Kauno apylinkės teismo įsakymas

2023-07-11 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2485-1189/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-07-11
Bylos Nr.
e1-2485-1189/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14387-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
V. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2485-1189/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14387-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1., 1.1.7.2.3., 2.12.1.3., 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 11 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja G. K. išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorės J. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2017 m. rugsėjo 29 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – 30 MGL (1 129,80 eurų) dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams bei automobilio konfiskaciją, bauda sumokėta 2018 m. vasario 26 d.;

2. 2020 m. gruodžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – 34 MGL (1 700,00 eurų) dydžio bauda, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į šią bausmę įskaičius laikiname sulaikyme išbūtą laiką (1 parą) – galutine 32 MGL dydžio (1 600,00 eurų) dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 7 d., bei automobilio konfiskaciją, bauda sumokėta 2021 m. lapkričio 16 d.,

3. 2022 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – bauda 28 MGL (1400 Eur), sumokėti iki 2022 m. rugsėjo 10 d.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. 2023 m. balandžio 21 d. apie 18.20 val. gyvenamojo namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo artimąjį giminaitį – sūnų G. L., suduodamas jam vieną smūgį žarstekliu į galvos sritį ir taip padarydamas kraujuojančią žaizdą galvos plaukuotoje dalyje nežymiai sutrikdė G. L. sveikatą.

