- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-08-05
- Bylos Nr.
- 1-1658-917/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- R. R.
- Civilinis ieškovas
- V. M.
- Kategorijos
R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB “ (duomenys neskelbtini)” sandėlininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) teistas:
1) 2014-06-12 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. 20 MGL bauda;
2) 2014-11-18 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. 22 MGL bauda, kurią subendrinus su 2014-0-12 nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė-30 MGL (1129 eur.) bauda,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. 2015 m. gruodžio 19 d. apie 00.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)-ojo namo bendro naudojimo koridoriuje tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė V. M. į nugarą bei tris kartus į veido sritį, tuo padarydamas jam odos nubrozdinimus kairės akies apatiniame voke, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, nepatikslinto pobūdžio randu sugijusį sužalojimą apatinėje lūpoje, apatinio žandikaulio lūžį, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiais savo veiksmais R. R. įvykdė Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis R. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad prokurorės nurodytos visos aplinkybės iš esmės yra teisingos, jis jų neginčija. R. R. parodė, kad pas jį atvažiavo buvusi draugė M. M. ir pusseserė G. L.. Jie puošė pas kaltinamąjį bute (duomenys neskelbtini) tai buvo įvykio dieną 2015-12-19. Kaltinamajam paskambino nežinomas numeris, o ten tuo metu moteriškas balsas pasigirdo. Tuomet jo draugė užpavydėjo ir jie susipyko. Draugė pradėjo rėkauti, metė į kaltinamąjį šampano taurę. Kadangi langas buvo atidarytas, o nukentėjęs tuo metu buvo lauke, tai ir išgirdo balsus. Lauke trise buvo, tų trijų tarpe buvo ir nukentėjęs V. M... Jie visi trys atėjo pas kaltinamąjį į butą. Kai atidarė G. duris, tai jis išgirdo vyriškus balsus, atėjo pasižiūrėti, pamatė tris vyriškius, tame tarpe ir nukentėjusįjį, kurie paklausė, kas čia vyksta. Kaltinamojo draugė buvo apsiverkusi, todėl tie trys paklausė, kodėl muši moteris. Neatsimena tiksliai, ką kaltinamojo draugė jiems atsakė. Tuomet tie atėję trys pradėjo jį įžeidinėti. Jis norėjo uždaryti duris, o tie trys neleido. Pasiūlė eiti išsiaiškinti į lauką. Nežino, kas pasiūlė eiti į lauką išsiakinti. Įvykio metu buvo blaivus. Kai išėjo į lauką, nukentėjęs griebė jį už pečių, o kaltinamasis trenkė V. M. smūgį į veidą, šis atsiraukė ir per liemenį kaltinamąjį prirėmė prie durų, tuomet kitas nukentėjusiojo draugas smūgiavo kaltinamajam, o trečias nežino, kur tuo metu buvo. Kai tarp jų kilo konfliktas, kaltinamasis kelis kartus sudavė nukentėjusiajam į nugarą, sudavė ir iš kelio spyrė į veidą. Nuo kaltinamojo tą kitą vaikiną atitraukė M. ir G.. Vieną kartą nukentėjusiajam į veido sritį trenkė su kumštimi, tada nukentėjęs atsitraukė ir prispaudė kaltinamąjį prie durų, tuomet kaltinamasis kelis kartus trenkė nukentėjusiajam į nugarą. Vaikinas su raudonu megztiniu patraukė, jis nuėjo laiptais. Su kitu dar kaltinamasis apsižodžiavo, ir taip viskas pasibaigė, kaltinamasis nuėjo į savo butą, o tie trys vaikinai - žemyn. Atvyko policija ir išsivežė. Jis policijos ir greitosios nekvietė. Su greitąją V. buvo išvežtas, kartu ir pats kaltinamasis. Jam pačiam buvo veidas stipriai sumuštas. Konfliktas „iš oro“ kilo. Smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti. Ikiteisminio tyrimo metu prisipažinti neleido principai, o dabar jau viskas yra nurimę, kaltu prisipažįsta pilnai. Dėl įvykio labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiajam. Padarytą žalą stengsis atlyginti, nes dirba ir uždirba.
