Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-08-21 · Civilinė byla Nr. e2YT-23911-734/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-21
Bylos Nr.
e2YT-23911-734/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Vansevičienė
Pareiškėjas
E. V.
Suinteresuotas asmuo
A. V., M. B., VĮ „Turto banko“
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė,sekretoriaujant Boženai Jakubėnienei,dalyvaujant pareiškėjai E. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. V., M. B., VĮ „Turto banko“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčio faktą, kad po J. B., mirusios 1996-04-20, mirties jos palikimą priėmė ir nuosavybės teise valdė jos vaikaitė E. V..

Pareiškime pareiškėja nurodė, kad pareiškėjos senelė (tėvo M. B. motina) J. B. mirė 1996-04-20. J. B. nuosavybės teise turėjo pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 1094-0404-2012, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). Šį turtą J. B. įgijo 1995-02-28 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 8-1183 pagrindu. Pagal 1964 metų Santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnį, paveldėtas turtas laikoma asmenine nuosavybe. J. B. vaikai yra mirę. D. J. B., gim. 1950-05-03, mirusi 2009-06-18, vaikų neturėjo. Sūnus M. B. mirė 2007-11-27. M. turėjo tris vaikus: pareiškėją E. V., suinteresuotą asmenį M. B. ir suinteresuotą asmenį A. V.. Po J. B. mirties dėl jos palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė. Po J. B. mirties likusiame name toliau gyveno ir juo rūpinosi jos vaikaitė, pareiškėja E. V.. Pareiškėja mokėjo mokesčius, pakeitė langus į plastikinius, įstiklino verandą, šiltino namo sienas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime taip pat nurodė, kad sutinka su pareiškimu.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis Civilinio proceso kodekso XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civilinio kodekso nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui (vaikaitei) pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos senelė (tėvo M. B. motina) J. B. mirė 1996-04-20. J. B. nuosavybės teise turėjo pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 1094-0404-2012, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). Šį turtą J. B. įgijo 1995-02-28 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 8-1183 pagrindu. Pagal 1964 metų Santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnį, paveldėtas turtas laikoma asmenine nuosavybe. J. B. vaikai yra mirę. D. J. B., gim. 1950-05-03, mirusi 2009-06-18, vaikų neturėjo. Sūnus M. B. mirė 2007-11-27. M. turėjo tris vaikus: pareiškėją E. V., suinteresuotą asmenį M. B. ir suinteresuotą asmenį A. V.. Po J. B. mirties dėl jos palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė. Po J. B. mirties likusiame name toliau gyveno ir juo rūpinosi jos vaikaitė, pareiškėja E. V..

Remiantis rašytiniais įrodymais ir pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad dėl J. B. palikimo niekas nesikreipė į notarų biurą. Pareiškėja po J. B. mirties rūpinosi paliktu turtu kaip savo be jokių papildomų teisinių veiksmų. Pareiškime išdėstytos aplinkybės ir įrodymai yra svarūs ir patvirtina juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B. mirties pareiškėja priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po J. B., mirusios 1996-04-20, mirties jos palikimą priėmė ir nuosavybės teise valdė jos vaikaitė E. V. (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip J. B. įpėdinės, teises ir pareigas (Civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad testamentinė įpėdinė E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po testatorės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė, kadangi faktiškai pradėjo jį valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga su tikslu pareiškėjai kreiptis į notarų biurą ir užvesti paveldėjimo bylą po J. B. mirties ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiosios paliktą turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Raimonda Vansevičienė