- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- e2A-725-280/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00736-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- A. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovo D. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2702-940/2018 pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė teismo iš atsakovės priteisti jam 955,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakove jis kurį laiką draugavo, iš gailesčio jai skolindavo įvairias sumas pinigų. Atsakovė pinigus žadėjo grąžinti, tačiau ieškovui paprašius juos grąžinti po to, kai santykiai nutrūko, atsisakė juos grąžinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. liepos 9 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nutarė grąžinti D. J. 100 Eur sumokėtą į teismo depozitinę sąskaitą avansą ir priteisė į valstybės biudžetą 70 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 4,80 Eur pašto išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys nesudarė rašytinės paskolos sutarties, t. y. jos prisiėmė riziką dėl sandorio įrodinėjimo kilus ginčui (CK 6.870 str., 6.871 str.). Ieškovas pripažino, kad net nesirašė kiek paskolina atsakovei, o nurodė atsakovei žymėtis kiek ji yra skolinga. Toks ieškovo elgesys neatitinka protingo ir apdairaus elgesio standartų.
5. Ieškovui nepateikus įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalys buvo susitarusios dėl paskolos sutarties sudarymo, paskolos grąžinimo, taip pat nesant įrodymų, patvirtinančių atsakovės įsipareigojimą grąžinti ieškovui pervestas sumas, kitokių rašytinių tiesioginių ar netiesioginių paskolos sandorio sudarymo įrodymų, konstatavo, kad vien pinigų perdavimo ir pervedimo pašto perlaidomis atsakovei faktas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai (CK 6.193 str., 6.870 str.), kaip juos apibrėžia įstatymas.
6. Įrodžius pinigų perdavimo faktą, tačiau, neįrodžius buvus susitarimo šią sumą grąžinti, t.y. neįrodžius, jog šalys susitarė dėl paskolos dalyko grąžinimo (konkretaus termino ar pagal pareikalavimą), nurodyti santykiai negali būti kvalifikuojami kaip paskoliniai.
7. Byloje pateiktos ieškovui priklausančio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės, duomenys apie kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas, susirašinėjimus, nuotraukų (kuriose užfiksuotas ieškovas ir atsakovė) užklijavimas Panevėžio mieste ant šiukšlių konteinerių, neįrodo, kad šalis siejo paskolos santykiai, o tik patvirtina, kad tarp šalių šiuo metu yra kilęs konfliktas.
8. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovės įsipareigojimo grąžinti pinigus, todėl nesant pagrindo konstatuoti, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, ieškinys atmestas (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Ieškovas D. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2018 m. liepos 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį.
10. Mano, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi abi šalys įrodė paskolinius santykius, o teismas išėjo iš ieškinio ribų, nagrinėdamas kiek ieškovas buvo skolingas atsakovei.
11. Nurodė, kad atsakovė neginčijo fakto, kad ieškovas jai davė pinigų, taip pat neginčijo ieškovo nurodytos skolos sumos 955 Eur. Šalių bendravimo metu atsakovės banko sąskaita žymiai padidėjo, nors tuo metu atsakovė nedirbo. Ieškovas su atsakove nors ir bendravo, bet nebuvo pora.
12. Jie kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, ieškovas net nežinojo, kur atsakovė gyvena. Susitikdavo, kai ieškovas važiuodavo apsispirkti, atsakovė savo ryšius su ieškovu slėpė. Ieškovas slaugė atsakovės dukrą dvi savaites, tam, kad ji galėtų dirbti ir jis galėtų susigrąžinti skolą.
13. Atsakovė nepateikė priešieškinio ieškovui dėl duotų lėšų ieškovui, taip netiesiogiai pripažino savo skolą. Atsakovė yra nurodžiusi teismui, kad yra davusi ieškovui darbinių pirštinių, užregistravusi pas gydytoją, patarė lankyti kursus, todėl teiginiai dėl duotų lėšų ieškovui yra atmesti.
