- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-22
- Bylos Nr.
- e2-1017-925/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15139-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Ieškovas
- J. T.
- Atsakovas
- UAB „SOSCREDIT“
- Trečiasis asmuo
- notaras Tomas Petras Vėlyvis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu naudojant Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovei UAB „SOSCREDIT“, tretieji asmenys notaras Tomas Petras Vėlyvis, antstolis Regimantas Budreika, UAB „Rentautus“, dėl vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo teismo pripažinti negaliojančiais notaro Tomo Petro Vėlyvio 2020-02-21 vykdomuosius įrašus Nr. TPV-1902, TPV-1903, TPV-1904, TPV-1905, TPV-1906, TPV-1907, atliktus pagal 2018-10-31 neprotestuotinus vekselius, išduotus vekselio davėjo UAB „Rentautus“.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Rentautus“ (vekselio davėjas) išdavė 6 paprastuosius vekselius atsakovei UAB „SOSCREDIT“ (vekselio gavėjui). Visuose 6 vekseliuose nurodytų sumų apmokėjimas buvo užtikrintas ieškovės laidavimu. Atsakovė atsiuntė ieškovei (laiduotojai) gyvenamosios vietos 2020-01-14 Reikalavimą dėl paprastojo neprotestuotino vekselio apmokėjimo (6 egz.). Vekseliai nebuvo apmokėti, nes ieškovė atsakovės reikalavimą laikė nepagrįstu. Atsakovė kreipėsi į notarą dėl vykdomųjų įrašų atlikimo ir notaras Tomas Petras Vėlyvis 2020-02-21 sudarė vykdomuosius įrašus vekseliams. Tuomet atsakovė perdavė vykdomuosius įrašus antstoliui Regimantui Budreikai vykdyti; buvo pradėtas priverstinis vykdymo procesas pagal vykdomuosius įrašus. Ieškovės teigimu, nebuvo laikytasi įstatymų nustatytos tvarkos, susijusios su vekselių pateikimu vykdymui, be to, išieškojimas pradėtas sumai, kuri yra visiškai nepagrįsta, todėl ieškovė pareiškė ieškinį dėl vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais.
3. Ieškovė ieškinį grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Nebuvo laikytasi įstatymų nustatytos tvarkos, susijusios su vekselių pateikimu vykdymui: atsakovė (vekselio turėtojas) nepateikė vekselio davėjui UAB „Rentautus“ vekselio apmokėti (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - ĮPVĮ) 40 str. 1 d. įtvirtintos procedūros nesilaikymas). Atsakovė 2020-01-14 išsiuntė ieškovei (laiduotojai) raštą, kuriame nurodė, jog vekselius pateikia apmokėti, tačiau toks ĮPVĮ prasme privalomas veiksmas nebuvo atliktas prieš vekselio davėją, t. y. UAB „Rentautus“.
3.2. Visuose 2018-10-31 vekseliuose nurodyta „mokėjimo vieta“ – (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, jog atsakovė vekselį apmokėti turėjo pateikti UAB „Rentautus“ ir laiduotojai būtent mokėjimo vietoje. Ieškovės teigimu, 2018-10-31 vekseliai nebuvo pateikti UAB „Rentautus“ apmokėti mokėjimo vietoje.
3.3. Atsakovė nepateik ė pranešimo apie neapmokėtą vekselį nei UAB „Rentautus“ (vekselio davėjui), nei ieškovei (laiduotojai), o tai reiškia, jog nebuvo įvykdyta ĮPVĮ 47 straipsnyje įtvirtinta antra privalomoji procedūra – vekselio turėtojo pareiga pranešti apie vekselio neapmokėjimą.
3.4. Atsakovė nesilaikė ĮPVĮ 40 ir 47 straipsniuose įtvirtintų privalomų procedūrų, o notaras neįvykdė pareigos patikrinti, ar pranešta apie vekselio neapmokėjimą. Dėl to vykdomieji įrašai buvo padaryti neteisėtai.
