Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2019-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-445-870/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-04-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2019-07-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-07-02
Bylos Nr.
1A-445-870/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00546-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė, Arūnas Bartkus, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Nuteistasis
R. S.
Civilinis ieškovas
UAB „Benu vaistinė Lietuva“
Advokatai
Viktoras Firsovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-445-870/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00546-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.14.1.2.1.; 1.2.14.3.3.; 2.4.6.4.1.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės,

sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorei Viktorijai Baradinskaitei,nuteistojo R. S. gynėjui advokatui Viktorui Firsovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Iš R. S. priteista civilinės ieškovės UAB „Benu vaistinė Lietuva“ (įmonės kodas 135874035) naudai 165,60 Eur turtinei žalai atlyginti.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. S. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2018 m. gruodžio 8 d., apie 14.30 val., užėjęs į vaistinę „Benu“ Vilniuje, Jeruzalės g. 4, pagrobė svetimą turtą, t. y. maisto papildą „Mollers Omega 3“ kaps. N76, kurio vertė 12,20 Eur, 2 vnt. maisto papildų Mollers Omega Magne active N100, kurių bendra vertė 27,30 Eur (vieno vnt. vertė 13,65 Eur), 8 vnt. „Mollers Dobbel Immunity“ kaps. N100, kurių bendra vertė 100,88 Eur (vieno vnt. vertė 12,61 Eur) ir 2 vnt. maisto papildų Mollers Cardio kaps. N76, kurių bendra vertė 25,22 Eur (vieno vnt. vertė 12,61 Eur) maisto papildų, tokiu būdu padarydamas UAB „Benu vaistinė Lietuva“, bendrą 165,60 Eur vertės turtinę žalą. R. S. iš vaistinės su prekėmis skubiai pasišalino, kai suprato, kad jo vykdoma vagystė buvo pastebėta.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo peržiūrėti bylą, teisingai kvalifikuoti veiką ir skirti jam švelnesnę bausmę.

3. Nuteistojo vertinimu, jo padaryta veika neteisingai kvalifikuota ir jam skirta labai didelė laisvės atėmimo bausmė, kuri neatitinka padaryto nusikaltimo pobūdžio. Nurodo įvykdęs vagystę vaistinėje, išėjo nesumokėjęs už prekes, kurių vertė 165,60 Eur.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinio skundo argumentus ir prašė jį tenkinti, perkvalifikuoti ginamojo veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį ir skirti jam švelnesnę bausmę. Prokurorė prašė apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad apylinkės teismo atliktas nuteistojo R. S. veiksmų teisinis įvertinimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

6. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

7. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas R. S. veiksmus iš BK 178 straipsnio 4 dalies į 178 straipsnio 2 dalį, vertino, kad slapta vagystė peraugo į atvirą, kai nuteistasis aiškiai suvokė, kad jo vykdoma vagystė buvo pastebėta, ir su pagrobtomis prekėmis skubiai pasišalino iš parduotuvės. Su tokiu aplinkybių vertinimu aukštesnės instancijos teismas nesutinka.

8. Vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai minėti asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai. Taigi veikos kvalifikavimui kaip slaptajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai. Veika kvalifikuojama kaip slaptoji vagystė esant apibrėžtai tyčiai turtą grobti slaptai. Jei kaltininko tyčia dėl grobimo būdo yra neapibrėžta (kaltininkui priimtinas bet koks grobimo būdas – slaptas, atviras ir net susijęs su smurto panaudojimu) ar alternatyvi (kaltininkui priimtinas nesmurtinis grobimo būdas – slapta ar atvira vagystė), priklausomai nuo bylos aplinkybių, veika gali būti vertinama kaip slaptoji ar atviroji vagystė arba plėšimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-245-696/2015).

9. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu liudytoja S. J., įvykio metu dirbusi prie prekystalio, paaiškino vagystės iš vaistinės nemačiusi, pamatė tik kaip per vartelius išbėgo asmuo, kai eilėje stovėjusi moteris pasakė, kad nuteistasis krauna vaistus į krepšį. Liudytoja paaiškino, kad moteris šią frazę pasakė garsiai ir visi vaistinėje buvę asmenys, tame tarpe ir nuteistasis, tai aiškiai girdėjo. Vis dėlto, iš kokių aplinkybių liudytoja sprendė, kad R. S. taip pat tai girdėjo ir suprato, kad buvo pastebėtas, nėra aišku. S. J. paaiškino tik maniusi, kad kaltininkas pabėgo dėl to, kad išsigando (b.l. 110-114). Liudytojas A. M. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė matęs tik tai, kaip R. S. įėjo į vaistinę ir vėliau greitai iš jos išbėgo į koridorių, tuomet į lauką per kitą išėjimą. Lauke R. S. toliau bėgo laikydamasis už kišenės ir liudytojas pradėjo jį vytis (b.l. 110-114). Taigi, kaip matyti, vienintelis žmogus pamatęs neteisėtus nuteistojo veiksmus, buvo vaistinėje eilėje stovėjusi moteris, kuri, liudytojos S. J. teigimu, garsiai pasakė: „žiūrėkit, jūsų vaistus kraunasi į tašę“, tačiau iš to negalima vienareikšmiškai spręsti, kad nuteistasis taip pat šią frazę girdėjo ir savo neteisėtus veiksmus tęsė suvokdamas, kad yra stebimas pašalinių asmenų, tiksli nuteistojo buvimo vieta būtent tuo momentu nustatyta nebuvo, t.y. ar jis jau ėjo pro vartus, ar dar dėjo prekes į krepšį. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas tikėjosi būti niekieno nepastebėtas, jis turėjo apibrėžtą tyčią veikti slaptai. Teismo posėdžio metu jis paaiškino užėjęs į parduotuvę su tikslu pavogti, kadangi buvo reikalingos lėšos pragyvenimui. Papildus jis susidėjo į krepšį, su kuriuo vaikšto jau daug metų. Nurodė nematęs, kad jį kas nors būtų pastebėję darant nusikalstamą veiką, taip pat nematė, kad jį kas būtų vijęsi. Negalima sutikti su skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo išvada, kad nuteistojo parodymai yra prieštaringi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 51), R. S. parodė, kad iš vaistinės pavogtas prekes susidėjo į su savimi turėtą krepšį ir nepastebėtas praėjo pro kasas už šias prekes nesumokėjęs. Nuėjo link išėjimo, jį pastebėjo pardavėja bei bandė vytis. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, R. S., jau išbėgusį iš vaistinės, pastebėjo apsaugos darbuotojas, taigi apelianto parodymai dėl to, kaip jis suvokė savo atliekamus veiksmus, yra nuoseklūs. Šios nustatytos aplinkybės neduoda tvirto pagrindo išvadai, kad R. S., būdamas pastebėtas pirkėjos, jai matant toliau sąmoningai tęsė pagrobimą, siekdamas užvaldyti svetimą turtą, t.y. kad slapta vagystė peraugo į atvirą.

10. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš liudytojos S. J. parodymų, eilėje stovinčiai moteriai atkreipus dėmesį, kad nuteistasis dedasi prekes į krepšį, liudytoja pamatė nuteistąjį jau bėgantį pro vaistinės vartelius. Praėjęs juos nuteistasis užvaldė pagrobtą turtą ir įgijo galimybę juo disponuoti. Todėl, šiuo atveju, neturi reikšmės tai, kad apsaugos darbuotojas pastarąjį vijosi parduotuvėje bei už jos ribų. Be to, nuteistasis neigė matęs jį besivejantį apsaugos darbuotoją. Tuo tarpu, tas faktas, kad asmuo bėgo iš vaistinės pagrobęs svetimą turtą, savaime nepatvirtina aplinkybės, kad jis suvokė, jog nusikalstamą veiką jis tęsė matant pašaliniams asmenims.

11. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad moteris, buvusi „Benu“ vaistinėje pirkėja, kuri galimai pamatė kaip R. S. dedasi į krepšį maisto papildus nenustatyta. Neapklausus šios moters belieka tik spėlioti, ar suprato pats nuteistasis, kad jį mato vagiantį prekes, ar jis išgirdo moters pasakymą „žiūrėkit, jūsų vaistus kraunasi į tašę“ ir kokia buvo jo reakcija. Taigi išlieka abejonių dėl to, ar pats R. S. suprato, kad jis vagia matant aplinkiniams ir visos šios abejonės vertinamos nuteistojo naudai.

12. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl R. S. nuteisimo už 2018 m. gruodžio 8 d. padarytą vagystę keistinas ir jis pripažintinas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, nustačius, kad R. S. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: 2018 m. gruodžio 8 d., apie 14.30 val., užėjęs į vaistinę „Benu“ Vilniuje, Jeruzalės g. 4, pagrobė maisto papildą „Mollers Omega 3“ kaps. N76, kurio vertė 12,20 Eur, 2 vnt. maisto papildų Mollers Omega Magne active N100, kurių bendra vertė 27,30 Eur (vieno vnt. vertė 13,65 Eur), 8 vnt. „Mollers Dobbel Immunity“ kaps. N100, kurių bendra vertė 100,88 Eur (vieno vnt. vertė 12,61 Eur) ir 2 vnt. maisto papildų Mollers Cardio kaps. N76, kurių bendra vertė 25,22 Eur (vieno vnt. vertė 12,61 Eur) maisto papildų, tokiu būdu padarydamas UAB „Benu vaistinė Lietuva“ bendrą 165,60 Eur vertės turtinę žalą. Pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, tačiau neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnis).

13. Pripažinus R. S. padarius baudžiamąjį nusižengimą, jam skirtina BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bausmė.

14. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad nuteistasis praeityje ne kartą teistas (šis nuosprendis nuteistajam yra jau penkioliktas), taip pat ir už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, baustas administracine tvarka (b.l. 67-71, 75-81, 82-83). R. S. nevedęs, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b.l. 72-74). Iš jo paaiškinimų teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu matyti, kad nusikalstamą veiką įvykdė, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui. R. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, veika baigta, žala vaistinei „Benu“ nėra atlyginta.

15. R. S. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, teismo posėdžio pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje kritiškai vertino savo veiksmus, kas sudaro pagrindą išvadai, kad dėl veikos padarymo nuteistasis gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Aukštesnės instancijos teismas pastebi, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, prokurorė prašė pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). BK 27 straipsnyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nagrinėjamu atveju, už nusikaltimą R. S. buvo nuteistas 2015 m. liepos 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo. Teistumas už šio nusikaltimo padarymą 2018 m. gruodžio 8 d. dar nebuvo išnykęs, tačiau R. S. aptariamu atveju padarė ne nusikaltimą, o baudžiamąjį nusižengimą, todėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė šiuo atveju nekonstatuotina. Nepaisant to, kad nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į visus aukščiau išvardintus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nuteistajam skirtina maksimali bausmė už baudžiamojo nusižengimo padarymą – 45 parų areštas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendį pakeisti:

R. S., pripažinto kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, veiką perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Arūnas BartkusVirginija LiudvinavičienėVirginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė