- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-11
- Bylos Nr.
- e2A-768-613/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Giedrė Seselskytė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- D. S.
- Ieškovas
- Č. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Č. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Vilniaus miesto 45-o notarių biuro notarė J. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti apsimestine ir negaliojančia 2021 m. kovo 26 d. pinigų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo, kuria ieškovas padovanojo atsakovui 74000 Eur; priteisti iš atsakovo 77000 Eur skolą; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas yra ieškovo sūnus. Santuoka su atsakovo motina buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo ieškovas su sūnumi bendravo, nuolat palaikė ryšius. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi atsakovo močiutė M. J. padovanojo atsakovui vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį butą atsakovas iš karto pradėjo remontuoti, tačiau remontas užsitęsė iki pat 2019 m. Visą tą laiką atsakovas gyveno su motina jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 4 d. mirus atsakovo močiutei, atsakovas išreiškė norą gyventi atskirai nuo motinos. Ieškovas patarė eiti gyventi į močiutės padovanotą butą, padėjo pabaigti buto remontą. Po kelerių metų atsakovas pradėjo ieškovui skųstis, kad vieno kambario bute toliau gyventi negali, nes turi draugę su vaikais, nori kurti šeimą. Tada ieškovas pasiūlė sūnui (atsakovui) pirkti namą ar sodą, prasitarė, kad gali sūnui padėti finansiškai paskolindamas pinigų (kalba ėjo apie 77 000 Eur), kurių grąžinti nereikalaus su sąlyga, kad atsakovas jį prižiūrės, suteiks perkamame name gyvenamąjį plotą. Atsakovas sutiko. Prasidėjo namo paieškos, kuriose aktyviai dalyvavo ir pats ieškovas. 2021 m. kovo 8 d. atsakovas su (duomenys neskelbtini), dalyvaujant ir ieškovui, pasirašė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Sutarties 5.1. punktu sutarta, kad atsakovas sutarties sudarymo metu sumoka 3000 Eur avansą, o 5.2. punkte numatyta, kad ne vėliau kaip per 30 dienų turi sumokėti papildomus 12000 Eur. Pats atsakovas turto įsigijimui pinigų neturėjo, todėl 3000 Eur avansą sumokėjo ieškovas 2021 m. kovo 9 d. bankiniu pavedimu pervesdamas 2900 Eur ir 2021 m. kovo 10 d. bankiniu pavedimu pervesdamas likusią 100 Eur sumą. Kadangi namo įsigijimui atsakovui dar trūko 76 500 Eur, jis po preliminarios sutarties pasirašymo užpildė paraišką banke dėl paskolos gavimo. 2021 m. kovo 25 d. ieškovas pervedė atsakovui į banko sąskaitą 74 000 Eur, paskirtyje nurodydamas „pervedami pinigai gyv. namo pirkimui“. Tačiau siekdamas apsidrausti ieškovas paprašė sūnaus pasirašyti 2021 m. kovo 26 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Pagal šį vekselį atsakovas neterminuotai, pagal pareikalavimą, besąlygiškai įsipareigojo ieškovui sumokėti 77000 Eur sumą, t. y. būtent tiek, kiek ieškovas buvo skyręs pinigų namui įsigyti. Ant vekselio atsakovas savo ranka užrašė, kad pinigus gavo. Vos pasirašius vekselį, atsakovas ieškovui pranešė, kad bankas skubiai pareikalavo jo pagrįsti iš ieškovo gautų pinigų kilmę, taip pat nurodė, kad nei bankinio pavedimo, nei vekselio neužtenka, nes tokią pinigų kilmę bankas traktuotų kaip skolą ir atitinkamai paskolos nesuteiktų. Todėl atsakovas pasiūlė ieškovui sudaryti fiktyvią pinigų dovanojimo sutartį. Ieškovas bijodamas, kad galimai bus prarasti 15 000 Eur ir pasitikėdamas sūnumi, ieškovas sutiko (duomenys neskelbtini) notarų biure pasirašyti pinigų dovanojimo sutartį, kurios pagrindu jis sūnui (atsakovui) neva tai padovanojo 74 000 Eur. Aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Turto įsigijimui atsakovas panaudojo ir iš banko gautą paskolą. Po notarinės sutarties sudarymo praėjus maždaug mėnesiui, ieškovas namo antrame aukšte sau įsirengė 14 kv. m kambariuką. 