- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-03
- Bylos Nr.
- 1A-701-626/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21984-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Audrius Cininas
- Nuteistasis
- P. B., A. M., D. V.
- Civilinis atsakovas
- I. V.
- Advokatai
- Voitechas Mečkovskis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. (toliau – apelianto, nuteistojo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-10 nuosprendžio, kuriuo P. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį - laisvės atėmimu 10 mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su subendrinta bausme, paskirta 2018-06-26 Kauno miesto apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu ir nustatyta galutinė subendrinta - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, ir jai priteista solidariai iš P. B., A. M., D. V., o nepilnamečiui D. V. neturint lėšų iki jo pilnametystės, iš jo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės I. V., 90 Eur turtinei žalai atlyginti.
Byloje taip pat nuteisti A. M. bei D. V., tačiau šioje dalyje nuosprendis neskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos aplinkybės
1. P. B. nuteistas už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą. O būtent už tai, kad jis 2017-05-07, apie 03.07 val., Gedimino pr. 9, Vilniuje, veikdamas kartu su A. M. ir D. V., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, D. V. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką bei pagrobus 1,50 Eur vertės 1 vnt. 0,5 litro talpos gėrimo „Fanta“, P. B. kartu su A. M. pateko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią prekybinę patalpą, iš kurios pagrobė 1,50 Eur vertės, 1 vnt. 0,5 litro talpos gėrimą „Fanta“; bendros 36 eurų vertės (1 vnt. vertė 4 Eur), 9 vnt. prancūziškų pyragaičių; bendros 28 Eur vertės (1 vnt. vertė 14 Eur), 2 vnt. 0, 75 litro talpos nealkoholinio pūtuojančio vyno „Alita“; bendros 64 Eur vertės (1 vnt. vertė 16 Eur), 4 vnt. 0, 75 litro talpos nealkoholinio vyno „Torres“; bendros 21 Eur vertės (1 porcijos vertė 3, 50 Eur), 6 porcijas keptos duonos su česnakais; UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią, 100 eurų vertės liemenę. Tokiais bendrais veiksmais įsibrovę į patalpą pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 252 eurų vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-10 nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę.
2.1. Apelianto manymu, teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia ne vieną, o dvi aplinkybes. Mano, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta jo sunki finansinė padėtis (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nurodo, kad jis augo globos namuose, suėjus 18 metų gyveno gatvėje, buvo alkanas ir pasitaikius progai, ja pasinaudodavo, bet netiesiogiai tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), būdamas ribotai pakaltinamas. Apelianto nuomone, šių aplinkybių apylinkės teismas skirdamas bausmę neįvertino.
2.2. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas turėjo apeliantui taikyti BK 81 straipsnį.
3. Atsiliepimai į skundą nepateikti.
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo P. B. gynėjas, advokatas V. Mečkovskij palaikė ginamojo skundą ir prašė jį tenkinti. Prašė atsižvelgti į tai, kad jo ginamasis nuo 3 metų augo vaikų namuose, vagystė įvykdyta spontaniškai. Prokurorė prašė P. B. skundą atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Nurodė, kad apylinkės teismas įvertino visas svarbias aplinkybes bausmei individualizuoti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Skundas netenkinamas
5. Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo paskirta bausme, teigiama, jog ji yra per griežta ir prašoma ją sušvelninti, jo atsakomybę švelninančia aplinkybe pripažinti sunkią materialinę padėtį, dėl kurios ir buvo įvykdytas nusikaltimas. Taip pat prašoma taikyti BK 81 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, asmenį charakterizuojančius duomenis, skundo argumentus, proceso dalyvių paaiškinimus, konstatuoja, jog nėra pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą ir švelninti skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, nes ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje bei BK XI skyriuje reglamentuotų bausmės skyrimo nuostatų. Taip pat nėra pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei BK 81 straipsnio 2 dalies nuostatų. Todėl skundas atmetamas.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo
6. Apelianto manymu, teismas turėjo pripažinti jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimą įvykdė dėl sunkios turtinės padėties, nes jis augo vaikų namuose, suėjus 18 metų augo gatvėje, buvo alkanas ir pasitaikius progai, ja pasinaudodavo.
7. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas teismų praktikoje paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113/2011, 2K-154/2011, 2K-456/2013, 2K-531/2017).
8. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60/2014).
9. Visų pirma, apeliantas tik deklaratyviai nurodė, jog jo materialinė padėtis įtakojo nusikalstamą elgesį. Vien tai, kad apeliantas augo vaikų namuose, jo nusikalstamo elgesio nepateisina. Sutiktina, kad vaikams, augusiems vaikų namuose ar globos institucijoje, gali būti sunkiau integruotis į visuomenę, tapti visiškai savarankiškais ir atsakingais už save. Tai priklauso nuo kiekvieno vaiko individualių savybių ir kitų faktorių. Tačiau, ne visi vaikai augę vaikų namuose renkasi nusikalstamą gyvenimo būdą. Iš P. B. praeities matyti, kad jis jau būdamas nepilnametis, gyvendamas vaikų globos namuose pradėjo daryti nusikalstamas veikas, pirmą kartą nuteistas už kvalifikuotą vagystę. P. B. baigė 10 klasių, tačiau specialybės nesiekė įgyti, nėra duomenų, kad būtų realiai ieškojęsis darbo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nuteistojo sveikata ribotų darbo galimybes, todėl akivaizdu, kad P. B. galėjo sąžiningai dirbti ir gauti legalias pajamas, tačiau pasirinko kitokį gyvenimo būdą.
10. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo sunkią P. B. materialinę padėtį pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas.
Dėl bausmės
11. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys).
12. P. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą, kurį įvykdė bendrininkų grupe.
13. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų (laisvės atėmimo bausmės vidurkis 3 m. 1,15 mėn.. P. B. teismas paskyrė laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams ir pritaikęs BK 64¹ straipsnį bausmę sumažino vienu trečdaliu, iki 10 mėnesių.
14. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, skirdamas P. B. bausmę paisė BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų: atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, jos konkrečias aplinkybes, P. B. asmenybę, vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nenustatė sunkinančių (nesant skundo sunkinančiais pagrindais, teisėjų kolegija dėl sunkinančių aplinkybių plačiau nepasisakys) bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir šį savo sprendimą tinkamai motyvavo. Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (Kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Kaip jau minėta, pirmas nusikalstamas veikas P. B. padarė būdamas nepilnametis, iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 4 kartus. Iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo – aštuonis kartus. P. B. teistas ne tik už vagystes, bet ir už plėšimus, viešosios tvarkos pažeidimus, smurto naudojimą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, pastarasis įvykdytas pataisos namuose, atliekant bausmę. Visa tai rodo, jog nagrinėjamas nusikaltimas buvo padarytas neatsitiktinai ir ne nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o tai, kad nusikalstamas gyvenimo būdas yra būdingas apeliantui. Pirmesniais nuosprendžiais P. B. buvo paskirtos švelnesnės bausmės (viešieji darbai, laisvės apribojimas), tačiau įtakos P. B. elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, savo gyvenimo būdo nekeitė.
15. Išdėstytos aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas parinkti pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, yra teisingas. Ši bausmė, kurios terminas nustatytas mažesnis, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta. Švelnesnės bausmės (bauda, areštas, ar kt.), nagrinėjamu atveju, yra nepakankamos įtakoti nuteistojo elgesį ir neužtikrintų bausmės tikslų: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikaltusį asmenį; atimti ar apriboti asmeniu daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
16. Skundžiamu nuosprendžiu, prie paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, taikant dalinį bausmių subendrinimo būdą, pridėta dalis Kauno miesto apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018-06-26 nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmės dalis - 6 mėnesiai.
17. Tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Kai bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, bendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės subendrinamos apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais. Taikant dalinio ar visiško sudėjimo būdus, prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra pirmesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – pridedamos prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinant su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis Nr. 2K-P-193/2007).
