- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- e2S-2027-794/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10458-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo ratai“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo ratai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15334-600/2023, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau –UAB) „Vėjo ratai“ ieškinį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Vėjo ratai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. B. dėl uždraudimo ir/ar apribojimo bendrovės vadovui atlikti veiksmus bei priimti sprendimus, kuriuo prašo uždrausti UAB „Accounting outsourcing“ (toliau – Bendrovė) direktorei A. B. ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius UAB „Accounting outsourcing“ tikslams, t. y.:
1.1. be išankstinio Bendrovės akcininkų pritarimo uždrausti Bendrovės vardu priimti sprendimus dėl administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo, perleidimo, įkeitimo, kitokio suvaržymo (išskyrus leisti sudaryti nuomos sutartis be teisės subnuomoti);
1.2. be išankstinio Bendrovės akcininkų pritarimo uždrausti Bendrovės vardu atlikti administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, kapitalinio ar paprastojo remonto darbus;
1.3. be išankstinio Bendrovės akcininkų pritarimo uždrausti Bendrovės vardu investuoti, sudaryti sandorius ir/ar daryti mokėjimus, kurie nėra tiesiogiai susiję Bendrovei priklausančių administracinių patalpų (esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuoma;
1.4. be išankstinio Bendrovės akcininkų pritarimo uždrausti Bendrovės vardu sudaryti bet kokius sandorius ir atlikti mokėjimus bet kuriam trečiajam asmeniui ir/arba su 19 Bendrove susijusiems asmenims pagal sudarytas su jais sutartis, kurių suma/vertė per kalendorinius metus viršija 1000 Eur, išskyrus mokėjimus už Bendrovei priklausančioms administracinėms patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teikiamas elektros, ryšio bei kitas komunalines paslaugas;
1.5. be išankstinio Bendrovės akcininkų pritarimo uždrausti priimti bet kokius sprendimus dėl Dukterinės bendrovės UAB „Aistana“ akcijų valdymo, naudojimo bei disponavimo;
1.6. be išankstinio Bendrovės akcininkų pritarimo uždrausti sudaryti sandorius tarp Bendrovės ir Dukterinės bendrovės „Aistana“, bei uždrausti atlikti mokėjimus iš Bendrovės dukterinei bendrovei UAB „Aistana“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso kodekso tvarka.
3. Teismas nustatė, kad ieškovė 2023 m. birželio 7 d. pateikė iš esmės analogišką ieškinį, kokį reiškia šioje byloje, kurį teismas 2023 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-13172-984/2023 atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme, nes ieškovės suformuluoti reikalavimai nėra susiję su konkrečios žalos išvengimu. Nurodytoje nutartyje teismas pažymėjo, kad iš esmės ieškovė siekia apriboti UAB „Accounting outsourcing“ visą vadovo veiklą, nors tokių apribojimų nenumato nei akcinių bendrovių įstatymas, nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK). Teismas iš pareikšto ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų nustatė, jog ieškovė, reikšdama prevencinį ieškinį, nesiekia užkirsti kelią kažkokiai konkrečiai žalai atsirasti, tačiau siekia išlaikyti status quo padėtį bendrovėje iki įsiteisės kiti nurodomi procesiniai sprendimai kitose civilinėse bylose, todėl teismas sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimai negali būti savarankiško ieškinio dalyku, todėl toks ieškinys nenagrinėtinas teisme ir jį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 2023 m. birželio 12 d. nutarties 6 punktas).
4. Ieškovė 2023 m. birželio 12 d. nutarties neskundė, o pakartotinai kreipėsi su tokiu pačiu ieškiniu į teismą, pastarąjį papildydama argumentu, kad ieškinį reiškia vadovaudamasi CK 2.81 straipsnio 3 dalimi.
5. Teismas nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 12 d. nutartimi vertino pateikto ieškinio atitikimą prevenciniam ieškiniui (CK 6.255 straipsnis) ir sprendė, kad pateiktas ieškinys negali būti kvalifikuojamas kaip prevencinis. Nurodyta nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 22 d. Teismas, nustatęs, kad ieškovė iš esmės pakartotinai pateikė analogišką ieškinį, sutikdamas su 2023 m. birželio 12 d. nutartyje nurodytais argumentais, kodėl ieškinys nenagrinėtinas teisme CPK 137 straipsnį 2 dalies 1 punkto pagrindu, sprendė, kad yra pagrindas analogišką ieškinį atsisakyti priimti tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
6. Teismas vertino, jog nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą – reikšti prevencinį ieškinį, – kurio pareiškimui ieškovė neturėjo ir neturi teisinio suinteresuotumo, nes kaip buvo nurodyta ir 2023 m. birželio 12 d. nutartyje, kad tokiu ieškiniu iš esmės nesiekiama užkirsti kelią konkrečiai žalai atsirasti, bet ir vertinant ieškovės kartojamus argumentus dėl galimos žalos ateityje, dėl galimų įmonei ekonomiškai nenaudingų sandorių galimu sudarymu, spręstina, kad žala kiltų UAB „Accouting outsourcing“, o ne asmeniškai ieškovei kaip akcininkei, todėl konstatavo, kad ieškovės ieškinio prevencinis reikalavimas nesusijęs su jos subjektinių teisių gynimu nei pagal CK 2.81 straipsnio 3 dalį, nei pagal CK 6.255 straipsnį.
7. Teismas pažymėjo, jog esminės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys (bendrovės direktorė nesuteikia akcininko prašomos informacijos ar ją teikia tik dalinę, dėl ko dėstomos aplinkybės dėl galimos žalos įmonei) yra susijusios su įsiteisėjusių sprendimų vykdymu, o ieškovės paskaičiuotų sumų vertinimas yra sietinas su juridinio asmens valdymo tinkamumu, kas buvo nurodyta 2023 m. birželio 12 d. teismo nutartyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė (apeliantė) UAB „Vėjo ratai“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartį ir perduoti UAB „Vėjo ratai“ ieškinio atsakovei A. B. dėl uždraudimo ir/ar apribojimo bendrovės vadovui atlikti veiksmus priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:
8.1. Apeliantė nurodo, jog teismas neįsigilino į apeliantės 2023 m. liepos 13 d. ieškinio argumentus ir nepagrįstai vertino, jog apeliantė pateikė analogišką ieškinį. Pažymėjo, kad 2023 m. liepos 13 d. pateiktame teismui ieškinyje buvo pakeistas/pakoreguotas ieškinio faktinis pagrindas. Taip pat apeliantė pakeitė ieškinio reikalavimo dalyką ir iš esmės pakeitė ir pasirinko kitą savo pažeistų teisių gynimo būdą.
8.2. Apeliantė 2023 m. liepos 13 d. teismui pateiktu ieškiniu savo pažeistas teises gynė ne CK 1.318 straipsnio 3 punkte numatytu civilinių teisių gynimo būdu – prevenciniu ieškiniu, o remiantis išimtinai CK 2.81 straipsnio 3 dalyje nurodytu teisiniu reguliavimu. Teismas ne kartą nurodė, kad apeliantė neva pateikė prevencinį ieškinį. Apeliantės įsitikinimu, toks teismo vertinimas patvirtina, kad teismas visiškai neatsižvelgė į 2023 m. liepos 13 d. pateikto ieškinio turinį, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
8.3. Apeliantė nurodo, jog pasirinko tinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą, kaip tą numato CK 2.81 straipsnis. Pažymėjo, kad 2023 m. liepos 13 d. teismui pateiktas naujas ieškinys yra vienintelis likęs būdas užkirsti kelią tokiems neteisėtiems bendrovės direktorės veiksmams ir užtikrinti bendrovės bei apeliantės teisių bei teisėtų interesų apsaugą.