2022 m. pavasarį atvykęs į namą ir užėjęs į savo suremontuotą kambarį, pamatė, kad kambarys atiduotas gyventi atsakovo sugyventinės vaikams. Tuo metu atsakovo namie nebuvo. Vėliau atsakovas paskambino ir pradėjo priekaištauti, ko tėvas ten važinėja, nes tokiu savo elgesiu kelia nepatogumus atsakovui ir jo šeimai, dėl ko yra nepageidaujamas ir nelaukiamas. Ieškovui po kurio laiko vėl nuvažiavus pas atsakovą, šis ieškovą išvijo. Nenorėdamas kelti konflikto ieškovas su draugu išsivežė iš namo supirktus baldus ir daugiau į namą niekada nebevažiavo. Po išsikraustymo ieškovas pareikalavo grąžinti skolą pagal vekselį. Atsakovas žadėjo tai padaryti, tačiau skolos negrąžino. Ieškovas prašo pinigų dovanojimo sandorį pripažinti apsimestiniu sandoriu, nes juo buvo siekta pridengti paskolos santykius prieš banką. Be to, ieškovo valia buvo paskolinti atsakovui pinigų su sąlyga, kad ieškovas nereikalaus pinigų grąžinimo, jei šis pasirūpins tėvu senatvėje ir suteiks gyvenamąjį plotą perkamame name. Pažymėjo, kad dovanojimo sutartyje ieškovo valia neatitiko tikrųjų šalių ketinimų. Nuginčijus dovanojimo sutartį, ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovo paskolintus pinigus, kuriuos ieškovas pervedė atsakovui / už atsakovą bankiniais pavedimais.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino negaliojančia ex officio nuo sudarymo momento tarp ieškovo Č. S. ir D. S. (duomenys neskelbtini) sudarytą pinigų dovanojimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Vilniaus miesto 45-o notaro biuro notarės J. K.. Priteisė iš atsakovo D. S. ieškovo Č. S. naudai 77 000 Eur skolos, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (77 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo D. S. į valstybės biudžetą 1345,96 Eur išlaidų. Teismo pagrindiniai motyvai:
Atsiliepimas
3.1. Atsakovas, nors su ieškiniu nesutiko, iš esmės teisminio nagrinėjimo metu nepaneigė ir neneigė tokių faktinių aplinkybių, kad mintį ieškoti ir pirkti jam namą pasiūlė tėvas (ieškovas), kad atsakovas neturėjo pinigų namui įsigyti, taip pat neturėjo lėšų ir pradiniam įnašui; kad tarp tėvo ir sūnaus buvo kalba apie tai, kad tėvas galėtų įsirengti sau kambarį nupirktame name ir jame gyventi. Atsakovas neginčijo ieškovo nurodytos aplinkybės, kad nupirktame name tėvas įsirengė sau kambarį ir jį apstatė; neginčijo ieškovo nurodytos aplinkybės, kad nupirktame žemės sklype tėvas (ieškovas) pjovė žolę, sodino daržoves šiltnamyje; kad tėvą išvarė, nes nepatiko jo partnerei, su kuria atsakovas apsigyveno ginčo name; kad iki dovanojimo sandorio sudarymo tėvo prašymu jis pasirašė vekselį 77 000 Eur sumai ir prierašas ranka „Pinigus gavau 77000,- (septyniasdešimt septyni tūkstančiai eurų) (duomenys neskelbtini)“ yra parašyti atsakovo ranka; kad dovanojimo sandorį šalys pasirašė po to, kai atsakovas pasirašė ieškovui vekselį 77 000 Eur sumai.
3.2. Ginčo dovanojimo sandoris, labiau tikėtina, buvo patvirtintas ne notaro kabinete ar atskiroje izoliuotoje patalpoje, o tiesiog koridoriuje, ką teigė tiek abi šalys, nepaneigė ir pati notarė.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Abi šalys patvirtino, kad iš pradžių buvo pasirašytas vekselis 77 000 Eur sumai, o tik po to pinigų dovanojimo sandoris, kuris pas notarą buvo grindžiamas tuo pačiu mokėjimo nurodymu su paskirtimi „pervedami pinigai gyv. namo pirkimui“. Tai reiškia, kad paskolos teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė iki dovanojimo teisinių santykių.