Kaltinamajam R. R. pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, R. R. kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
- nukentėjusiojo V. M. parodymais 2015-12-19 nustatyta, kad 2015-12-19 apie 00:10 val. jis su draugais J. B. ir E. L. ėjo pro daugiabutį, adresu (duomenys neskelbtini), ir išgirdo triukšmą. Jie nuėjo į ketvirtą aukštą ir paskambino į 101-ojo buto, iš kurio sklido triukšmas, duris, kurias atidarė R. R.. Tarp jo, jo draugų ir R. R. kilo konfliktas dėl to, kad mergina šaukėsi pagalbos. Konflikto metu koridoriuje įvyko tarp jų visų apsistumdymas, kurio metu jis patyrė sveikatos sutrikdymus, dėl ko kreipėsi į gydymo įstaigą. Nors konfliktas įvyko viešoje vietoje, tačiau viešoji tvarka pažeista nebuvo. Pretenzijų dėl patirtų kūno sužalojimų neturi, šiuo metu pareiškimo nerašys. Jei vėliau turės pretenzijų, kreipsis privataus kaltinimo tvarka, kadangi asmuo jam yra žinomas, nes abu buvo pristatyti į gydymo įstaigą. (1 t., b.l. 4);
- nukentėjusiojo V. M. 2016-02-04papildomais parodymais nustatyta, kad 2015-12-19 apie 00:30 val. jis kartu su draugais J. B. ir E. L. ėjo iš draugo namų, adresu (duomenys neskelbtini). Išėjus į kiemą išgirdo, kad iš kitos laiptinės ketvirto aukšto sklinda klyksmas moters, kuri kviečiasi pagalbos. Jis kartu su draugais puolė į tą laiptinę, kur sklido triukšmas, ir užbėgo į ketvirtą aukštą. Priėję prie 101 buto girdėjo, kad iš ten sklinda triukšmas. Jo draugas E. L. paskambino į minėto buto duris, bet jų niekas neatidarė. Tada jis skambino iš savo mobiliojo ryšio telefono bendruoju pagalbos numeriu 112, bet skambučio nesujungė. Antrą kartą bendruoju pagalbos numeriu 112 skambino draugas J. B., kuris ir iškvietė policijos pareigūnus, nurodęs, kad minėtame bute reikalinga pagalba merginai. Kadangi buto durų niekas jiems neatidarė, jis į buto duris padaužė kumščiu, kad jas atidarytų. Po jo pabeldimo duris atidarė mergina su šunimi ant rankų. Atidariusi duris mergina, jiems pasakė, kad iš buto paimtų vaikiną, nes jis daro nesąmones. Jiems bendraujant su mergina iš minėto buto išėjo vaikinas. E. L. paklausė vaikino „jautiesi šūstras, kad merginas muši?“. Minėtas vaikinas, kuris išėjo iš buto, jau buvo nusiteikęs agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius. Kadangi vaikinas buvo nusiteikęs agresyviai, jis savo draugui J. B. pasakė, kad jis į namus nuvestų savo šunį, kadangi jį turėjo rankose. J. B. iš laiptinės išėjo į namus. Jis minėtam agresyviam vaikinui pasiūlė eiti į kiemą ir išsiaiškinti. Pasakė tam, kad pratemptų laiką, kol atvažiuos policija, nes vaikinas buvo labai agresyvus. Agresyvus vaikinas pasakė, kad eina į butą apsirengti, ir bus galima išeiti į kiemą. Po maždaug 1 min. laiko iš buto pasigirdo vėl moters klyksmas. Kadangi buto durys buvo atidarytos, jis įėjo į butą, kur pamatė, kad minėtas vaikinas sėdėjo ant lovos, o ant jo sėdinti mergina daužė jam per veidą. Vaikinas tiesiog sėdėjo ir juokėsi. Ant vaikino kelių sėdinčiai merginai buvo sužalotos abi akys ir visa maikutė kruvina. Tuomet jis apsisukęs pasakė draugui, kad eina iš buto, nes čia nesąmones vyksta. Matėsi, kad tame bute asmenys buvo apsvaigę, elgėsi neadekvačiai. Jam išeinant iš buto, bute buvęs vaikinas, pamatęs jį, iš karto