14. Tai, kad šalys kartu apsipirkdavo, nepatvirtina, kad jie draugavo, nes apsispirkdama su ieškovu atsakovė siekė savų tikslų. Paskolinių santykių nei viena šalis neneigė, šiuos santykius patvirtino kvitai ir liudytojai, bet teismas nepagrįstai atmetė ieškinį.
15. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta ((duomenys neskelbtini) str.).
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.
19. Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų nagrinėdamas, kiek ieškovas buvo skolingas atsakovei. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės pateikti įrodymai bei nurodytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad tiek ieškovas duodavo atsakovei pinigų, tiek atsakovė banko kortele mokėjo už ieškovo prekes. Taigi pirmosios instancijos teismas nesprendė ieškovo atsakovei skolos klausimo, o vadovaudamasis šiais įrodymais tik sprendė apie šalių santykius, todėl negalima teigti, kad teismas išėjo už ieškinio ribų (CPK 265 str.) ir sprendė dėl ieškovo skolų atsakovei. Teismas tik tikrino atsakovės pateiktus argumentus apie šalių turtinius santykius. Teismas nurodė, kad ieškovo skolos atsakovei patvirtinti duomenų nepakanka.
20. Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutarties sampratą, ir įrodinėjimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo.
21. Paskolos sutarties samprata pateikiama CK 6.870 straipsnyje, kurio 1 ir 2 dalys paskolos sutartį apibrėžia kaip realinę sutartį, kurios viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Bylose dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalykas visuomet yra aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178, 179 straipsnių nuostatas tenka tam, kas teigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).
23. Byloje nustatyta, kad ginčo šalys susipažino 2016 m. vasarą per skelbimus. Santykius palaikė iki 2017 m. spalio mėnesio. Ieškovas atsakovei laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio iki 2017 m. spalio teikė pinigus nedidelėmis sumomis. Rašytinės paskolos sutartys nebuvo sudarytos. Tikslių datų ir sumų neprisimena. Tik ieškovo ir atsakovės santykiams nutrūkus, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės skolą 955 Eur. Nurodė, kad jei būtų nesusipykę, jis skolos nebūtų reikalavęs.
24. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovas perdavė atsakovei 955 Eur sumą nėra. Kad tai ne paskola, turi įrodyti atsakovė. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčas byloje yra tik dėl atsakovės įsipareigojimo grąžinti jai ieškovo duotus pinigus buvimo/ nebuvimo.
25. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
26. Ieškovo teigimu, jie su atsakove buvo draugai, o ne pora. Jie niekada nevedė bendro ūkio, ji nesupažindino ieškovo su savo giminaičiais, jis net nežinojo kur ji gyvena, todėl negalima teigti, kad jų santykiai buvo artimi. Su šiais apelianto argumentais negalima sutikti.
27. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad nuo jų pažinties pradžios buvo nuolatinis bendravimas su atsakove, šalys turėjo intymių santykių. Ieškovas prisipažino, kad norėjo su atsakove kurti šeimą. Atsakovė teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad draugystės pradžioje šalys bandė kurti santykius, buvo pora. Šalys nors ir pastoviai nevedė bendro ūkio, tačiau jie pirko vienas kitam daiktus, turėjo kitų bendrų piniginių reikalų, rūpindamiesi vienas kitu: atsakovė už ieškovo pirkinius apmokėdavo iš savo kortelės, vėliau ieškovas jai pinigus grąžindavo grynaisiais. Jie kartu ilsėjosi, eidavo kartu pasivaikščioti, atsakovė atvažiuodavo pas jį į kaimą, lankė jį ligoninėje, ieškovas dovanojo įvairias dovanas atsakovei.
28. Kad šalių santykiai buvo artimi, šalys pasitikėjo viena kita, patvirtina ir faktas, kad ieškovas kelias savaites prižiūrėjo atsakovės dukrą ligoninėje, nes akivaizdu, kad svetimam vyrui motina nepatikėtų savo vaiko priežiūros. Ieškovas nors ir tvirtina, kad jis tai darė norėdamas, kad atsakovė dirbtų ir galėtų jam grąžinti skolą, nepaneigia susiklosčiusių šalių pakankamai artimų, tarpusavio pasitikėjimu pagrįstų draugiškų santykių.