3.4. Teismo išvadą, kad visgi tarp šalių buvo susitarimas dėl pinigų paskolinimo, sąlygoja tai, kad ieškovas nei viename iš trijų (2900, 100 ir 74000 Eur) pavedime nenurodė, kad tai dovana, o pavedimo paskirtyse buvo nurodyta, kad mokama už atsakovą bei pervedama atsakovui konkretaus turto pirkimui.
3.5. Ginčijamas pinigų dovanojimo sandoris nebuvo vykdomas, tai reiškia, kad jis nebuvo realus. Ši aplinkybė abiejų šalių nuo notarės buvo nuslėpta (neatskleista), nors abi šalys suprato / turėjo suprasti, kad prieš dovanojimo sandorį jos sudarė paskolos sandorį, kuris buvo įformintas atsakovui išrašant vekselį ieškovui, todėl (duomenys neskelbtini) pinigų dovanojimo sandoris, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstamas tariamu sandoriu ir tai teismas konstatuoja ex officio.
3.6. Nagrinėjamoje byloje visa paskolintų pinigų suma buvo perduota atsakovui trimis banko pavedimais pervedant 77 000 Eur sumą, todėl notarinės formos nesilaikymo aplinkybė šiuo konkrečiu atveju neturi reikšmės.
3.7. Kiti atsakovo argumentai dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio (Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu) ir 1.91 straipsnio (Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu) yra susijęs su sandoriais, kurie gali būti nuginčyti teismo tvarka, tačiau tokie sandoriai nėra niekiniai sandoriai, todėl dėl jų nuginčijimo turi būti reiškiamas atitinkamas savarankiškas reikalavimas teisme.
3.8. Reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti, o ieškinį atmesti; išreikalauti iš ieškovo vekselio, pasirašyto 2021 m. kovo 26 d. originalą; priteisti iš ieškovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, pagal pateiktus dokumentus; sudaryti galimybę, atsiradus būtinybei, pateikti papildomus paaiškinimus ir t. t. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Nebuvo pateiktas vekselio originalas, kaip to reikalavo atsakovas, ir tuo būdu buvo eliminuota galimybė įsitikinti jo realumu. Negavus į bylą atsakovo prašyto vekselio originalo, nebuvo aiškintasi, kas pateikė užpildytą 2021 m. kovo 26 d. vekselio formą, kurioje atspausdintas, o ne ranka rašytas tekstas.
4.2. Teismas nesiaiškino, kaip šalys galėjo turėti informaciją apie vekselio bankui netikimą ir todėl sudarė dovanojimo sutartį, kuriai atsakovas prieš dieną pateikė duomenis notarei. 2021 m. kovo 25 d. pavedimas atliktas atsakovui 74000 Eur yra skirtas dovanojimo sutarčiai pagrįsti, o ne vekseliui.
4.3. Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad vekselis turėjo būti pateiktas atsakovui apmokėti, ir tik po to, kai atsakovas reikalavimo apmokėti vekselį neapmokės, ieškovas turės pagrindą manyti, kad toks vekselis yra skolos raštelis, kurio pagrindu galės būti teikiamas ieškinys teismui dėl skolos priteisimo.
4.4. 2021 m. kovo 9 d. atliktas mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad tą dieną ieškovas į (duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 2900 Eur, paskirtyje nurodydamas „Preliminari nekilnojamojo turto pardavimo-pirkimo sutartis 2021 m. kovo mėn. 07 d., Vilnius D. S.“. Tokiu pačiu pagrindu 2021 m. kovo 10 d. buvo atliktas bankinis mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad tą dieną ieškovas į (duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 100 Eur, paskirtyje nurodydamas „Preliminari nekil. turto pardavimo-pirkimo sutartis 2021 m. kovo mėn. 08 d., Vilnius D. S.“, todėl paskirtyje nurodyti „DOVANA“ ieškovas negalėjo, nes mokėjo pagal Preliminariąją nekilnojamoj turto pardavimo-pirkimo sutartį“.