puolė link jo ir jam atsisukus stūmė jį iš buto. Jis su minėtu vaikinu apsižodžiavo, siūlė vienas kitam eiti į kiemą ir viską išsiaiškinti. Jam tik apsisukus lipti laiptais išeiti iš buto, minėtas vaikinas trenkė jam į nugarą, ir jam nukritus ant žemės tas vaikinas pradėjo kumščiu daužyti jam per veidą. Kur tiksliai pataikė neatsimena. Į veido sritį buvo suduoti trys smūgiai. Po smūgių jis prarado sąmonę ir atsipeikėjo tik greitojoje medicinos automobilyje. Kaip jį mušė minėtas vaikinas matė E. L., kuris nuo jo ir nustūmė vaikiną. Kaip vėliau paaiškėjo, jį mušęs vaikinas yra R. R.. Nuvežus jį į LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių jam buvo diagnozuotas žandikaulio lūžis. Dėl tolimesnio gydymo kreipėsi į savo šeimos kliniką UAB „(duomenys neskelbtini)“ kliniką. (1 t., b.l. 41-43);
- liudytojo E. L. parodymais nustatyta, kad 2015-12-19 apie 00:30 val. jis kartu su draugais J. B. ir V. M. ėjo iš draugo namų, adresu (duomenys neskelbtini). Išėjus į kiemą išgirdo, kad iš kitos laiptinės ketvirto aukšto sklinda klyksmas moters, kuri kviečiasi pagalbos. Jis kartu su draugais puolė į tą laiptinę, kur sklido triukšmas, ir užbėgo į ketvirtą aukštą. Priėję prie 101 buto girdėjo, kad iš ten sklinda šaukimas. Jis paskambino į minėto buto duris, bet jų niekas neatidarė. Tada V. M. skambino iš savo mobiliojo ryšio telefono bendruoju pagalbos numeriu 112, bet skambučio nesujungė. Antrą kartą bendruoju pagalbos numeriu 112 skambino kitas draugas J. B., kuris ir iškvietė policijos pareigūnas, nurodęs, kad minėtame bute reikalinga pagalba merginai. Kadangi buto durų niekas jiems neatidarė, V. M. į buto duris padaužė kumščiu, kad jas atidarytų. Ir po V. M. pabeldimo duris atidarė mergina su šunimi ant rankų. Atidariusi duris mergina jiems pasakė, kad iš buto paimtų buvusį vaikiną, nes jis daro nesąmones. Jiems bendraujant su mergina iš minėto buto išėjo vaikinas. Jis paklausė to vaikino „jautiesi šūstras, kad merginas muši?“. Minėtas vaikinas, kuris išėjo iš buto, jau buvo nusiteikęs agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius. Kadangi vaikinas buvo nusiteikęs agresyviai, V. M. pasakė J. B., kad jis į namus nuvestų savo šunį, kadangi jį turėjo rankose. Ir J. B. iš laiptinės išėjo į namus. Tada V. M. minėtam agresyviam vaikinui pasiūlė išeiti į kiemą ir išsiaiškinti. V. M. pasakė tam, kad pratemptų laiką kol atvažiuos policija, nes vaikinas buvo labai agresyvus. Minėtas agresyvus vaikinas pasakė, kad eina į butą apsirengti ir bus galima išeiti į kiemą. Po maždaug 1 minutės laiko iš buto pasigirdo vėl moters klyksmas. Kadangi buto durys buvo atidarytos V. M. įėjo į butą. Įėjus V. M. į butą jis apsisuko ir jam pasakė, kad einam iš buto, nes čia nesąmonės vyksta. Matėsi, kad tame bute asmenys buvo apsvaigę, elgėsi neadekvačiai. Vienai buvusiai merginai buvo sužalotos abi akys, jos buvo užtinusios, ir visa maikutė buvo kruvina. V. M. išeinant iš buto, jis stovėjo laiptinėje ir matė, kaip iš buto link V. atėjo bute buvęs vaikinas ir V. iš nugaros išstūmė iš buto. Jam ir V. išeidinėjant iš buto laiptais į kiemą, bute buvusios merginos jį užsipuolė ir nustūmė jį nuo laiptų, jo jos neužgavo, ant laiptų jis tik suklupo. Jam atsistojus nuo žemės ir atsisukus