolė, bandė suduoti kumščiais, tačiau jie vis apsigindavo ir išvengdavo smūgių, tačiau M. A. jam vieną kartą pataikė į dešinę akį. Viso konflikto metu aplink buvo ir pašalinių žmonių, kuriuos vaikinai taip pat keikė necenzūriniais žodžiais, agresyviai elgėsi abu vaikinai. Kažkas iš kaimynų iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę sulaikė minėtus vaikinus. Konflikto metu ir jis ir R. Č. buvo blaivūs. Daugiau sužalojimų be sumuštos akies jis nepatyrė.
Nukentėjusysis R. Č. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 30, 31, 34, 35 b. l.) paaiškino, kad 2017 m. spalio 15 d. buvo su draugu V. J. prie namo laiptinės. Prie jų atėjo du jaunuoliai. Asmenys priėję prie jų pradėjo kabinėtis, vienas jų rankoje turėjo medinį pagalį. Asmenys pradėjo juos įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Asmuo, turėjęs rankoje medinį pagalį, puolė jį. Jis su jais susistumdė, pagalį atėmė ir numetė po balkonu. Tada asmenys pasidarė dar agresyvesni, nuėjo ieškotis draugų, kad juos sumuštų. Po maždaug dviejų minučių jaunuoliai sugrįžo prie laiptinės, ir staigiai puolė juos. Vienas jų, kuris buvo su barzdele, puolė jį, o antrasis, draugui iš už šono, staigiu judesiu rankos kumščiu smūgiavo jam į dešinį paakį, dėl ko jam ištino paakys, atsirado mėlynė, patinimas. Po šių veiksmų jie ir toliau elgėsi chuliganiškai. Viešoje vietoje šūkavo, rėkavo, pažeidinėjo viešąją tvarką. Šie asmenys atrodė akivaizdžiai neblaivūs, apsvaigę. Jie kėlė toliau konfliktą, kabinėjosi prie praeivių, daugiabučio gyventojų. Policiją iškvietė vienas iš daugiabučio gyventojų.
Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 39, 40 b. l.) paaiškino, kad ji buvo savo namuose ir išgirdo triukšmą. Tuomet išėjo į savo namų balkoną ir pamatė, kad prie laiptinės stovi V. J. ir jo draugas R. Č. Prie jų buvo du jai nepažįstami vyriškiai. Matė, kad vyksta konfliktas, nepažįstami vaikinai keikėsi, vadino R. ir V. necenzūriniais žodžiais. R. Č. kelis kartus vaikinams liepė eiti šalin, jis bandė išvengti konflikto, rankomis nestipriai stūmė tolyn vaikinus nuo savęs, tačiau vaikinai vis tiek ėjo artyn V. ir R. ir keikėsi. V. taip pat mėgino vaikinus traukti šalin nuo R., visas konfliktas vyko prie laiptinės. Išėjusi iš namų ji pasakė vaikinams, kad jie eitų šalin, vaikinai lyg ir pradėjo eiti šalin ir ji sugrįžo namo, o R. su V. liko pakalbėti prie laiptinės. Jai užlipus į 4 aukštą, kuriame yra jų butas, išgirdo, kad lauke ir vėl vyksta konfliktas, bet kaip tik tuomet atvyko pareigūnai. Šis nepažįstamų vaikinų elgesys sudrumstė viešąją rimtį, ji buvo išsigandusi tokio jų elgesio ir tuo pačiu dar ir pasipiktinusi.
Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 42, 43 b. l.) paaiškino, kad jis buvo balkone ir pamatė, jog namo prieigose šlapinasi E. G.. Jis jam pasakė, kad tai nėra viešasis tualetas, jam jo ši pastaba nepatiko ir jis priėjo prie jo namų balkono, kuriame jis buvo. Jis gyvena pirmame aukšte. Kartu atėjo ir jo nepažįstamas vaikinas. E. G. keikėsi necenzūriniais žodžiais, jį pravardžiavo ir kvietė ateiti į lauką, nes jis tada pamatys kas jam bus, su E. G. buvęs vaikinas taip pat keikėsi ir jį pravardžiavo. Į balkoną atėjo ir jo draugė K. Ve., ji vaikinams liepė nurimt ir pasakė, jog iškvies policiją jei jie nenusiramins, tuomet su E. G. buvęs vaikinas apspjovė jo merginą, jis reaguodamas į tokį elgesį pasiėmė balkone buvusią šluotą ir užsimojo, norėjo suduot vaikinams, kad jie eitų šalin, tačiau nežino ar pataikė ir vaikinai pradėjo eiti į kiemo pusę, jo balkonas yra priešingoje pusėje, nei yra laiptinių į namą durys. Jis dėl šio įvykio iškvietė policijos pareigūnus.
Liudytoja K. V. ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 45, 46 b. l.) paaiškino, kad ji buvo namuose, kai ji išgirdo iš lauko sklindantį triukšmą. Girdėjo, jog kažkas keikiasi necenzūriniais žodžiais. Ji išėjo į balkoną ir pamatė, kad tarp A. Š. ir jai nepažįstamų dviejų vaikinų, stovinčių prie jų buto, vyksta žodinis konfliktas, dėl ko kilo konfliktas ji nežino, bet du vaikinai, stovintys prie balkono, atrodė agresyvūs, jų elgesys jai pasirodė neadekvatus, buvo matyti, kad vaikinai yra apsvaigę. Vaikinai siūlė jos draugui išeiti į lauką išsiaiškinti viską, pravardžiavo jį necenzūriniais žodžiais. Išėjusi į balkoną ji paprašė jų nusiraminti, tačiau jie ir ją pradėjo keikti ir vienas iš vaikinų ją apspjovė, apspjaudė balkoną, toliau keikėsi, jos draugas A. Š. pasiėmė balkone buvusią šluotą ir užsimojo, bet nepataikė į juos. Galiausiai ji pradėjo traukti savo draugą į namus ir raminti, nes nenorėjo, jog jis įsiveltų į konfliktą, tuomet minėti du vaikinai greičiausiai pamanė, kad jos draugas išeis į kiemą su jais toliau aiškintis santykių, todėl nubėgo į priešingą namo, kuriame jie gyvena, pusę. Būnant namuose ji girdėjo, kad vaikinai toliau triukšmauja, tačiau jų nematė, nes langų kiemo pusėje jų butas neturi. Toks minėtų vaikinų elgesys sutrikdė viešąją rimtį ir sukėlė pasipiktinimą.
Įvykio vietos apžiūros protokolu (1 tomas, 15, 16 b. l.) nustatyta, kad įvykio vieta - viešoji vieta, esanti prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas medinis pagalys.
Specialisto išvada Nr. G3007/2017(02) (1 tomas, 53 b. l.) nustatyta, kad V. J. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimas. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, dėl kurio sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Grasinimai – tai žodžiai apie galimą fizinio smurto panaudojimą. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015). Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).
Įvertinus kaltinamojo M. A. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, jo prisipažinimą, nukentėjusiųjų V. J. ir R. Č. parodymus (kurie atpažino kaltinamąjį M. A. kaip asmenį, naudojusį prieš juos smurtinius veiksmus, ir E. G. kaip asmenį pažeidusį viešąją tvarką), liudytojo A. Š. ir K. V. parodymus (kurie matė kaltinamųjų neteisėtus veiksmus), liudytojos Agnės Metelionytės parodymus (kuri matė, kad kaltinamieji vartojo smurtinius veiksmus), teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis M. A., kitų žmonių akivaizdoje, nežymiai sutrikdė sveikatą V. J.. Toks M. A. elgesys atitinka vieną iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. požymių – įžūlų elgesį.
Kūno sužalojimai, padaryti nukentėjusiajam V. J., t. y. poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimas, patvirtinti specialisto išvada Nr. G3007/2017(02) (1 tomas, 53 b. l.).
Apibrėžiant viešosios vietos sąvoką, svarbu tai, kad 1) dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-895/2015); 2) viešojoje erdvėje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2014).
Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad neteisėti M. A. ir E. G. veiksmai prieš nukentėjusiuosius V. J. ir R. Č. buvo atlikti būtent viešoje vietoje – prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esant nenustatytam skaičiui pašalinių asmenų.
Kaltinamojo M. A. veiksmai naudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius viešoje vietoje, aplinkinių asmenų reakcija vykstant muštynėms, tai, kad dėl kilusių muštynių į įvykio vietą buvo iškviestos specialios tarnybos, teismo pripažįstami kaip didelė nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Teismas konstatuoja, kad buvo akivaizdžiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, pažeisti visuomenės interesai, o kaltinamasis suvokė savo tyčinius veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo M. A. elgesys atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. nusikalstamos veikos požymius, veika kvalifikuota tinkamai, o būtent kaltinamasis veikdamas kartu su E. G. 2017 m. spalio 15 d., apie 18 val. 10 min., viešoje vietoje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neturėdamas jokios dingsties, įžūliu elgesiu t. y. plūsdamas nukentėjusįjį V. J. ir R. Č. necenzūriniais žodžiais, grasindamas jiems susidorojimu, E. G. kelis kartus užsimojant prieš nukentėjusiuosius mediniu pagaliu, jis (M. A.) tuo tarpu sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam V. J. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, t. y. M. A. įvykdė nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. kyla tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2011, 2K-272/2010, 2K-293/2009).