8.4. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai ir neteisėtai pasisakė dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo neišnagrinėjęs bylos iš esmės. Skundžiama nutartimi buvo neproporcingai ir nepagrįstai apribota ieškovės teisė kreiptis į teismą, kadangi dar ieškinio priėmimo stadijoje teismas pasisakė dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nors nenagrinėjo bylos iš esmės. Teismo išvados, kurios buvo pateiktos skundžiamoje nutartyje, galėjo būti padarytos tik nagrinėjant bylą iš esmės, išklausius apeliantę ir nuodugniai išanalizavus pateiktus bylos dokumentus, faktines ir teisines aplinkybes. Akivaizdu, kad teismas šioje proceso stadijoje nurodytų veiksmų neatliko, todėl teismo pateiktos išvados ir procesinis sprendimas atsisakyti priimti ieškinį yra nepagrįstos, neteisėtos ir naikintinos.
8.5. Ieškovė turi subjektinę teisę reikšti ieškinį, vadovaudamasis CK 2.81 straipsnio 3 dalimi. Teismui pateiktame procesiniame dokumente buvo nurodytas ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas. Nurodyti ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti, o teismui kylantys neaiškumai gali būti šalinami parengiamojo teismo posėdžio metu. Dėl nurodytų argumentų teismas neturėjo procesinio pagrindo (CPK 137 straipsnio 2 dalis) nepriimti pateikto ieškinio. Procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į kreiptis teismą esmę.
8.6. Apeliantės 2023 m. liepos 13 d. ieškinyje nurodyti argumentai patvirtina, kad ji siekia užkirsti kelią žalai atsirasti ateityje, atsižvelgiant į tai, kad bendrovė 2021 m. patyrė 143 297,00 Eur dydžio nuostolius ir šie nuostoliai auga. Teismas neįvertino, jog apeliantė kaip tik siekia užkirsti kelią žalai atsirasti ateityje, o ne išlaikyti status quo padėti bendrovėje iki įsiteisės kiti nurodomi procesiniai sprendimai kitose civilinėse bylose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumo
11. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą – reikšti prevencinį ieškinį, – kurio pareiškimui ieškovė neturėjo ir neturi teisinio suinteresuotumo, nes kaip buvo nurodyta ir 2023 m. birželio 12 d. nutartyje, kad tokiu ieškiniu iš esmės nesiekiama užkirsti kelią konkrečiai žalai atsirasti, bet ir vertinant ieškovės kartojamus argumentus dėl galimos žalos ateityje, dėl galimų įmonei ekonomiškai nenaudingų sandorių galimu sudarymu, spręstina, kad žala kiltų UAB „Accouting outsourcing“, o ne asmeniškai ieškovei kaip akcininkei, todėl konstatuotina, kad ieškovės ieškinio prevencinis reikalavimas nesusijęs su jos subjektinių teisių gynimu nei pagal CK 2.81 straipsnio 3 dalį, nei pagal CK 6.255 straipsnį.
12. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso kodekso tvarka, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko įvestas klaidingas proceso rezultatas – ieškinys grąžintas ieškovui.
13. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į apeliantės 2023 m. liepos 13 d. ieškinio argumentus ir nepagrįstai vertino, jog apeliantė pateikė analogišką ieškinį. Pažymėjo, kad 2023 m. liepos 13 d. pateiktame teismui ieškinyje buvo pakeistas/pakoreguotas ieškinio faktinis pagrindas. Taip pat apeliantė pakeitė ieškinio reikalavimo dalyką ir iš esmės pakeitė ir pasirinko kitą savo pažeistų teisių gynimo būdą, t. y. apeliantė 2023 m. liepos 13 d. pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu savo pažeistas teises gynė ne CK 1.318 straipsnio 3 punkte numatytu civilinių teisių gynimo būdu – prevenciniu ieškiniu, o remiantis išimtinai CK 2.81 straipsnio 3 dalyje nurodytu teisiniu reguliavimu.
14. CK 2.81 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog juridinio asmens dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami uždrausti juridinio asmens valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius juridinio asmens veiklos tikslams ar peržengiančius juridinio asmens valdymo organo kompetenciją.
15. Pažymėtina, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Bendrovės akcininkas tiesiogiai nedalyvauja valdant įmonę, išskyrus balsavimą visuotiniame akcininkų susirinkime sprendžiant šiam susirinkimui patikėtus klausimus (ABĮ 20 straipsnis). Juridinio asmens dalyviai taip pat turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami uždrausti juridinio asmens valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius juridinio asmens veiklos tikslams ar peržengiančius juridinio asmens valdymo organo kompetenciją (CK 2.81 straipsnio 3 dalis).