3.5. Be to, ieškovė pažymėjo, kad atsakovės pradėtas išieškojimas pagal 2018-10-31 vekselius bendrai 22 188,13 Eur sumai (su palūkanomis) yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neatitinka UAB „Rentautus“ skolos atsakovei pagal 2018-10-31 trečiojo asmens UAB „Rentautus“ ir atsakovės sudarytą Lizingo sutartį, kurios pagrindu ir buvo išduoti vekseliai, dydžio. Kadangi vekseliai išduoti Lizingo sutarties pagrindu, laidavimo suma negali viršyti atsakovės reikalavimo pagal šią sutartį, o po Lizingo sutarties nutraukimo ir automobilio grąžinimo, ieškovės teigimu, atsakovės reikalavimas yra ženkliai mažesnis nei 22 188,13 Eur suma, todėl ieškovė laiko, jog iš jos išieškoma nepagrįsta suma.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „SOSCREDIT“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutinka. Pagrindiniai atsakovės nesutikimo su ieškiniu motyvai yra šie:
4.1. Nagrinėjamu atveju paprastuose neprotestuotinuose vekseliuose nurodyta apmokėjimo vieta – vekselio turėtojo (atsakovo) buveinės adresas. Vekselio pateikimo apmokėti vietos nurodymas tampa reikšmingu sprendžiant klausimą dėl asmens procesinės pareigos įrodyti, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti nurodytu adresu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. UAB „Mineraliniai vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-278/2011). Kad nesilaikyta terminų tokį vekselį pateikti, turi įrodyti tas, kas remiasi tuo ginče su vekselio turėtoju (ĮPVĮ 48 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vekselio buvimas pas vekselio turėtoją reiškia ir vekselio pateikimą apmokėti. Paneigti šią prezumpciją turi šios bylos ieškovas (ĮPVĮ 48 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis). Ieškovė nepateikia absoliučiai jokių įrodymų, kad nustatytu vekseliuose laiku ji atvyko į vekselio turėtojo, t. y. atsakovo, buveinę apmokėti vekselį ir jai jis nebuvo pateiktas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintų Vekselių naudojimo taisyklių 50 punktas).
4.2. Atsakovė pažymėjo, jog ji išsiuntė 6 pranešimus UAB „Rentautus“ 2020-01-14 su reikalavimais dėl paprastojo neprotestuotino vekselio apmokėjimo. Tą pačią dieną, t. y. 2020-01-14, 6 pranešimais atsakovė informavo ieškovę apie tai, jog jeigu UAB „Rentautus“ skolos pagal vekselius negrąžins, išieškojimas bus nukreiptas į laiduotoją – ieškovę. Atsakovė visus pranešimus tiek ieškovei, tiek ir UAB „Rentautus“ išsiuntė jų nurodytais ir sutartyje su atsakove pažymėtais adresais, t. y. ieškovei visus pranešimus išsiuntė adresu (duomenys neskelbtini), o UAB „Rentautus“ pranešimus išsiuntė jos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tai yra šios bendrovės buveinės adresas, skelbiamas Registrų centre. Nors ieškovė teigia, jog pranešimus gavo tik ji, kaip laiduotoja, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė (laiduotoja) ir UAB „Rentautus“ direktorė yra vienas ir tas pats asmuo, toks ieškovės nurodomas formalus ĮPVĮ 47 str. aiškinimas neatitinka nei įstatymo leidėjo tikslų, nei bendrųjų sąžiningumo ir protingumo principų.
4.3. Net ir pripažinus, kad atsakovė netinkamai įvykdė savo pareigą pranešti apie vekselių neapmokėjimą (su kuo sutikti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo), tai nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo. ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytu laiku nepranešęs asmuo savo teisių nepraranda ir jis atsako tik už žalą, padarytą dėl savo kaltės, tačiau žalos atlyginamoji suma negali viršyti vekselio sumos. Vadinasi, termino pranešti praleidimas neįtakoja vekselio turėtojo teisių ir nėra kliūtis išduoti vykdomąjį įrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-513/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011).
4.4. Atsakovė laiko, jog ji tinkamai įvykdė ĮPVĮ 40 ir 47 straipsniuose įtvirtintas privalomas procedūras, pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kai tuo tarpu ieškovė savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir ieškinio nepagrindė, todėl prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti, tuo tarpu atsakovės atstovas ieškinį, kaip neįrodytą, prašė atmesti.
Atsiliepimas
6. Tretieji asmenys notaras Tomas Petras Vėlyvis, antstolis Regimantas Budreika, UAB „Rentautus“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Tretiesiems asmenims procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta tretiesiems asmenims teismo posėdyje nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
7. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Rentautus“, kurio vadove yra ieškovė, 2018-10-31 išdavė atsakovei 6 (šešis) paprastuosius vekselius, kuriuose nurodytų sumų (atitinkamai 2350 Eur, 2600 Eur, 2850 Eur, 2650 Eur, 2750 Eur, 2000 Eur, iš viso 15 200 Eur sumai) apmokėjimas buvo užtikrintas ieškovės laidavimu. Vekseliuose nurodyta, kad jie turi būti apmokėti 2020-01-14. Vekseliuose nurodyta jų apmokėjimo vieta – (duomenys neskelbtini) (atsakovės buveinės vieta).
