- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- II-42-576/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03319-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Pažeidėjas
- J. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 10ANN-126425868-17,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulis P. Š. surašė J. G. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 39ANP-123150866-17 dėl to, kad J. G. 2017 m. spalio 16 d. 8.03 val. Vilniaus r., Nemėžio km., Minsko pl. vairavo automobilį „Mazda Premacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,64 promilės, t.y, lengvas neblaivumo laipsnis, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, atsakomybė už kurį numatyta LR Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje.
Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas J. K. 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 10ANN-126425868-17 J. G. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir paskyrė administracinę nuobaudą – 300 eurų baudą bei administracinio poveikio priemonę –teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.
J. G. padavė teismui skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. 10ANN-126425868-17, t.y, paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba jei nebus tenkinamas šis prašymas, vietoj paskirtos administracinio poveikio priemonės paskirti švelnesnę – įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, arba paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą kartu skiriant ir administracinio poveikio priemonę - įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Skunde nurodo, kad jis neginčija padaręs vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau ne visi LR ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti administraciniai nusižengimai yra vienareikšmiai pagal savo pobūdį. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti. Aplinkybės, padedančios tinkamai vertinti eismą kelyje ir didinančios vairuotojo reakciją, mažina aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą. Pareiškėjas nurodo, kad jo Kelių eismo taisyklių pažeidimas padarytas rajone, Nemėžio kaime, neviršijant leistino 50 km/h greičio, todėl vairuotojo galimybė tinkamai vertinti eismo sąlygas, reaguoti į kliūtis buvo didesnė nei važiuojant intensyvaus eismo didmiesčio gatve ar automagistrale. Pareiškėjas kaip vilnietis, žino pavojingas ir didesnio dėmesio reikalaujančias eismo vietas. Jis buvo sustabdytas savo gyvenamo miesto ribose, todėl jo nuvažiuotas atstumas palyginti mažas, ir tikimybė sukelti eismo įvykį atitinkamai mažesnė, todėl ir jo padaryto nusižengimo pavojingumas mažesnis. Atkreiptinas dėmesys, kad nusižengimas padarytas šviesiu paros laiku, pareiškėjas turi ilgametę vairavimo patirtį ir eismą kelyje vertina daug objektyviau. Nusižengimas padarytas ne tyčia, ne sąmoningai siekiant pažeisti teisės normas, o dėl pareiškėjo naivumo ir lengvabūdiško įsitikinimo, kad leistina alkoholio kiekio norma kraujyje nėra viršijama. Jo vairuota transporto priemonė atitiko jos dalyvavimui eisme keliamus reikalavimus, žibintai buvo įjungti. Šios aplinkybės nemažino vairuotojo reakcijos laiko į galimas kliūtis kelyje. Kadangi leistina alkoholio koncentracija kraujyje viršyta nežymiai - tik 0,24 promiles, tai rodo, kad nusižengimą jis padarė dėl nerūpestingumo (nepagrįsto pasitikėjimo). Alkoholis buvo vartotas ilgą laiką prieš vairavimą- iš vakaro. Pareiškėjas yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis: turi išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini), sukūręs santuoką, gyvena su sutuoktine, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Yra dvi pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos LR ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktuose, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis, iki skundžiamo nutarimo priėmimo jis yra padaręs tik tris smulkius nusižengimus. Atsižvelgiant į jo vairavimo stažą, nustatytą neblaivumo laipsnį, nusižengimas nėra tokio pavojingumo, kad būtų reikalinga atimti teisę vairuoti 12 mėnesių. Pareiškėjo darbinės funkcijos – objektų remonto darbai ne tik Vilniuje, bet ir Vilniaus rajone, dėl darbo pobūdžio teisė vairuoti transporto priemones yra neatsiejamai reikalinga atlikti tiesiogines darbo funkcijas. Jos neturint patiriamas nuolatinis nerimas, kad ilgalaikė darbo vieta bus prarasta. Naujo darbo suradimas būtų apsunkintas ne tik vyresnio amžiaus, bet neturėjimo teisės vairuoti transporto priemonės, nes kiekvienas darbdavys tai nurodo kaip privalomą