Šiais savo veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. L. parodė, kad su jam pateiktu įtarimu nesutinka, kaltės nepripažįsta, specialiai sūnaus G. L. nežalojo. Nori pasakyti, kad jis gyvena pažymoje nurodytu adresu, o mano sūnus G. L. nors ir yra deklaruotas tuo pačiu adresu kaip ir jis, tačiau su juo kartu negyvena. G. yra apsistojęs ir gyvena sodo namelyje adresu (duomenys neskelbtini). Sodo namelis priklauso jo mamai S. L.. Tą adresą jis yra nurodęs kad gyvena ir probacijos darbuotojams. Šiuo metu ne jis nei sūnus G. niekur nedirba gyvena iš pašalpų. 2023 m. balandžio 21 d. po pietų jis dviračių nuvyko iki sodo pas sūnų G. Ten buvo sūnus G. ir jo draugas G., pavardės nežino. Kiek matė jie abu buvo blaivūs. Jis nuvykęs gėrė alų 6 laipsnių stiprumo, išgėrė apie 4 skardines. Bendraujant sugalvojo, kad reikia įnešti medinę dviejų durų spintelę apie 1,5 ilgio ir apie 70 cm. aukščio į namo vidų. Spintelė tuo metu stovėjo lauke. Spintelę buvo suplanavę užnešti į antrąjį namelio aukštą. Kadangi spintelės nebuvo galimybės užnešti per vidų, tad ją nusprendė įkelti per balkoną. Prieš keldamas spintelę jis nepatikrino, kas buvo jos viduje. Jam pradėjus ją kelti prie jo priėjo G. padėti. Tuo metu G. buvo namo viduje. G. tik išėjus pro namelio duris ir jam keliant spintelę nuo rūsio stogelio (spintelės kampą jau buvo atrėmęs į balkono kraštą ir ją prilaikė, kol G. nuėjo į balkoną) atsidarė spintelės duris ir iš jos kažkas iškrito, tiesiais G. ant galvos jam stovin prie išėjimo durų. Pamatė, kad tai buvo metalinis daiktas panašus į strypą (gal ir žarsteklis negali pasakyti). Tuo metu G. jau buvo balkone, ir jie tokiu būdu spintelę užkėlė. Jis nematė, ar G. prakirto galvą ar ne, taip pat nematė ar G. bėgo kraujas ar ne, tiksliai nepamena. Nepamena ar kas kvietė iš karto greitąją med. pagalbą ar vėliau. Jis pagalbos telefonu neskambino, kuris iš jų skambino negali pasakyti. Tą dieną tarp jo ir sūnaus G. jokio konflikto nebuvo, jis sūnaus G. nežalojo nesudavė jam nei vieno smūgio nei su žarstekliu nei su kuo nors kitu. Kas pranešė apie G. sužalojimą negali pasakyti ką konkrečiai pasakė taip pat nežino. Jis jo tikrai nežalojo. Jis tik įkėlus spintelę į namo vidų su dviračiu išvažiavo namo adresu (duomenys neskelbtini). Sode liko sūnus ir jo draugas G.. Išvažiuodamas matė, kad G. buvo susiėmęs už galvos, tačiau nepagalvojo, kad sužalojimas rimtas už tad ir išvažiavo namo. Paprašius parodyti ties kuria vieta sūnus buvo susiėmęs už galvos, tiksliai parodyti negalėjo, ranka parodė galvą dešinėje pusėje virš ausies. Su sūnumi G. nekonfliktuoja, kada paskutinį kartą su juo konfliktavo nepamena. Nori pasakyti, jei ir dėl jo kaltės, t. y. keliant spintelę buvo sužalotas sūnus G., tai labai gailisi, tačiau tyčia jo sužaloti nenorėjo. Su sūnumi G. bendrauja nuolatos ir žino, kad jis po medikų apžiūros buvo išleistas namo, koks sužalojimas buvo nustatytas tiksliai pasakyti negali, lyg ir sakė, kad buvo tik nubrozdinimas galvos srityje (el. b. t. 1 b. l. 144-146). 2023 m. liepos 7 d. papildomai apklaustas kaltinamasis V. L. parodė, kad šiuo metu jau tikslios datos nepamena, jis dviračiu nuvažiavo pas savo sūnų G.adresu, kur jis ir šiuo metu gyvena, (duomenys neskelbtini). Kiek pamena tą dieną buvo išgėręs alaus. Tuo metu pas sūnų buvo ir jo draugas vardu G., daugiau jokių kitų pašalinių asmenų, kiek pamena nebuvo. Kadangi buvo neblaivus ir jau praėjo ne mažai laiko todėl smulkmenų nepamena, pamena tik tiek, kad tarp jo ir G. įvyko žodinis konfliktas, dėl ko konfliktas kilo šiuo metu nepamena. Konfliktas tarp jo ir G. įvyko kieme. Kur tuo metu buvo jo draugas G. negali pasakyti. Ar G. matė jų konfliktą, taip pat negali pasakyti. Konflikto metu jo sūnus G. jį taip išvedė iš kantrybės, kad jis griebė ant žemės besimėtantį žarsteklį ir jį metė į G., tokiu būdu pataikė jam į galvą. Matė, kad G. susiėmė už galvos. Jis būdamas piktas, jokios pagalbos G.nesuteikė ir medikų neiškvietė, o sėdo ant dviračio ir išvažiavo namo. Dėl viso įvykio gailisi, su G. susitaikė (el. b. t. 1, b. l. 160).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. L. parodė, kad susipažinęs su savo teisėmis atsisako duoti parodymus prieš savo šeimos narį tėvą V. L.. Pretenzijų jokių tėvui neturi, civilinio ieškinio byloje neteiks. Dėl sužalojimo pas med. ekspertus nesikreipė ir nesikreips. Buvo apžiūrėtas Kaišiadorių greitosios medikų. Po jų apžiūros medikai jam uždėjo tvarstį ant žaizdos ir buvo nuvežtas į Kauno klinikas, tačiau kadangi jis gerai jautėsi, todėl iš Kauno klinikų medikų neapžiūrėtas išėjo. Po įvykio sekančią dieną buvo nuvykęs į Elektrėnų priėmimo skyrių, pas traumatologą (kadangi Kaišiadorių ligoninėje traumatologo nebuvo) kur jam nuėmė tvarstį ir užklijavo pleistrą galvos srityje. Apžiūrėjęs jį medikas išrašė lapą apie apsilankymą, tačiau jis jį pateikė probacijos tarnybai. Įvykio dieną buvo blaivus (el. b. t. 1, b. l. 34-35).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. Š. parodė, kad pažįsta G. L. ir jo tėvą V. L.. G. L. šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tuo adresu yra sodo namelis, kuris priklauso jo žiniomis G. L. močiutei. Kiek jam pasakojo G., lyg ir močiutė ketina jam tą sodą palikti, todėl jis ten šiuo metu ten gyvena. Jis pas G. nuvyko 2023 m. balandžio 21 d., padėjo G. tvarkytis. Tą dieną su G. jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Po pietų tikslaus laiko negali pasakyti pas G. atvyko su dviračiu jo tėvas V., kuris kaip buvo matyti buvo neblaivus. Kiek laiko jis išbuvo pas G. tiksliai negali pasakyti, laiko neskaičiavo. Kažkuriuo momentu jie trise kėlė spintelę, komodą per balkoną, kadangi pro namelio laiptinę jos nebuvo galima užnešti. Komoda yra 1,5 m ilgio, ir iki 1 m aukščio. Prieš ją keliant jis apžiūrėjo jos vidų ir iš jos buvo viskas išimta, ji buvo tuščia. Kadangi spintelė buvo sunki, tad V. nuėjo į antrą aukštą ir buvo pasiruošęs spintelės užkėlimui iš balkono, o jis kartu su G. spintelę kėlė iš apačios. Kažkuriuo momentu spintelę buvo užkėlę ant rūsio stogelio, tam kad lengviau būtų ir spintelę užkeltume. Kaip ir minėjo spintelė buvo tuščia ir iš jos niekas neiškrito. Kai spintelę užkėlė jis užlipęs į antrą aukštą toliau tvarkė ką reikėjo, o tuo metu V. išėjo į lauką. Jam būnant namelio antrajame aukšte išgirdo G. kvietimą. Jis kvietė jį. Jis iš karto nusileido nuo antrojo aukšto ir išėjęs pamatė, kad G. yra susiėmęs už galvos, matė, kad bėga kraujas. G. jo paprašė iškviesti greitąją, tad jis paėmė jo telefoną ir paskambino pagalbos telefonu 112. Tuo metu lauke jau nebuvo G. tėvo, kaip jis suprato, jis jau buvo pasišalinęs. G. jam pasakė, kad jam sudavė kačiarga tėvas per galvą. Kiek žino iš G. pasakojimo, kad tarp jų įvyko konfliktas dėl to, jog močių G. palieką sodo sklypą su nameliu ir dėl to tėvas užpyko. Jis pačio fakto smūgio sudavimo nematė, tačiau tuo metu namuose buvo tik trise, daugiau jokių pašalinių asmenų nebuvo. Taip pat patvirtina, kad keliant spintelę ir jos tikrai niekas neiškrito. Jam iškvietus pagalbą atvyko greitosios medikai, kurie G. išsivežė. Jis liko tuose namuose (el. b. t. 1, b. l. 50-53).