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad CK 2.81 straipsnis nustato specialų juridinio asmens dalyvio teisių gynimo būdą – juridinio asmens dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami uždrausti juridinio asmens valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius juridinio asmens veiklos tikslams ar peržengiančius juridinio asmens valdymo organo kompetenciją. Tai reiškia, kad juridinio asmens dalyvių, siekiančių apsaugoti juridinį asmenį nuo valdymo organų sandorių, prieštaraujančių juridinio asmens veiklos tikslams ar peržengiančių juridinio asmens valdymo organo kompetenciją, reikalavimai turi būti reiškiami ir nagrinėjami pagal CK 2.81 straipsnį (lot. lex specialis), o ne pagal CK 1.138 straipsnio 3 punktą ir CK 6.255 straipsnį (lex generalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-969/2019).
17. Akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ) reglamentuoja akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, bendrovės akcininkų teises ir pareigas (ABĮ 1 straipsnio 1 dalis). ABĮ įtvirtinta, jog kiekvienas bendrovės akcininkas turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. Esant toms pačioms aplinkybėms visi tos pačios klasės akcijų savininkai turi vienodas teises ir pareigas (ABĮ 3 straipsnio 2 dalis). Pagal ABĮ 14 straipsnio 1 dalį bendrovės akcininkų teises ir pareigas nustato ABĮ ir kiti įstatymai, taip pat bendrovės įstatai, o įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos.
18. Nagrinėjamu atveju matyti, jog apeliantė 2023 m. birželio 6 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prevenciniu ieškiniu dėl uždraudimo ir/ar apribojimo bendrovės vadovui atlikti veiksmus bei priimti sprendimus. Apeliantė pateikdama minėtą prevencinį ieškinį pasirinko CK 1.318 straipsnio 3 punkte numatytą civilinių teisių gynimo būdą – prevencinį ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-13172-984/2023 nutarė atsisakyti priimti apeliantės ieškinį motyvuodamas tuo, jog pateiktas ieškinys negali būti kvalifikuojamas kaip prevencinis ieškinys.
19. Apeliantė pakartotinai teikė ieškinį, iš kurio matyti, jog 2023 m. liepos 13 d. pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu savo pažeistas teises gynė ne CK 1.318 straipsnio 3 punkte numatytu civilinių teisių gynimo būdu – prevenciniu ieškiniu, o remiantis išimtinai CK 2.81 straipsnio 3 dalyje nurodytu teisiniu reguliavimu.
20. Pažymėtina, kad civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 straipsnis). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Pažymėtina ir tai, jog įstatymų leidėjas nereikalauja iš ieškovo civilinės bylos iškėlimo stadijoje visiško tikslumo ir aiškumo paduodamame procesiniame dokumente. Šiuo atveju svarbiausia nustatyti, ar iš esmės yra aiškus ir suprantamas ieškinio turinys, ar nėra akivaizdžių procesinių kliūčių priimti ieškinį. Įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (atitinkamai, savo teisių pažeidimą) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013 ).
21. Nagrinėjamu atveju matyti, jog apeliantė savo ieškinį grindė tuo, kad A. B. (UAB Accounting outsourcing“ vadovė) jau keli metai iš eilės priiminėja UAB „Accounting outsourcing“ veiklos tikslui – pelno siekimui prieštaraujančius sprendimus. UAB „Accounting outsourcing“ (toliau – Bendrovė) per 2021 m. patyrė 143 297,00 Eur dydžio nuostolį, nors iki tol dirbo pelningai; Bendrovės vadovė atsisako teikti informaciją, paaiškinančią, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu susidarė tokie Bendrovės nuostoliai; vadovė, peržengdama savo kompetencijos ribas, veikia kaip įmonės vadovė ir kaip faktinė bei vienintelė Bendrovės akcininkė. Apeliantės teigimu, tokie A. B. veiksmai neabejotinai pažeidžia Bendrovės ir akcininko/apeliantės interesus.