reikalavimą. Pareiškėjas šiuo metu yra vienintelis šeimos išlaikytojas, jo sutuoktinė bedarbė, todėl darbo netekimas turėtų jo šeimai sunkias pasekmes, kurios nėra proporcingos jo padarytam nusižengimui. Pareiškėjas sutinka, kad skundžiamas nutarimas būtų pakeistas padidinant jam baudą, sumažinant teisės vairuoti atėmimo terminą. Atsižvelgtina į tai, kad padarytu nusižengimu nebuvo sukelti realūs padariniai. Mano, kad nuobaudos skyrimo tikslai jau yra pasiekti skiriant pagrindinę nuobaudą baudą, kuri jau yra sumokėta. Be administracinės nuobaudos skyrimo prevencinį tikslą dėl sulaikymo nuo pakartotinio teisės pažeidimo darymo turi jau pats procesas dėl administracinės nuobaudos skyrimo, dalyvavimas papildomuose vairuotojų mokymuose, kurie pareiškėjui bet kuriuo atveju bus privalomi, įgyvendinant vairuotojo pažymėjimo grąžinimo procedūrą, taip pat turėtų papildoma administracinio poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje. Prašo atsižvelgti į tai, kad net kur kas griežtesnėje teisės šakoje – baudžiamojoje yra taikomas šanso principas, sąlyginai atidedant bausmės vykdymą. Šiuo atveju teismas taip pat turėtų suteikti šansą pareiškėjui, kadangi jis iki šiol nebuvo praradęs teisės vairuoti transporto priemonę, jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas yra įsisąmonintas, ir ateityje nebus pakartotas.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į pažeidėjo skundą, kuriame prašo netenkinti J. G. skundo, atsakydamas į skundo argumentus nurodė, kad pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus apygardos teismo formuojamą praktiką LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostata turėtų būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės naudai. J. G. nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų ypatingai sušvelninti jo administracinę atsakomybę. Jo padarytas administracinis nusižengimas laikomas vienu iš šiurkščiausių nusižengimų, keliančių grėsmę eismo saugumui. Priimtas nutarimas šioje byloje yra pagrįstas ir teisėtas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje prašė tenkinti jo skundą ir sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių, nes turi problemų darbe dėl to, kad negali vairuoti, prašo jį pavežti dukrą. Baudą yra sumokėjęs. Sutinka vietoje specialiosios teisės atėmimo dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje. Jis dirba jau 15 metų (duomenys neskelbtini), darbas atliekamas pastoviai vairuojant. Jei jis vartotų alkoholį, jo darbe nelaikytų. Gailisi dėl to, kas įvyko.
Institucijos, priėmusios nutarimą, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. (ANK 569 straipsnio 1 dalis).
J. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad 2017 m. spalio 16 d. 8.03 val. Vilniaus r., vairavo automobilį „Mazda Premacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,64 promilės, t.y, lengvas neblaivumo laipsnis, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą.
J. G. kaltė dėl jam inkriminuoto nusižengimo pagal LR ANK 422 straipsnio 5 dalį, įrodyta administracinio nusižengimo protokolu Nr. 39ANP-123150866-17, policijos pareigūno P. Š. tarnybiniu pranešimu, paties pažeidėjo protokole užfiksuotu paaiškinimu, alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARHZ-0074 rodmenimis. J. G. neginčijo vairavęs automobilį ir jam nustatyto neblaivumo laipsnio.
Pagal LR ANK 22 straipsnio nuostatas administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. LR ANK 27 straipsnyje nurodoma, jog administracinio poveikio priemonės skiriamos kartu su administracine nuobauda administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti.
LR ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio paties straipsnio 3 dalies nuostatas, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
LR ANK 34 straipsnio 5 dalį, numatyta galimybė teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai (pareigūnui), atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tam, kad bylą nagrinėjantis organas taikytų LR ANK 30¹ straipsnio (šiuo metu ANK 34 straipsnio 5 dalies) nuostatas, turi būti nustatytas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės naudai: t.y., ne tik jo atsakomybę švelninančios ir sunkinančios aplinkybės, bet ir pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės.
Teismas sutinka, kad yra pagrindas pripažinti, jog be skundžiamame nutarime nurodytos LR ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra ir kita lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte, o būtent – kad jis sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje.