Iš 2023 m. balandžio 21 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad jame nurodyta, kad 2023 m. balandžio 21 d. apie 18.21 val. V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), vieną kartą su žarstekliu trenkė į galvos sritį, taip padarydamas G. L., (duomenys neskelbtini), sužalojimus ir sukeldamas fizinį skausmą. G. L. po GMP brigados 1306 apžiūros išvežtas į Kauno klinikas išsamesniems sveikatos tyrimams. Įvykio vietoje V. L. nebuvo (el. b. t. 1, b. l. 9-18).

Iš 2023 m. balandžio 21 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad jame nurodyta, kad smurtą patyrė G. L., nurodyti matomi sužalojimai – kraujuojanti žaizda galvoje; įvykio aplinkybės – V. L. vieną kartą su žarstekliu trenkė į galvos sritį (el. b. t. 1, b. l. 9-18).

Iš 2023 m. balandžio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame nurodyta, jog atlikta Bendroji pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu Nr. 41D(K)-331 pateiktos skaitmeninės garso įrašo kopijos apžiūra. Pokalbio metu pranešama, kad draugui reikalinga greitoji medicinos pagalba adresu (duomenys neskelbtini), žarstekliu praskelta galva, kraujuoja (el. b. t. 1, b. l. 72-77).

Iš 2023 m. gegužės 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame nurodyta, jog atlikta Body kameros vaizdo ir garso įrašo apžiūra. Nukentėjusysis G. L. pareigūnams nurodo, kad gavo į galvą iš armatūros, ir įvardija, jog jam sudavė tėvas (V. L.) (el. b. t. 1, b. l. 75-77)

Iš Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 901/202302 matyti, kad G. L. GMP medikų konstatuota kraujuojanti žaizda galvos plaukuotoje dalyje. Žaizda pagal pateiktą informaciją vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (el. b. t. 1, b. l. 108-110).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2023 m. balandžio 21 d. 18.22 val. kviesta medikų pagalba G. L. adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad tėvas trenkė per galvą su metaliniu strypu. Plaukuotoje galvos dalyje stebima nedidelė žaizda, kraujuojanti (el. b. t. 1, b. l. 82-84).