atgal pasižiūrėti, kur yra V. M., pamatė, kad jis yra suklupęs ant žemės, jo veide prie kairės akies buvo atvira žaizda, o šalia jo buvo minėtas vaikinas iš buto. Kaip buvo sumuštas V. minėto vaikino, negali pasakyti, nes tuo metu jis buvo suklupęs ant laiptų ir nusisukęs nuo V., o jam atsisukus V. buvo jau sumuštas. Jam atsisukus daugiau smūgių į veidą ar į kūną V. suduota nebuvo, todėl kelių smūgių pasekoje V. buvo sumuštas pasakyti negali. Jis pamatęs tokį vaizdą, iš karto atsikėlė ir puolė link V. M., kad atitrauktų minėtą vaikiną nuo V. Atitraukus V. nuo vaikino, jis jį vedė į kiemą, kad daugiau nekiltų konfliktų. Lipant laiptais į kiemą laiptinėje sutiko grįžtantį J. B.. J. B. padėjo iš laiptinės į kiemą išvesti V.. Išėjus į kiemą, J. iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, kad greičiau atvyktų policiją ir kartu kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Po 2-3 min. į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. V. su J. liko stovėti kiemą, o jis su policijos pareigūnais nuėjo į 101 butą. Iš minėto buto buvusį agresyvų vaikiną ir draugą V. M. greitoji medicinos pagalba pristatė išvežė Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. (1 t., b. l. 45-47, 49-50);
- liudytojo J. B. parodymais nustatyta, kad 2015-12-19 apie 00:30 val. jis kartu su draugais E. L. ir V. M. ėjo iš jo namų, adresu (duomenys neskelbtini). Išėjus į kiemą išgirdo, kad iš kitos laiptinės ketvirto aukšto sklinda klyksmas moters, kuri kviečiasi pagalbos. Kartu su buvusiais draugais puolė į tą laiptinę, kur sklido triukšmas ir užbėgo į ketvirtą aukštą. Priėję prie 101 buto girdėjo, kad iš ten sklinda šaukimas. E. L. paskambino į minėto buto duris, bet jų niekas neatidarė. Tada V. M. skambino iš savo mobiliojo ryšio telefono bendruoju pagalbos numeriu 112, bet skambučio nesujungė. Antrą kartą bendruoju pagalbos numeriu 112 skambino jis ir iškvietė policijos pareigūnas, nurodęs, kad minėtame bute reikalinga pagalba merginai. Kadangi buto durų niekas jiems neatidarė, V. M. į buto duris padaužė kumščiu, kad jas atidarytų. Ir po V. M. pabeldimo duris atidarė mergina su šunimi ant rankų. Atidariusi duris mergina jiems pasakė, kad iš buto paimtų buvusį vaikiną, nes jis daro nesąmones. Jiems bendraujant su mergina iš minėto buto išėjo vaikinas. E. L. paklausė to vaikino „jautiesi šūstras, kad merginas muši?“. Minėtas vaikinas, kuris išėjo iš buto, jau buvo nusiteikęs agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius. Kadangi vaikinas buvo nusiteikęs agresyviai V. M. pasakė jam (J. B.), kad jis į namus nuvestų savo šunį, kadangi jį turėjo rankose. Ir jis iš laiptinės išėjo į namus. Einant į namus jau kieme girdėjo triukšmą, sklindantį iš laiptinės, iš kurios išėjo. Nubėgęs iki namų paliko šunį namuose ir įbėgęs į tą pačią laiptinę pamatė, kad jo draugas V. M. yra sužalotas. Jis vėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pasakė, kad greičiau atvažiuotų policija, bei iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Iš 101 buto minėto agresyvaus vaikino jis jau nematė, kadangi E. su V. sutiko lipant laiptais kiemo link. Padėjo išvesti V. į kiemą, ir po 2-3 min. į kiemą atvažiavo policijos automobilis. Atvažiavus policijai jis liko kieme su V. laukti greitosios medicinos pagalbos, o E. kartu su policijos pareigūnais nuėjo į 101 butą išsiaiškinti aplinkybes. Atvažiavus greitajai medicinos pagalbai V. M. ir iš buto atvestą agresyvų vaikinai greitoji medicinos pagalba išvežė į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. (1 t., b.l. 52-53);