8. Atsakovės kartu su atsiliepimo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2020-01-14 ieškovei ir trečiajam asmeniui išsiuntė reikalavimus dėl paprastojo neprotestuotino vekselio apmokėjimo (6 egz.), o 2020-01-17 – pranešimus apie paprastojo neprotestuotino vekselio neapmokėjimą (6 egz.). Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad pranešimai ir reikalavimai išsiųsti vekselyje nurodytais ieškovės ir trečiojo asmens adresais: ieškovei išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), o trečiajam asmeniui UAB „Rentautus“ – (duomenys neskelbtini). Ieškovė byloje neginčijo, kad ji gavo atsakovės 2020-01-14 reikalavimus dėl paprastojo neprotestuotino vekselio apmokėjimo (tai patvirtina ir ieškovės kaip ieškinio priedai pateikti 2020-01-14 reikalavimai), taip pat patvirtino, kad ji pagal šiuos reikalavimus vekselių neapmokėjo. Byloje ieškovė taip pat neginčija UAB „Rentautus“ atsakovei 2018-10-31 išduotų vekselių galiojimo bei tos aplinkybės, kad ji pasirašė šiuos vekselius kaip laiduotoja.
9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad notaras gali išduoti vykdomąjį įrašą tik nustatęs, jog įvykdytos ĮPVĮ 81 straipsnyje nurodytos sąlygos: pirma, turi būti atsiradusi reikalavimo teisė; antra, turi būti pranešta pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas. Vekselio turėtojas, teikdamas notarui prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, turi prašyme nurodyti, ar jis įvykdė ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą pateikti vekselį apmokėti, tačiau nereikalaujama, jog jis kartu pateiktų tokios pareigos įvykdymą patvirtinančius įrodymus. Nepaisydamas to, notaras turi pareikalauti, o vekselio turėtojas turi pateikti įrodymus, kad jis ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatyta tvarka pranešė visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims apie tai, jog vekselis nebuvo apmokėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-403/2020). Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į ĮPVĮ 47 straipsnio 5 dalies nuostatą, visais atvejais tinkamu įrodymu apie pranešimą dėl neapmokėjimo pripažintinas paštu išsiųstas pranešimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014). Nustatyta, kad atsakovė, prieš kreipdamasi į notarą su prašymu atlikti vykdomuosius įrašus pagal neapmokėtus vekselius, pateikė ieškovei ir trečiajam asmeniui reikalavimus apmokėti vekselius bei pranešimus ieškovei ir trečiajam asmeniui apie vekselių neapmokėjimą, ką patvirtina į bylą pateiktus šių dokumentų kopijos bei jų išsiuntimą patvirtinantys dokumentai.
10. ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kada vekselio turėtojas turi pranešti vekselio davėjui, kad vekselis neapmokėtas. Pranešti galima bet kokia forma, tačiau įpareigotasis tai padaryti turi įrodyti, kad pranešė laiku. Laikoma, kad terminas nepraleistas, jeigu pranešimas nustatytu laiku buvo išsiųstas paštu (ĮPVĮ 47 straipsnio 4 ir 5 dalys). Nors šios įstatymo nuostatos dispozityviai reglamentuoja pranešimo formą, tačiau įtvirtina, kad, išsiuntus pranešimą paštu, terminų skaičiavimo pradžia siejama su išsiuntimo data, nurodyta pašto dokumentuose. Tai orientuoja vekselio turėtoją pranešimą pateikti raštu ir jį pasiųsti paštu vekselyje nurodytu adresu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2014).
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vekselio pateikimo apmokėti vietos nurodymas yra reikšmingas, sprendžiant klausimą dėl asmens procesinės pareigos įrodyti, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti jame nurodytu adresu. <...> Vekselio sąlygos „neprotestuotinas“ įrašymas paprastajame vekselyje jo turėtoją atleidžia nuo pareigos įforminti protestą dėl neapmokėjimo tam, jog jis galėtų pasinaudoti reikalavimo teise (ĮPVĮ 48 straipsnis), tačiau neatleidžia nei nuo pareigos pateikti vekselį nustatytu laiku (ĮPVĮ 40 straipsnis), nei nuo pareigos įteikti ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytą pranešimą. Tačiau tai, kad nesilaikyta nustatytų terminų, turi įrodyti tas, kuris tuo remiasi ginče su vekselio turėtoju (ĮPVĮ 48 straipsnio 1 ir 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad aptartas įstatymo reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog vekselio buvimas pas vekselio turėtoją preziumuoja ir vekselio pateikimą apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011).
12. Atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo praktiką bei į tai, kad vekseliuose buvo nurodyta vekselių apmokėjimo vieta atsakovės buveinės adresu, darytina išvada, kad vekseliai buvo pateikti apmokėti nurodytu adresu, nes ieškovė nepateikė byloje duomenų, kad ji, kaip laiduotoja, ar trečiasis asmuo būtų nuvykę nurodytu adresu vekselių apmokėjimo dieną ir vekseliai jiems nebūtų pateikti. Taigi ieškovė byloje nepateikė įrodymų ĮPVĮ 48 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintai vekselio pateikimo apmokėti prezumpcijai nuginčyti (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės argumentai dėl ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos procedūrinės pareigos nesilaikymo, t. y. kad vekseliai nebuvo pateikti apmokėjimui trečiajam asmeniui UAB „Rentautus“ ir ieškovei, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
13. Vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie neapmokėjimą yra skirtingi savo prigimtimi veiksmai, todėl negali būti atlikti vienu vekselio turėtojo aktu. Pirmiausia ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatyta tvarka vekselio turėtojas turi pateikti vekselį apmokėti ir tik po to, jeigu vekselis nebuvo apmokėtas, turi ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytą pareigą informuoti apie tai pagal vekselį įsipareigojusius asmenis. Aiškinant nurodytus įstatymo straipsnius, matyti, kad skiriasi ne tik šių veiksmų atlikimo tvarka, terminai, bet ir jų neatlikimo teisiniai padariniai. Vekselio turėtojas, ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatytais terminais nepateikęs apmokėti paprastojo neprotestuotino vekselio, praranda teisę pareikšti reikalavimą laiduotojui, tačiau jam išlieka reikalavimo teisė vekselio davėjui (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 80 straipsnio 1 dalis). Asmuo, ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytais terminais nepranešęs laiduotojui apie vekselio neapmokėjimą, teisių nepraranda; jis atsako tik už žalą, padarytą dėl savo kaltės, neviršijant vekselio sumos (ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalis). <...> ĮPVĮ 40 straipsnyje reglamentuotas vekselio pateikimas apmokėti atliekamas ne vekselio turėtojo pranešimu skolininkui, tačiau pateikiant paprastąjį neprotestuotiną vekselį, taip sudarant sąlygas asmeniui, apmokėjusiam vekselį, jį atgauti. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į vekselio, kaip apyvartinio vertybinio popieriaus, prigimtį. Vekselio turėtojas, pateikdamas vekselį apmokėti, patvirtina, kad jis yra reikalavimo teisę turintis asmuo ir taip sudaro prielaidas tinkamam vekselio apmokėjimui, išvengiant dvigubo apmokėjimo bei išimant vekselį iš apyvartos, nes asmuo, apmokėjęs vekselį, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atiduotas vekselio turėtojo pakvituotas vekselis (ĮPVĮ 41 straipsnio 1 dalis, 52 straipsnio1dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011).
14. Ieškovė byloje neįrodinėjo, kad vekselio davėjas UAB „Rentautus“ yra visiškai atsiskaitęs su atsakove pagal išduotus vekselius, t. y. vekselio davėjas UAB „Rentautus“ yra tinkamai įvykdęs visas prievoles, kurioms užtikrinti buvo išduoti 2018-10-31 vekseliai (6 vnt.). Tokiu būdu, įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad atsakovė tinkamai įvykdė ĮPVĮ 40 ir 47 straipsniuose įtvirtintas privalomas procedūras išieškojimui pagal vekselius ne teismo tvarka, t. y. prieš kreipdamasi į notarą dėl vykdomojo įrašo pagal vekselius išdavimo, atliko reikiamus veiksmus – pateikė vekselius apmokėti (vekseliuose nurodytoje apmokėjimo vietoje) bei pranešė apie vekselių neapmokėjimą tiek vekselio davėjui (trečiajam asmeniui), tiek laiduotojai pagal vekselį (ieškovei), tuo tarpu ieškovės teiginiai dėl nurodytų procedūrų pažeidimo byloje neįrodyti, todėl ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
15. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atmetus ieškinį, atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatyta, kad atsakovė byloje iš viso patyrė 1548,80 Eur bylinėjimosi – advokato teisinės pagalbos - išlaidų, kurių faktą ir dydį patvirtina į bylą pateikti dokumentai, todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kaip atitinkančios būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 98 str.).
16. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 28,16 Eur, todėl, ieškinį atmetus, yra pagrindas priteisti iš ieškovės 28,16 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 96 str. 2 d., 92 str., 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1548,80 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „SOSCREDIT“, juridinio asmens kodas 302776742.
Priteisti iš ieškovės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,16 (dvidešimt aštuonis eurus 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, Valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.