Iš 2023 m. balandžio 21 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas žarsteklis, kuris prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (el. b. t. 1, b. l. 19-21).

Iš 2023 m. gegužės 3 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas žarsteklis, ant kurio matomos rudos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes (el. b. t., b. l. 111-113).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Tuo tarpu pagal teismų praktiką, objektyviai, nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant.

Tuo tarpu veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra aktualus BK 248 straipsnio 1 dalies sąvokų išaiškinimas, kuriame numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

Kaltinamasis V. L. nors pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje savo kaltę ir neigė, tačiau vėliau prisipažino, jog apimtas pykčio sūnų G. L., būnant namo esančio (duomenys neskelbtini), kieme, sužalojo žarstekliu, žarsteklį mesdamas sūnui į galvą. Be visiško kaltinamojo kaltės prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje esančiais liudytojo G. Š. parodymais bei kita byloje surinkta rašytine medžiaga. Liudytojas G. Š. duodamas parodymus nurodė, bei patvirtino kaltinamojo parodymus, kad 2023 m. balandžio 21 d. pas nukentėjusįjį G. L. į namus adresu (duomenys neskelbtini) atvyko kaltinamasis nukentėjusiojo tėvas V. L., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nors liudytojas pačio konflikto nematė, tačiau išgirdo šaukiantį nukentėjusįjį, pas jį į kiemą atbėgęs pamatė, kad jam kraujuoja galva, o pastarasis nurodė, kad jam tėvas trenkė su žarstekliu per galvą (el. b. t. 1, b. l. 50-53). Tai, kad buvo fiksuojamas smurtas artimoje aplinkoje patvirtina ir tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame fiksuota, jog V. L. žarstekliu trenkė G. L. į galvą. Be to šią aplinkybe patvirtina ir 2023 m. gegužės 10 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog atlikta Body kameros vaizdo ir garso įrašo apžiūra. Nukentėjusysis G. L. pareigūnams nurodė, kad gavo į galvą iš armatūros, ir įvardija, jog jam sudavė tėvas (V. L.) (el. b. t. 1, b. l. 75-77), tuo tarpu ant nusikaltimo įrankio (žarsteklio) buvo rastos rudos dėmės panašios į kraujo dėmes (el. b. t. 1, b. l. 111-113), kas tik patvirtina, jog V. L. trenkė per galvą nukentėjusiajam G. L. panaudodamas kaip įrankį žarsteklį, taip sūnui padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, kurį patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. G 901/202302 (el. b. t. 1, b. l. 108-110).

Atsižvelgiant į duomenų visumą, teismas, išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą artimajam giminaičiui – sūnui G. L..

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, spręstina, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas, į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl menkavertės priežasties, prieš artimąjį giminaitį – sūnų į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas (el. b. t. 2 b. l. 31-39), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas (el. b. t. 2 b. l. 1-2), nedirbantis – registruotas Užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga kaltinamjam skirti straipsnio sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę – areštą.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam skirtina bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi yra pagrindas šios bausmės vykdymą atidėti. Aptariamo straipsnio dalyje numatyta, kad arešto bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas atidėti arešto bausmės vykdymą keturiems mėnesiams, nenustačius jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog minimaliausiam terminui atidėti bausmės vykdymą yra pagrindas, juo labiau, kad kaltinamojo priešingi teisei veiksmai buvo nukreipti į valstybės itin saugomą teisinį gėrį – artimąjį giminaitį, tai yra sūnų, kuris iš esmės yra kaltinamojo šeimos narys, prieš kurį buvo panaudojamas fizinis smurtas. Kaltinamajam V. L. bausmės vykdymas atidedamas keturiems mėnesiams su intensyvia priežiūra, nustatant, jog bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis namuose turi būti nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktu teismas įpareigoja kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (el. b. t. 1 b. l. 161-163) palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žarsteklį saugomą prie ikiteisminio tyrimo bylos, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6 punktu paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams taikant intensyvią priežiūrą, nustatant, jog bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis turi būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat nuteistasis įpareigojamas dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žarsteklį, esantį prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas palikti prie bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti, kad V. L., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja G. K.