Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. I. ieškinį atsakovui V. I. (V. I.), dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

3. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė A. I. ir atsakovas V. I. susituokė (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas 2003 m. paliko šeimą ir nuo to laiko šeima nebesirūpina, nutraukė ryšius su ja ir dukromis, todėl bendras gyvenimas dėl atsakovo abejingo elgesio tapo nebeįmanomas, be to, paaiškėjo, kad atsakovas buvo neištikimas ir su J. D. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters A. I. ir (duomenys neskelbtini) yra teistas.

4. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kasacinis teismas, aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, pagal kurią laikoma, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

5. Ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas 2003 m. paliko šeimą, nuo tada jokių ryšių su ja bei jų dukromis nebepalaikė ir išlaikymo šeimai neteikė. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato atlikto ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-56762-16 dėl atsakovo paieškos esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas su J. D. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters A. I., t. y. nenutraukęs santuokos su ieškove buvo jai neištikimas, nuo 2012 m. kovo 13 d. yra išvykęs į (duomenys neskelbtini), kurioje (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio 27 d. nuosprendžiu nuteistas už tyčinį nuosavybės sugadinimą ar sunaikinimą. Nagrinėjamu atveju įrodymus dėl sutuoktinio kaltės iširus santuokai pateikė tik ieškovė. Teismas konstatuoja, kad visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, o atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Todėl ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutrauktina dėl atsakovo kaltės, ieškovei paliekant santuokoje turėtą pavardę I., o atsakovui – I..

6. Ieškovė ir atsakovas nepilnamečių vaikų neturi. Todėl klausimai dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo nespręstini.

7. Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

8. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bei Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų nustatyta, kad ieškovei pagal 1995 m. lapkričio 10 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymą Nr. 74 nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), bei pagal 2012 m. kovo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį nuosavybės teise priklauso automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti šią prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007).

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).

11. Kaip minėta, ieškovei pagal 1995 m. lapkričio 10 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymą Nr. 74 nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). 1995 m. lapkričio 10 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymoje Nr. 74 nurodyta, kad ieškovė yra atsiskaičiusi už įsigyjamą butą. Šiaulių miesto valdybos 1993 m. birželio 22 d. gyvenamosios patalpos orderis Nr. 00561 išduotas ieškovei, taip pat nurodyta, kad jos šeima susideda iš keturių asmenų. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijos 2011 m. balandžio 19 d. pažyma Nr. (2011-12-PD)-2055 patvirtina, kad ieškovė savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) nuo 1995 m. gruodžio 28 d. Ieškovė pateikė savo vardu su komunalinių paslaugų teikėjais sudarytas sutartis dėl komunalinių paslaugų teikimo adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, kad atliko 2006 m., 2017 m. ir 2012 m. savo lėšomis atliko buto remontą. Kaip paaiškino pati ieškovė, nors butą ir įsigijo būdama santuokoje su atsakovu, tačiau jį įsigijo iš jai artimųjų giminaičių dovanotų lėšų, atsakovas neprisidėjo nei prie buto įsigijimo, nei prie jo išlaikymo ir pagerinimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovui palikus šeimą ji išlaikė ir remontavo butą iš savo asmeninių lėšų. Teismo vertinimu, ieškovės valios sudarant turto įgijimo sandorį įgyti ginčo butą asmeninėn nuosavybėn išreiškimo būdas laikytinas aiškiu ir sudarančiu pagrindą butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

13. Pažymėtina, kad faktinė aplinkybė, kad sutuoktiniai nustojo kartu gyventi, kaip santuokos iširimo požymis, sudarantis pagrindą ją nutraukti, pasireiškia, jei netvarkomas bendras ūkis ir negyvenamas santuokinis gyvenimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 1, 2 dalys). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2003 m., kai atsakovas paliko šeimą, nebeveda bendro ūkio, faktiškai gyveno atskirai. Atsakovas nenurodė priešingų aplinkybių dėl gyvenimo skyrium pradžios ir jas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl ieškovės prašymas taikyti santuokos nutraukimo teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms nuo 2003 m. ir nedalinti turo, įgyto po 2003 m., tenkintinas ir ieškovės pagal 2012 m. kovo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį įsigytas automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovė nurodė, kad ji išlaikymo nereikalauja ir kad atsakovui išlaikymas nereikalingas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnio 4 dalį sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Todėl išlaikymas šalims vienai iš kitos nepriteistinas.

15. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

16. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 120,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė taip pat patyrė 150,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Todėl šios bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo.

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis nagrinėjamu atveju sudarė 423,00 Eur. Kaip minėta, ieškovė už ieškinį sumokėjo 120,00 Eur žyminį mokestį, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi ji buvo atleista nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Todėl 303,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybei.

18. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 9,96 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo priteisiamos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

19. Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 2 dalis).

20. Kadangi atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, todėl teismo sprendimas atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 265 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 ir 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės A. I., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. I. (V. I.), a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo V. I. (V. I.), a. k. (duomenys neskelbtini), kaltės.

Pripažinti automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovės A. I., a. k. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.

Palikti ieškovei A. I., a. k. (duomenys neskelbtini), santuokinę pavardę – I., atsakovui V. I. (V. I.), a. k. (duomenys neskelbtini), – I. (I.).

Priteisti iš atsakovo V. I. (V. I.), a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. I., a. k. (duomenys neskelbtini), 120,00 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo V. I. (V. I.), a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 303,00 Eur (trijų šimtų trijų eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 9,96 Eur (devynių eurų 96 ct) išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Specialiame interneto tinklapyje paskelbti šio turinio pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2019 m. spalio 11 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6056-776/2019 (Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02540-2019-5) pagal ieškovės A. I., gim. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui V. I. (V. I.), gim. (duomenys neskelbtini), dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteikti pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Informacijos teirautis tel. (8 41) 524 768.“.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.