Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. V., mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) vadovė, nuo 2023 m. gegužės 31 d. žinodama apie MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrijai. S. V. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą.

Pareiškime iškelti administracinio nusižengimo bylą nurodyta, kad tokiais veiksmais S. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI pateiktame pareiškime nurodoma, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre 2017 m. lapkričio 27 d. Pagrindinė Bendrijos veikla – užsakomasis pardavimas paštu arba internetu. Bendrijos vadove nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2024 m. vasario 29 d. buvo S. V.. MB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė, VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. kovo 22 d. duomenimis, Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui 11 096,48 Eur.

Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 7 d. nutartimi iškėlė MB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 27 d.

Bendrijos mokestinė nepriemoka susidarė Bendrijai pateikus bei patikslinus atitinkamų mokesčių deklaracijas bei nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų. Bendrija mokestinę nepriemoką turėjo nuo 2021 m. birželio 16 d., tačiau teisę išieškoti mokestinę nepriemoką VMI įgijo tik nuo 2023 m. gegužės 12 d., kai buvo pateiktos deklaracijos už ankstesnius laikotarpius. Bendrija nuo 2023 m. gegužės mėnesio nesugeba atsiskaityti su VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko.

Juridinių asmenų registrui pateiktame balanse už 2022 m. nurodyta Bendrijos turto vertė – 45 686 Eur, o įsipareigojimai – 12 744 Eur. Bendrijos pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2022 m. deklaruotas 35 Eur nuostolis. Bendrija savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Sodros duomenimis, Bendrijoje darbuotojų nėra, įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nėra.

Pareiškime daroma išvada, jog Bendrijos vadovė S. V., suprasdama finansinės būklės sunkumą, Bendrijai tapus nemokia, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė taip pažeisdama VMI teises (b. l. 2–6).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama S. V. paaiškino, kad 2023 m. gegužės 31 d. ji žinojo apie MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būklę. Ji žinojo, jog įmonė yra nemoki, tačiau nežinojo, kad ji pati turi pranešti apie norą bankrutuoti. Ji dalį įmonės veiklos buvo perkėlusi į kitą įmonę, kurioje susirado buhalterę ir pateikus visas deklaracijas buvo nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga 11 000 Eur. Kadangi nenorėjo bankrutuoti, ji bandė pagerinti įmonės finansinę padėtį įdėdama pinigų į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą ir pradėjo mokėti pinigus VMI. Po to VMI kreipėsi į antstolius, kurie su ja susisiekė ir buvo sudarytas mokėjimų grafikas, pagal kurį nuo 2023 m. spalio 1 d. ji mokės 100 Eur per savaitę. Antstoliai jai pasakė, kad pinigai bus persiųsti į VMI ir visą 11 000 Eur sumą ji išsimokės. Ji sumokėjo 1 200 Eur, bet paskui gavo pranešimą, kad įmonei keliama bankroto byla.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. G. parodė, kad buvo atidaryta MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiėmė internetine prekyba. Paskui S. V. perkėlė savo veiklą į nuotraukų retušavimą. Kadangi turėjo kitą įmonę, jie nusprendė veiklą vykdyti per vieną įmonę. Atlikus MB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą buvo nustatyta, kad jie perlipo PVM sumą, todėl pinigai buvo apmokestinti ir jie liko skolingi 11 000 Eur VMI. MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis nepablogėjo, jie tiesiog padarė klaidą, nes nebuvo tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita, todėl jie nežinojo realios situacijos. Kadangi iš vienos įmonės perkėlė veiklą į kitą, tuo pačiu perkėlė ir apie 5 000 Eur, kuriuos naudojo padengti skolą. Po 3 mėnesių VMI kreipėsi į antstolius, kad skola būtų išieškota priverstinai, kadangi nėra mokami pinigai. Jie spalio mėnesį nuvažiavo pas antstolę ir susitarė, kad jie mokės 400 Eur per mėnesį ir jie šiuos pinigus mokėjo. Po to, gruodžio mėnesį VMI pareiškė, kad kelia bankroto bylą, nes jie nemoka skolos. Jis susisiekė su VMI ir paklausė, kodėl taip atsitiko, nes jie nuo pat pradžių mokėjo pinigus, o jam darbuotoja pasakė, kad ji nėra mačiusi, jog tokiu atveju keltų bankroto bylą, bet jai įkrito užduotis, todėl suformino dokumentus ir juos išsiuntė.

2024 m. liepos 11 d. teisme gautas VMI prašymas nutraukti administracinio nusižengimo bylą atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2AT-7-36-594/2024 pateiktus išaiškinimus dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui (b. l. 87).

Administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad S. V. nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2024 m. vasario 29 d. buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė (b. l. 7–8). MB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė (b. l. 9).

Iš Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 7 d. nutarties nustatyta, kad Bendrijai iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 27 d. (b. l. 21–24).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ išrašo nustatyta, jog Bendrija transporto priemonių neturi, valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad Bendrija nekilnojamojo turto neturi (b. l. 17–18).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenų nustatyta, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 0,00 Eur, įmonėje socialiniu draudimu apdraustų asmenų nėra (b. l. 19).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Ši teisės norma yra nukreipiančioji (su blanketine dispozicija) ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą).

JANĮ yra išsamiai reglamentuota juridinio asmens nemokumo proceso vykdymo eiga iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurio (kreipimosi į teismą) apskritai gali ir nebūti, jei bus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Neatlikęs įstatyme įtvirtintos juridinio asmens nemokumo proceso ikiteisminės procedūros, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos proceso pradėjimo. Tokia išvada darytina ir sistemiškai aiškinant JANĮ 16 straipsnio nuostatas. Pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–4 punktus, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai. Taigi, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo tam tikrų juridinių faktų atsiradimo momento. Sprendžiant, kad juridinio asmens veika, jam neatlikus JANĮ 8 straipsnyje įtvirtintų veiksmų atitinka visus ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, būtų per plačiai aiškinama ANK 120 straipsnio 1 dalis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad viešojoje teisėje galioja plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas. Asmenų pareigos, už kurių nevykdymą gali būti taikomos ANK nuobaudos, turi būti kildinamos iš įstatymuose nustatyto reguliavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-94-507/2016, 2AT-9-677/2017, 2AT-26-719/2020). JANĮ 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą, todėl nėra pagrindo administracinei atsakomybei kilti, aiškinant priešingai, būtų nepagrįstai išplėstos administracinės atsakomybės ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024).

Nagrinėjamu atveju pagal pareiškėjos VMI pareiškimą administracinio nusižengimo byla S. V. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį buvo iškelta dėl galimo JANĮ 5 straipsnio 1 punkto pažeidimo, kadangi S. V., būdama Bendrijos vadove, žinodama apie Bendrijos finansinę padėtį, suprasdama finansinės būklės sunkumą, Bendrijai tapus nemokia, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė taip pažeisdama VMI teises.

Pareiškime nėra duomenų, kad S. V. būtų ėmusi kitų JANĮ numatytų veiksmų – nemokumo proceso inicijavimo, kurie būtų lėmę juridinių faktų atsiradimo momentą, nuo kurių atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Įvertinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą bei formuojamą teismų praktiką, atsižvelgiant į tai, kad JANĮ 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą, kurio, remiantis VMI pareiškimu S. V. ir neinicijavo, S. V. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena, jos veiksmuose nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, nutraukiama (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 565¹ straipsnio 1 punktu, 567 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 569 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

Nutraukti administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) teiseną S. V. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, jos veiksmuose nesant šio administracinio nusižengimo sudėties požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.