- liudytojos M. M. parodymais nustatyta, kad su R. R. yra pora. 2015-12-19 ji atvažiavo pas R. į namus adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną pas R. atvažiavo ir jo pusseserė G. L.. Tą dieną ir vakarą leido pas R. namuose, gėrė šampaną. Apie 00:00 val. tarp jos ir R. vyko konfliktas dėl jų santykių. Konflikto metu ji supykusi ant R. metė šampano taurę, rėkė ant jo, ką tiksliai jam sakė neatsimena. Ir jiems konfliktuojant išgirdo į duris skambutį. R. nuėjo atidaryti duris. Po maždaug 1 min. laiko ji nuėjo pasižiūrėti prie durų kas atėjo ir pamatė, kad koridoriuje stovi trys vaikinai. Vaikinai jos paklausė, kas jai atsitiko, kodėl verkia, ir pasakė R. „koks tu vyras, kad panelę skriaudi“. Vienas iš trijų atėjusių vaikinų pasiūlė R. išeiti į kiemą išsiaiškinti. Ji R. pasakė, kad niekur neitų ir nereikia čia nieko aiškintis, bet jis jos neklausė ir apsiavęs batus išėjo į laiptinę. Kur tuo metu buvo G. ji nematė, žiūrėjo kur ėjo R. Išėjus R. į laiptinę tarp visų vaikinų kilo konfliktas, ji tuo metu stovėjo tarpduryje. Kas muštynių metu kam davė ir kiek smūgių davė nepasakys, nes neužfiksavo, matė tik vaikinų nugaras ir matė, kad jie mušasi. Ką tuo momentu sakė, neatsimena, nes buvo šokas ir pasakyti tikrai negali. Po kiek laiko vaikinai išsiskirstė. Tie vaikinai išėjo iš laiptinės, o R. atėjo į butą. Po vaikinų muštynių jiems būnant bute po maždaug 10 min. atėjo policijos pareigūnai ir R. išsivedė. Ji ėjo kartu į kiemą. R. ir vieną iš trijų vaikinų nuvežė į ligoninę. (1 t., b.l. 56-57);
- liudytojos G. L. parodymais nustatyta, kad 2015-12-19 buvo adresu (duomenys neskelbtini). Pas R. buvo atvykusi į svečius jo draugė M. M.. Tą dieną puošė eglutę, vartojo alkoholį. Apie 23:30 val. R. susipyko su savo drauge M.. Konfliktas tarp jų įvyko dėl M. pavydo. Apie 00:00 val. į butą kažkas paskambino. Buto duris nuėjo atidaryti R.. Į butą atėjo trys vaikinai. Jie domėjosi, kas čia vyksta, nes girdėjo moters rėkimą. R. išėjo su vaikinais aiškintis į koridorių. Jai ir M. būnant bute išgirdo koridoriuje vykstantį triukšmą ir išėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Išėjus į koridorių pamatė, kaip visi trys vaikinai mušė R.. Visi trys vaikinai jį daužė rankomis ir kojomis spardė. R. gynėsi nuo vaikinų, taip pat gynėsi duodamas rankomis ir kojomis smūgius. Smulkiai papasakoti vykusių muštynių negali, nes jau neatsimena. Išėjusi į bendro naudojimo koridorių bandė išskirti vaikinus, bet jie toliau mušėsi. Po kiek laiko vaikinai išsiskyrė. Vaikinai išėjo iš laiptinės, o R. parėjo į butą. R.po muštynių buvo sužalota akis, ranka, ir ant kojos buvo mėlynė. Kuri akis, ranka ir koja buvo sužalota neatsimena. Būnant namuose po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, išsikvietė R. į kiemą išsiaiškinti aplinkybių. Su juo ir M. išėjo. Ji liko tuo metu namuose. Po įvykio R. GMP išvežė Kauno klinikas. Visas muštynes vykusias koridoriuje matė ir M.. (1 t., b.l. 59-61);