29. Ieškovo paaiškinimai dėl įsipareigojimo grąžinti skolą nėra nuoseklūs. Nors jis teigia, kad atsakovė prašė paskolinti pinigų, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė prašydavo ne paskolinti, o ją paremti ir jis jai duodavo (skolindavo) pinigų vaikų poreikiams.
30. Ieškovas pats nurodo, dalis pinigų buvo dovana, skirta vaikams, o kita dalis – paskola. Tačiau tiksliai sumų, kokias dovanojo, o kokias skolino, jis nežino ir negali nurodyti. Toks elgesys nėra būdingas paskolos davėjui. Paprastai asmuo, skolinantis pinigus kitam asmeniui, tiksliai pasižymi kokią pinigų sumą paskolino ir kokiam laikui. Todėl labiau tikėtina, kad ieškovas, duodamas atsakovei pinigines sumas, esant geriems tarpusavio santykiams, nesiekė ir nesitikėjo jų atgauti, išsireikalauti pinigus nusprendė tik po skyrybų.
31. Nesant įstatymo nustatytos rašytinės formos paskolos sutarties ar paskolos raštelio (CK 6.871 straipsnio 1 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis), šalims skirtingai aiškinant pinigų perdavimo tikslus, jų paskirtį, pinigų perdavimas atsakovei nelaikytina paskolos fakto įrodymu, o tik pinigų dovanojimo faktu.
32. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovas perdavė atsakovei nedideles sumas po 20, 30, kartais 50 Eur, jas pašto perlaidomis siuntė kelis kartus į savaitę, kuomet atsakovė su vaikais buvo ligoninėje ar sanatorijoje. Kitas sumas grynais ieškovas duodavo atsakovei jų susitikimo metu, visą draugystės laiką jų grąžinti neprašė. Nors ir teigė, kad atsakovė jam įsipareigojo duotus pinigus grąžinti pradėjus dirbti, tačiau net ir tuomet, atsakovei 2017 m. balandžio mėnesį pradėjus dirbti, ieškovas iš atsakovės pinigų grąžinti nereikalavo, o jo teigimu, spalio mėnesį jai dar paskolino 150 Eur.
33. Atsakovei neigiant paskolos santykius bei teigiant, kad su atsakovu nebuvo susitarimo dėl pinigų grąžinimo, daroma išvada, kad ieškovas pinigus duodavo siekdamas sustiprinti ir palaikyti šalių draugiškus tarpusavio santykius. Ieškovo elgesys ir byloje nustatyti faktai leidžia spręsti, kad labiau tikėtina, kad ieškovas prašomus priteisti pinigus atsakovei dovanojo, o ne skolino ir, kad tokia buvo ieškovo valia.
34. Priešingai nei teigia ieškovas, byloje apklausti liudytojai šalių paskolinių santykių neįrodė, nes nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad ieškovas skolino atsakovei pinigus. Tik liudytojas M. S. paliudijo, kad jam ieškovas yra sakęs, kad atsakovė jam skolinga, kiti byloje apklausti liudytojai ieškovo nurodytų aplinkybių patvirtinti negalėjo. Liudytojui M. S. aplinkybės, kad atsakovė yra skolinga yra žinomos tik iš paties ieškovo pasakojimo, todėl vien šio liudytojo parodymų neužtenka įsipareigojimo grąžinti skolą faktui patvirtinti.
35. Šalys beveik metus palaikė pakankamai artimus santykius, kol šalių santykiai nenutrūko, ieškovas atsakovei jokių turtinių reikalavimų nereiškė ir, pasak ieškovo, jei atsakovė būtų toliau su juo draugavusi, nebūtų jai reiškęs jokių pretenzijų.
36. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teismo išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė, neįrodė, kad atsakovė, imdama iš jo pinigus, įsipareigojo gautą sumą gražinti (CPK 176, 177, 185 str.), kai atsakovė tai neigia ir nurodo kitas pinigų gavimo aplinkybes. Naikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
37. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 93 str.).
38. Vadovaujantis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.