Vertinant LR ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą galimybę skirti švelnesnę nuobaudą arba administracinio poveikio priemonę, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį. Pažeidėjo padarytas KET 14 punkto pažeidimas priskiriamas vieniems pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliančių pavojų eismo saugumui ir asmenų sveikatai bei turtui. Įstatymų leidėjas atsižvelgdamas į nusižengimo pavojingumą nustatė minimalias ir maksimalias administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo taikymo ribas: nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Turint omenyje, kad atsakomybė pagal LR ATPK 422 straipsnio 5 dalį nustatyta už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kai neblaivumas viršija 0,40 promiles, įstatymo leidėjas nelaikė administracinio poveikio priemonės taikymo minimaliam 1 metų terminui per griežtu nagrinėjamam nusižengimui. Priešingai valstybės baudžiamosios teisės politika yra nukreipta į atsakomybės už transporto priemonių vairavimą neblaiviam asmeniui griežtinimą, nustatant baudžiamąją atsakomybę už vairavimą esant atitinkamam neblaivumui. Todėl teismas nelaiko, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas yra mažo pavojingumo, ir neproporcingas jam paskirtam specialiosios teisės atėmimo terminui, nes leistina neblaivumo riba viršyta labai nežymiai. Šiuo atveju neturi reikšmės, ar darydamas šį nusižengimą, pareiškėjas šalia nedarė kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, pvz., viršijo leistiną greitį, vairavo automobilį, neatitinkantį eisme dalyvaujančiai transporto priemonei keliamų reikalavimų, nes tokios aplinkybės tik padidintų nagrinėjamo nusižengimo pavojingumą. Įstatymų leidėjas nustato atsakomybę už vairavimą neblaiviam, nepriklausomai nuo to, ar vairuotojas laikosi kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jam būtina galimybė vairuoti transporto priemones darbinėms funkcijoms atlikti nėra pagrindas netaikyti LR ANK numatytos administracinio poveikio priemonės ar nustatyti trumpesnį nei numato įstatymas jos terminą, kadangi darydamas nusižengimą, jis prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką.
Iš pažymos apie J. G. baustumą administracine tvarka nustatyta, kad jis praeityje baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus tris kartus (už greičio viršijimą, važiavimą neprisisegus saugos diržais, vairavimą, naudojantis mobilaus ryšio priemone rankomis), dvi iš šių nuobaudų galiojo nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu. Ši aplinkybė taip pat neleidžia apibūdinti J. G. kaip nepriekaištingos reputacijos vairuotojo ir vertintina, svarstant galimybę taikyti LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
J. G. prašo keisti jam administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą kita – įpareigojimu dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje. Teismo vertinimu skirti šią programą jam netikslinga. Kaip nurodė pareiškėjas, tai pirmas tokio pobūdžio jo nusižengimas, jis atsitiktinis, byloje nėra duomenų, kad J. G. turėtų problemų dėl sistemingo alkoholio vartojimo, jau yra brandi asmenybė, kurio gyvenimo vertybės ir moralinės nuostatos jau susiformavusios. Antra, kaip nurodė pats pareiškėjas, papildomų vairuotojo mokymo metu psichologo konsultacijoje bus nagrinėjamas jo nusižengimo pobūdis, galimos jo pasekmės ir kaip tokių nusižengimų išvengti. Galiausiai, norėdamas atgauti vairuotojo pažymėjimą, jis turės baigti Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą ir gauti sveikatos žinių pažymėjimą. (Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 17.3 punktas). Iš esmės pastarieji dveji mokymai savo esme skirti prevencijai dėl tokio pobūdžio nusižengimų pakartotinio darymo, savo tikslais jie panašūs į alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programą, todėl teismo manymu, šioje situacijoje, esant atsitiktiniam nusižengimui skirti dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje yra perteklinė priemonė.
Pareiškėjas savo prašymą remia apygardos teismų precedentais analogiško pobūdžio bylose. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog teismams sprendžiant bylas, precedento galias turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1630-387/2015) Tuo tarpu pareiškėjo nurodytose bylose arba girtumo laipsnis buvo viršytas kur kas mažiau nei nagrinėjamu atveju – iki 0,5 promilės, arba administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo nepriekaištingą reputaciją – nebuvo nei karto trauktas administracinėn atsakomybėn, kai šiuo atveju pareiškėjas turi dvi galiojančias nuobaudas už KET pažeidimus. Taigi, konstatuotina, jog pareiškėjo kaip precedentai nurodytose bylose aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms jo atveju.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. G. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs LR ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, jis paskyrė nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, tinkamai įvertinęs nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, byloje buvusius duomenis, todėl keisti nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. skundo ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. 10ANN-126425868-17 palikti nepakeistą.
Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.