Tai, kad kaltinamojo M. A. neteisėti veiksmai nukentėjusiųjų V. J. ir R. Č. atžvilgiu buvo atlikti viešoje vietoje, įrodyta prie kaltinamojo M. A. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. Sužalojimai, padaryti V. J., kurie pripažinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtinti byloje esančia specialisto išvada Nr. G3007/2017(02) (1 tomas, 53 b. l.).
Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nustatė, kad fizinis smurtas V. J. atžvilgiu, dėl ko jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, panaudotas dėl menkavertės dingsties. Pats kaltinamasis M. A. teisiamojo posėdžio metu negalėjo įvardinti aiškios priežasties, kodėl buvo panaudotas fizinis smurtas M. A. atžvilgiu. E. G. taip pat neįvardino priežasties, kodėl įvyko konfliktas ir mušė nukentėjusįjį. Nukentėjusysis V. J. nurodė, kad nežino, kodėl jį sumušė. Nukentėjusysis R. Č. taip pat nurodė, kad įvyko apsižodžiavimas, po ko įvyko muštynės, tačiau konflikto svarbios priežasties negalėjo įvardinti.
Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė, kad tarp kaltinamojo M. A. ir nukentėjusiojo V. J. būtų buvę asmeninio pobūdžio konfliktai prieš įvykį, jie įvykio metu apsižodžiavo ir prasidėjo muštynės, taigi M. A. dėl mažareikšmės dingsties panaudojo fizinį smurtą, sukėlusį skaudžias pasekmes (nesunkiai sutrikdyta sveikata) visai be priežasties. Tokie argumentai pagrindžia veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Teismas pripažįsta, kad M. A. 2017 m. spalio 15 d., apie 18 val. 10 min., viešoje vietoje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neturėdamas jokios dingsties, iš chuliganiškų paskatų sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam V. J. į veido sritį, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimą, tokiais savo veiksmais iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam V. J. sveikatą, t. y. M. A. įvykdė nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Įvertinus kaltinamojo E. G. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, jo prisipažinimą, nukentėjusiųjų V. J. ir R. Č. parodymus (kurie atpažino kaltinamąjį E. G. kaip asmenį pažeidusį viešąją tvarką), liudytojos Agnės Metelionytės parodymus (kuri matė tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų susistumdymą), liudytojų A. Š. ir K. V. parodymus, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis E. G. kartu su M. A., kitų žmonių akivaizdoje, bendrais veiksmais, nežymiai sutrikdė sveikatą V. J.. Toks E. G. elgesys atitinka vieną iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. požymių – įžūlų elgesį.
Kūno sužalojimai, padaryti nukentėjusiajam V. J., t. y. poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimas, patvirtinti specialisto išvada Nr. G3007/2017(02) (1 tomas, 53 b. l.).
Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad neteisėti M. A. ir E. G. veiksmai prieš nukentėjusiuosius V. J. ir R. Č. buvo atlikti būtent viešoje vietoje – prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esant nenustatytam skaičiui pašalinių asmenų.
Kaltinamojo E. G. veiksmai prieš nukentėjusiuosius viešoje vietoje, aplinkinių asmenų reakcija vykstant muštynėms, tai, kad dėl kilusių muštynių į įvykio vietą buvo iškviestos specialios tarnybos, teismo pripažįstami kaip didelė nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Teismas konstatuoja, kad buvo akivaizdžiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, pažeisti visuomenės interesai, o kaltinamasis suvokė savo tyčinius veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą.
Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo E. G. elgesys atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. nusikalstamos veikos požymius, veika kvalifikuota tinkamai, o būtent kaltinamasis E. G. veikdamas kartu su M. A. 2017 m. spalio 15 d., apie 18 val. 10 min., viešoje vietoje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be jokios dingsties, įžūliu elgesiu, t. y. plūsdamas nukentėjusįjį V. J. ir R. Č. necenzūriniais žodžiais, grasindamas jiems susidorojimu, kelis kartus užsimojęs prieš nukentėjusiuosius mediniu pagaliu, tuo tarpu M. A. sudavus vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam V. J. į veido sritį, sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką ir padarė nusikalstamą veiką., t. y. E. G. įvykdė nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Nukentėjusysis V. J. pareiškė civilinį ieškinį (1 tomas, 26 b. l.), kuriuo prašo iš M. A. ir E. G. priteisti solidariai 1000 eurų neturtinės žalos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. prasme civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla, kai asmeniui padaryta žala, kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei tarp kaltininko neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Šios aplinkybės byloje nustatytos, todėl nukentėjusysis turi teisę reikalauti atlyginti jam nusikaltimu padarytą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nuostatomis ir atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusiajam V. J. kaltinamųjų neteisėtais veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė sukrėtimą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus.
