- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-11
- Bylos Nr.
- e2S-938-390/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00518-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Agrokontraktas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrokontraktas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Agrokontraktas“, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės 11 755 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas pateikė ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – areštuoti UAB „Agrokontraktas“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant 11 755 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su atsiskaitymu su ieškovu. Ieškovė nurodė, kad skola geranoriškai grąžinta nebus, atsakovė gali imtis veiksmų savo finansinei būklei pabloginti, kad ieškovo reikalavimų realus įgyvendinimas taptų negalimas arba labai apsunkintas. Iš viešai prieinamos informacijos internete atsakovės kreditingumo vertinimo būklė itin prasta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė ėmėsi nesąžiningų veiksmų, siekdama sumažinti savo turimo turto masę, išvengti piniginių prievolių vykdymo, kas tokiu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas byloje dėl skolos priteisimo, galėtų sukelti realią grėsmę esminiams ieškovo turtiniams interesams.
5. Kadangi ieškovas neįrodė, kad galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, todėl teismas ieškovo prašymą atmetė (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 147 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl ieškinio prima facie pagrįstumo, tačiau teismas nepagrįstai nenustatė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Teismas nesąžiningumo aspektu nevertino, kad atsakovės elgesys ieškovo atžvilgiu dar iki bylos iškėlimo ir bylos iškėlimo metu laikytinas neatitinkančiu sąžiningo elgesio standarto. Atsakovė pripažįsta esamą skolą, tačiau dėl neaiškių priežasčių atsisakė geranoriškai šią skolą padengti, dėl skolos teikė prieštaravimus, ją priteisus Teismo įsakymu. Be to, atsakovė atsisakė komunikavimo su ieškove, pradėjo slapstytis ir vengė bet kokio bendravimo. Tai aiškiai parodo atsakovės nenuoseklumą ir nesąžiningumą.
1.2. Be to, ieškovui tapo žinoma, kad atsakovė, pažeisdama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 11 straipsnį, prašė inicijuoti nemokumo procedūrą ne teismo tvarka, nors aiškiai suvokė, kad jai yra pateiktas ieškinys teisme ir ji to prašyti neturi teisės. Ieškovo įsitikinimu, yra pakankamas pagrindas prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo reikalavimų užtikrinimui.
7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas pateikė ir jo priedus: skundžiamą 2024 m. balandžio 9 d. nutartį, atsakovės prašymą nemokumo administratoriui dėl nemokumo bylos iniciavimo, civilinės bylos kortelės duomenis, 2024 m. vasario 21 d. teismo įsakymą dėl skolos priteisimo ieškovui iš atsakovės, atsakovės prieštaravimus dėl teismo įsakymo.
9. Įstatymų leidėjo valia naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojamas. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti minėta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą, ir pagrįsti jį svariais argumentais dėl jam taikytinos išimties iš bendrosios taisyklės.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas neprašo priimti šių duomenų kaip naujų įrodymų ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų priėmimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja, todėl apeliacinės instancijos teismas jų priėmimo klausimo savo iniciatyva neturi pagrindo spręsti. Pažymėtina, kad dalis pateiktų įrodymų yra bylos medžiaga. Teismas nagrinėdamas bylą gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio dalis).
Dėl atskirojo skundo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės, ieškinio suma – 11 755 Eur, bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turto areštą užtikrinant teismo sprendimo įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą atmetė, nusprendęs, kad ieškovas neįrodė atsakovės nesąžiningumo ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Ieškovas nesutinka su teismo išvadomis.
14. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia dviejų būtinųjų sąlygų sutaptis: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
15. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatė, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje 2024 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai. Sprendimas yra įsiteisėjęs. Sutiktina su apelianto argumentu, kad nėra ginčo dėl ieškinio prima facie pagrįstumo.
16. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
17. Ieškovo teigimu, atsakovės nesąžiningumą patvirtina geranoriškas skolos ieškovui negrąžinimas, pareikšti prieštaravimai dėl jos, vėlesni atsakovės veiksmai vengiant bet kokio bendravimo su ieškovu. Ieškovo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina atsakovės nesąžiningus veiksmus bei tai, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba iš viso neįvykdomas.
18. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad aplinkybėmis apie atsakovės skolą ieškovui, jos (ne)grąžinimą, turi būti grindžiamas ieškovo pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo byloje ir šios aplinkybės turi būti tiriamos bei vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmes metu. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės pasinaudojimas procesinėmis teisėmis reikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo patvirtina jos nesąžiningumą, kiek tai yra svarbu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu.
19. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad poreikis išsaugoti nepakitusią teisinę padėtį pripažįstamas pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones paprastai tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas dėl daiktinių teisių gynimo, pavyzdžiui, reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į ginčo (ne)kilnojamuosius daiktus arba reikalavimas priteisti ginčo daiktus iš neteisėto valdymo ir pan. Tokiu atveju draudimo perleisti ginčo daiktus (turtą) ar kitaip daryti įtaką jų teisinei padėčiai nustatymas gali padėti užkirsti kelią ginčo nagrinėjimo metu pakisti faktinei situacijai, pavyzdžiui, atsirasti naujiems ginčo objektu tapusio turto savininkams (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-89-464/2020). Šiuo atveju pareikštas piniginis reikalavimas, toks materialusis teisinis reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su konkrečiu daiktu ar daiktinėmis teisėmis į jį. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo siekti išsaugoti status quo ir atsakovės turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsiribojant nuo jos galimo nesąžiningumo vertinimo.
20. Taigi, aplinkybių, pagrindžiančių atsakovės galimą nesąžiningumą, siekiant išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (tuo tikslu perleidžiant, įkeičiant, kitaip apsunkinant turtą ar kitais būdais sąmoningai bloginant savo turtinę padėtį), ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis). Neegzistuojant bent vienai iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė atsakovui turtinio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių.
21. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ir neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai.
22. Apibendrinant nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.