- akistatos protokolu nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo V. M. ir įtariamojo R. R. metu prieštaravimai šių proceso dalyvių parodymuose liko nepašalinti. V. M. tvirtino, jog jam apsisukus eiti žemyn į laiptinę R. R. jį užpuolė, sudavė vieną smūgį į žandikaulį, į priekinius dantis ir į kairę akį. R. R. parodė, kad jam stovint prieš vaikinus V. M. jį stūmė už krūtinės, o jis V. M. sudavė kumščiu vieną kartą į veidą. V. M. po to jį prirėmė prie durų ir laikė, o kitas jo draugas daug kartų jam sudavė į veidą. Bandydamas išsilaisvinti jis du ar tris smūgius jis sudavė į nugarą ir vieną kartą keliu įspyrė (1 t., b.l. 144-147);
- akistatos protokolu nustatyta, kad tarp liudytojo E. L. ir įtariamojo R. R. metu prieštaravimai šių proceso dalyvių parodymuose liko nepašalinti. E. L. tvirtino, jog R. R. iš nugaros išstūmė V. M. iš buto, po to matė, kad V. M. prie kairės akies buvo atvira žaizda, o šalia jo stovėjo R. R.. R. R. parodė, kad V. M. jį stūmė už krūtinės, tada jis V. M. sudavė kumščiu į veidą. V. M. prirėmė jį prie durų ir laikė, o E. L. daug kartų jam sudavė į veidą. Bandydamas išsilaisvinti jis du ar tris smūgius sudavė į nugarą ir keliu spyrė V. M.. (1 t., b.l. 150-153);
- 2016-02-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada nustatyta, kad V. M. konstatuota odos nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, nepatikslinto pobūdžio randu sugijęs sužalojimas apatinėje lūpoje, apatinio žandikaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Dėl apatinio žandikaulio lūžio V. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b.l. 77-78);
- garso įrašo apžiūros protokolu nustatyta, kad garso įrašas gautas iš BPC Klaipėdos skyriaus. Skambinantis J. B. informuoja, jog (duomenys neskelbtini) bute vyksta muštynės, baisus triukšmas, vaikinas muša merginą, nurodo, jog jie užėjo pasiaiškinti, tačiau vaikinas labai agresyvus. (1 t., b.l. 72-74).
Baudžiamojoje byloje ištyręs esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai dėl nusikalstamos veikos įvykdymo R. R., pasitvirtino.
Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, menkaverčio tarpusavio konflikto metu R. R. tyčia sudavė V. M. į nugarą bei į veido sritį, tuo padarydamas jam odos nubrozdinimus kairės akies apatiniame voke, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, nepatikslinto pobūdžio randu sugijusį sužalojimą apatinėje lūpoje, apatinio žandikaulio lūžį, sukėlusius V. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl baudžiamojoje byloje ištirtų ir aukščiau aptartų įrodymų visumos kaltinamojo R. R. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Kauno teritorinės ligonių kasos pareiškė civilinį ieškinį dėl 28,90 eur turtinės žalos (1 t., b.l. 80-85). Civilinis ieškovas raštu palaikė ieškinį ir prašė nagrinėti jam nedalyvaujant. Kaltinamasis sutiko su šiuo ieškiniu ir jo neginčijo. Ieškinio dydis pagrindžiamas byloje esančiais duomenimis, todėl dėl ieškinio dydžio ir pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti. R. R. pripažinus kaltu dėl nusikalstamu veiku įvykdymo, ikiteisminio tyrimo metu nurodyta žala ir teisme palaikytas šis civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).