Teismas atsižvelgia, kad kaltinamieji M. A. ir E. G. yra jauno amžiaus, nedirba. Teismas taip pat remiasi teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, įvertinant ir tai, kad kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos negali tapti pasipelnymo šaltiniu.
Teismas spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia taip pat į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, kai sutrikdoma viešoji tvarka ir nesunkiai sutrikdoma asmens sveikata (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78-693/2015, 2K-5/2014, 2K-303/2013, 2K-586/2012).
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiajam V. J. priteistina iš kaltinamojo M. A. (padarė sužalojimą ir pažeidė viešąją tvarką) 700 eurų ir kaltinamojo E. G. (pažeidė viešąją tvarką) 300 eurų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir neigiamai vertina savo poelgį.
Kaltinamasis M. A. kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailėjosi, todėl, teismo nuomone, tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis E. G. kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailėjosi, todėl, teismo nuomone, tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę kaltinamajam M. A. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. A. padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. Nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, tyčia, t. y. kaltininkas suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą būtent todėl, kad atlikdamas neteisėtus veiksmus, t. y. naudodamas necenzūrinius žodžius ir fizinį smurtą, neturėjo tam aiškios motyvacijos.
Kaltinamasis M. A. anksčiau teistas (1 tomas, 68 – 110 b. l.), baustas administracine tvarka (1 tomas, 103 - 107 b. l.), Psichikos sveikatos kabinetų priežiūros grupėse neregistruotas (1 tomas, 67 b. l.), priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 tomas, 60 b. l.), niekur nedirba.
Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam M. A. už padarytas nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą.
2018 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismas M. A. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir skyrė jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 8 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant ne mažiau 10 valandų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė M. A. laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant M. A. neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 8 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant ne mažiau 10 valandų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitė laiką, M. A. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2017 m. liepos 28 d., 22.25 val., iki 2017 m. liepos 29 d., 16.52 val. (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmė šioje byloje sujungtina su 2018 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str.).
M. A. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. spalio 15 d., 18.50 val., paleistas – 2017 m. spalio 16 d., 15.10 val. (1 tomas, 111, 112 b. l.), todėl į skirtiną bausmę įskaitytina 1 para praleista laikinajame sulaikyme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. 9 d.).
Kaltinamajam M. A. paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, 132, 133 b. l.), paskelbus nuosprendį keistina į kardomąją priemonę, suėmimą.
Skirdamas bausmę kaltinamajam E. G. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis E. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikalstama veika padaryta tyčia, t. y. kaltininkas suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis atlikdamas neteisėtus veiksmus, t. y. naudodamas necenzūrinius žodžius ir fizinį smurtą, neturėjo tam aiškios motyvacijos.
Kaltinamasis E. G. anksčiau teistas (1 tomas, 139 – 160 b. l.), psichiatrijos klinikose nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 tomas, 138 b. l.), priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 tomas, 136 b. l.).
Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio „Bausmės vykdymo atidėjimas“ pirmoji dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Kaltinamasis E. G. anksčiau teistas, bet visi teistumai esant jam nepilnamečiui. Įvertinus situaciją, sukeltas pasekmes ir žalą, kaltinamojo bei nusikalstamų veikų charakterizuojančių duomenų visumą, į tai, kad teismo manymu būtų neteisingas ir neprotingas laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš karto, nes tai paveiktų ne tik patį kaltinamąjį, bet ir jo socialinius ryšius. Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai skirti kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimą.
E. G. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. spalio 15 d., 18.50 val., paleistas – 2017 m. spalio 16 d., 14.58 val. (1 tomas, 164, 165 b. l.), todėl į skirtiną bausmę įskaitytina 1 para praleista laikinajame sulaikyme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. 9 d.).
Kaltinamajam E. G. paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, 183, 184 b. l.), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.
Medinis pagalys saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariate (1 tomas, 18 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str., 308 str., 313 str. 3 d.,
nusprendžia:
M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams.
M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 5 d., pagrindu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2018 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme ir M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę bausmę, laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtąją bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2017 m. liepos 29 d., nuo 2017 m. spalio 15 d. iki 2017 m. spalio 16 d. (4 paras).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, ir M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suimti teismo salėje.
E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti galutinę laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., bausmės vykdymą E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per bausmės atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti.
E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.
V. J. civilinį ieškinį tenkinti pilnai.
Priteisti V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 (septynis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Medinį pagalį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.