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantui taikytas palankesnis bausmių subendrinimo būdas, ne visiškas, o dalinis bausmių sudėjimas. Pagrindo taikyti bausmių apėmimą nebuvo. Teismo sprendimą pridėti didesnę nei pusė pirmesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, teisėjų kolegija laiko teisingu, nes 2018-06-26 nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė subendrinta dar su vienu apeliantui 2017-11-30 nuosprendžiu paskirta bausme. 2017-11-30 nuosprendžiu paskirta bausmė taip pat subendrinta su 2017-06-26 nuosprendžiu paskirta bausme, o 2017-06-26 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2017-05-24 nutartimi, kuria subendrintos bausmės paskirtos 2017-01-06, 2017-01-09 ir 2017-01-31 nuosprendžiais. 2017-01-31 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2015-04-17 nuosprendžiu paskirta bausme. Taigi, matyti, kad iš esmės skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su visais pirmesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, taip kaip būtų priimant vieną apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent didesnės pirmesniu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dalies pridėjimas prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, atitinka proporcingumo ir teisingumo reikalavimus bei baudžiamojo proceso paskirtį, todėl švelninti galutinės subendrintos bausmės taip pat nėra pagrindo.
Dėl BK 81 straipsnio 2 dalies taikymo
19. Atmetamas kaip nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad jam turėtų būti taikomas BK 81 straipsnio 2 dalis.
19.1. Baudžiamajame įstatyme numatytas amžiaus tarpsnis (18-21 metai), suteikia teismui galimybę spręsti dėl nepilnamečio atsakomybės ypatumų taikymo asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję 18 metų, tačiau nebuvo suėję 22 metų. BK 81 straipsnio 2 dalis numato galimybę nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę reguliuojančias BK nuostatas taikyti ir „...asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų šio kodekso 80 straipsnyje numatytą paskirtį“. Įstatymų leidėjas klausimo apie asmens, padariusio nusikalstamą veiką, socialinę brandą išsprendimą pirmiausia sieja su paties teismo teise tai nustatyti atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes ir tik prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-200/2004). Itin svarbus kaltinamo asmens psichinis santykio su veika, iš jos kylančiais padariniais, objektyviomis aplinkybėmis turinys (kaltės turinys). Vaikų pakaltinamumas yra savitas, nulemtas socialinio brandumo, psichologinio pastovumo nebuvimo. Nusikalstamos veikos įvykdomos dažniausiai spontaniškai, be aiškios priežasties, motyvo. Todėl nepilnamečiams baudžiamajame kodekse numatyti specifiniai bausmės tikslai ir bausmių skyrimo specifika, pirmiausia atsižvelgiant į vaiko interesus, siekiant labiau ne nubaudimo, o auklėjamųjų tikslų, derinant bausmė už padarytą nusikalstamą veiką su asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu.
19.2. Nusikalstamos veikos padarymo metu P. B. buvo 18 metų ir 9 mėnesiai (nusikalstama veika padaryta 2017-05-07, 18 metų sukako 2016-08-06). Apeliaciniame skunde nėra nurodyta aplinkybių, kodėl teismas turėtų apeliantui taikyti BK 81 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija. Priešingai, iš nuteistojo elgesio praeityje - darytų nusikalstamų veikų pobūdžio (plėšimai, vagystės ir kt.) ir jų padarymo aplinkybių, šios padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, tai, kad ji padaryta apeliantui būnant teistam net 5 kartus, neatlikus paskirtos bausmės, prižiūrimam probacijos tarnybos, matyti, kad nuteistasis veikė aiškiai suvokdamas pasekmes ir tyčia nepaisydamas visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-01-06 nuosprendžiu apeliantui buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, suteikiant apeliantui galimybę pasitaisyti, P. B. turėjo galimybę pasinaudoti probacijos tarnybos pagalba keičiant savo gyvenimo būdą, tačiau net gresianti reali galimybė dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, nesustabdė apelianto nuo naujų panašaus pobūdžio nusikaltimų darymo. Tai, kad veika įvykdyta spontaniškai, iš anksto jos neplanavus, nagrinėjamu atveju esmės nekeičia. Visa tai rodo, jog nėra pagrindo spręsti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu P. B. pagal socialinę brandą prilygo nepilnamečiui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo P. B. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.