Nukentėjęs V. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 69,42 eur turtinės ir 3000 eur neturtinės žalos (1 t., b.l. 16-39). Dėl turtinės žalos nukentėjęs nurodo, kad 69,42 eur sudaro skirtumą tarp jam neišmokėto dėl nedarbingumo atlyginimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokėtos išmokos. Dėl neturtinės žalos nukentėjęs nurodo, kad ją sudaro patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas, turėjo daug nepatogumų dėl žandikaulio lūžio, nes kelis mėnesius negalėjo normaliai bendrauti su žmonėmis, kramtyti maisto. Dėl patirtų sužalojimų pablogėjo atmintis, dėmesio koncentracija
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad R. R. nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta V. M. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. 2016-02-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada nustatyta, kad V. M. konstatuota odos nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, nepatikslinto pobūdžio randu sugijęs sužalojimas apatinėje lūpoje, apatinio žandikaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Dėl apatinio žandikaulio lūžio V. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b.l. 77-78). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl R. R. kaltų veiksmų V. M. patyrė didelius teiks dvasinius išgyvenimus, tiek fizinį skausmą ir nepatogumus.
Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys ir į bendrą teismų formuojamą praktiką dėl žalos atlyginimo šios kategorijos baudžiamosiose bylose.
Bylos duomenimis, kaltinamasis yra darbingas, jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba bei už tai gauna atlygį. (turi pajamas). Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 145 Eur iki 7240 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2014, 2K-586/2012, 2K-482/2012, 2K-443/2012), ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 1000 eur. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.
Dalyje dėl turtinės žalos V. M. civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.
Nukentėjęs V. M. teismui pateikė duomenis, jog jis dėl teisnių paslaugų, kurios jam buvo reikalingos civiliniam ieškiniui paruošti, turėjo 450 eur išlaidų, ir prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis bei jas priteisti iš kaltinamojo. Pagal BK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgus į nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį, nukentėjusiojo patirtos išlaidos teisinėms paslaugoms buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą, todėl iš kaltinamojo išieškotinos proceso išlaidos, kurias šioje byloje nukentėjęs turėjo dėl teisinių paslaugų 450 eur sumai.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta viena tyčinė nesunki nusikalstama veika), kaltės formą (nusikaltimas padaryti veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę. R. R. baustas administracine tvarka 2016-01-27 ( 1 t., b.l. 104-105), teistas, į psichiatrinę įskaitą neįrašytas ( 1 t., b.l. 101), į narkologinę įskaitą neįrašytas ( 1 t., b.l. 103). Jis yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, savo šeimos dar nėra sukūręs, dirba.
Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajam R. R. pripažintina lengvinančia aplinkybe tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis artimą minimaliam.
Vadovaujantis BK 64 ¹ str. 1 d., baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64 ¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
R. R. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 140-141), kuri nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 115 str., 272 str., 276 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,
nusprendžia:
R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, šiuo laikotarpiu R. R. įpareigojant tęsti darbą arba dirbti.
Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. R. paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, šiuo laikotarpiu R. R. įpareigojant tęsti darbą arba dirbti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti ją iš dalies sudedant su 2014-11-18 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine subendrinta bausme, ir skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, šiuo laikotarpiu R. R. įpareigojant tęsti darbą arba dirbti, ir 30 MGL (1129 eur.) baudą, įskaitant pagal 2014-11-18 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą atliktos bausmės dalį.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš R. R. priteisti civilinio ieškovo naudai 28,90 eur (dvidešimt aštuonis eurus 90 cnt.) turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš R. R. priteisti 1000 eur (vieną tūkstantį eurų) dėl neturtinės žalos, 69,42 eur (šešiasdešimt devynis eurus 42 cnt) dėl turtinės žalos, 450 eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) dėl teisinių paslaugų atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.