22. Iš pateikto ieškinio matyti, jog pirmosios instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente buvo nurodytas ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Nurodyti ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti, o teismui kylantys neaiškumai gali būti šalinami parengiamojo teismo posėdžio metu.
23. Kasacinis teismas taip pat yra pripažinęs, kad prevencinio ieškinio atveju, jei ieškinyje nurodoma žalos grėsmė kyla kitiems asmenims, tai ieškovas laikytinas neturinčiu teisinio suinteresuotumo reikšti prevencinį ieškinį, nebent jis įrodytų savo teisę ginti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019, 27 punktas). Kai prevenciniu ieškiniu siekiamos išvengti žalos grėsmė kyla bendrovei, o ne prevencinį ieškinį pareiškusiam akcininkui, šis asmuo nėra subjektas, galintis pareikšti tokį ieškinį. Tačiau iš apeliantės pateikto ieškinio matyti, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė pateikė ne prevencinį ieškinį, o ieškinį grindė CK 2.81 straipsnyje nustatytu specialiu juridinio asmens dalyvio teisių gynimo būdu, kuriuo siekia užkirsti kelią neteisėtiems Bendrovės direktorės A. B. veiksmams ir užtikrinti Bendrovės bei apeliantės teisių bei teisėtų interesų apsaugą.
24. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantė 2023 m. liepos 13 d. pirmosios instancijos teismui pateikė iš esmės naują ieškinį ir savo pažeistas teises nusprendė ginti vadovaujantis CK 2.81 straipsnio 3 dalyje nustatytu reguliavimu. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad apeliantė tinkamai pasinaudojo savo procesinėmis teisėmis ir pagrįstai, vadovaujantis CK 2.81 straipsnyje nustatytu specialiu juridinio asmens dalyvio teisių gynimo būdu pareiškė ieškinį dėl uždraudimo ir/ar apribojimo Bendrovės vadovui atlikti veiksmus bei priimti sprendimus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo procesinio pagrindo (CPK 137 straipsnio 2 dalis) nepriimti pateikto ieškinio. Pažymėtina, jog procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, todėl atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl neaiškaus ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas. Nenurodžius ieškinio pagrindo ir (arba) ieškinio dalyko arba juos nurodžius neaiškiai, teismas galėtų taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai) arba, jeigu būtina tikslinti ieškinio elementus jau iškėlus civilinę bylą, pasinaudoti CPK įtvirtinta galimybe parengiamojo teismo posėdžio metu, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, iškviesti šalis ir jas apklausti (CPK 230 straipsnio 1 dalis).
26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės ieškinį. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė 2023 m. liepos 13 d. pateikė ne tapatų 2023 m. birželio 6 d. ieškinį, kuriuo ji kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prevenciniu ieškiniu dėl uždraudimo ir/ar apribojimo bendrovės vadovui atlikti veiksmus bei priimti sprendimus. Kaip jau buvo minėta, apeliantė pateikdama 2023 m. birželio 6 d. ieškinį pasirinko CK 1.318 straipsnio 3 punkte numatytą civilinių teisių gynimo būdą – prevencinį ieškinį, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-13172-984/2023 pagrįstai nutarė atsisakyti priimti apeliantės ieškinį motyvuodamas tuo, jog pateiktas ieškinys negali būti kvalifikuojamas kaip prevencinis ieškinys. Tačiau šiuo atveju apeliantė pateikė ne prevencinį ieškinį, o tinkamai pasinaudojo savo procesinėmis teisėmis ir pagrįstai, vadovaujantis CK 2.81 straipsnyje nustatytu specialiu juridinio asmens dalyvio teisių gynimo būdu pareiškė naują ieškinį dėl uždraudimo ir/ar apribojimo Bendrovės vadovui atlikti veiksmus bei priimti sprendimus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas bei nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju ieškovė pateikė prevencinį ieškinį. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimų, kurie priskirtini pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 137 straipsnis), todėl klausimas dėl ieškinio priėmimo pagal kompetenciją grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
28. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.