4.5. Pinigų dovanojimo sutartimi dovanoti pinigai sudaro 74000 Eur, o vekselyje nurodyta visai kita suma, tai yra, 77000 Eur, todėl nelogiška daryti išvadą, kad pripažinus negaliojančia dovanojimo sutartį yra priteisiama 77 000 Eur, o ne 74 000 Eur taikant restituciją.
4.6. Teismas priėmė šioje byloje sprendimą, nors dar yra neišnagrinėta byla Klaipėdos apygardos teisme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagal atsakovo skundą šioje byloje.
Atsiliepimas
5. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti; iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Teismas galėjo priimti sprendimą byloje nepriklausomai nuo to, ar atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra išnagrinėtas ar ne.
5.2. Ieškovas į bylą pateikė vekselio kopiją, kurią teismas vertino kaip pakankamą įrodymą, kad skola egzistuoja, nes atsakovas bylos nagrinėjimu metu neginčijo vekselio autentiškumo, nereiškė prieštaravimų dėl vekselio kopijos tikrumo ar jo turinio. Atsakovui bylos nagrinėjimu metu nepateikus konkrečių argumentų, kodėl vekselio kopija yra negaliojanti ar netinkama, teismas turėjo teisę priimti sprendimą remdamasis tokiu įrodymu, koks yra byloje. Ant vekselio atsakovas savo ranka parašė „Pinigus gavau 77 000 Eur“, taigi ieškovas įrodė, kad 2021 m. kovo 26 d. vekselio formą, kurioje matomas ranka rašytas tekstas, savo ranka užpildė atsakovas, atitinkamai atsakovas šių aplinkybių ir neneigė, rašysenos, parašo autentiškumo neginčijo.
Motyvuojamoji dalis
5.3. Ieškovas aktyviai rinko ir teikė į bylą įrodymus, o atsakovas bylos nagrinėjimo metu užėmė pasyvią poziciją, todėl teismas pagrįstai vertino ir priėmė sprendimą remdamasis įrodymais, kurie buvo pateikti byloje, savo nuožiūra teismas rinkti įrodymų neprivalėjo.
5.4. Preliminarios sutarties 5.1. p. numatytą 3000 Eur avansą pardavėjui sumokėjo ieškovas 2021 m. kovo 9 d. bankiniu pavedimu pervesdamas 2900 Eur (paskirtyje nurodydamas „Preliminari nekil. Turto pardavimo – pirkimo sutartis 2021 m. kovo 08 d., Vilnius D. S.“) ir 2021 m. kovo 10 d. bankiniu pavedimu pervesdamas 100 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Preliminari nekil. Turto pardavimo – pirkimo sutartis 2021 m. kovo 08 d., Vilnius D. S. (pav. papildomai nes apribojimas banko))“.
5.5. Bijodamas, kad galimai bus prarasti 15 000 Eur ir manydamas, kad jo interesus apsaugo (duomenys neskelbtini) atsakovo pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, ieškovas Vilniaus m. 45-ajame notaro biure 2021 m. kovo 26 d. pasirašė Pinigų dovanojimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas neva padovanojo atsakovui 74 000 Eur. Sudarant ginčijamą dovanojimo sutartį notarei buvo pateiktas tas pats 2021 m. kovo 25 d. bankinis pavedimas 74 000 Eur sumai, kurio pagrindu ir buvo sudarytas 2021 m. kovo 26 d. vekselis, o bankinio pavedimo paskirtyje nenurodyta, kad tai „dovana“. 2021 m. kovo 26 d. vekselyje taip pat aiškiai nurodoma, kad „paskolinu pinigus pirkti gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Adresas (duomenys neskelbtini). Bendras plotas 225,71 kv. m“.
5.6. Ieškovas ne kartą reikalavo skolos grąžinimo raštu ir telefonu, o atsakovas vis žadėjo pinigus grąžinti, tačiau 2023 m. vasarą atsakovas staiga pakeitė savo poziciją ir atsisakė grąžinti pinigus, tada ieškovas galutinai suprato, kad atsakovas neketina jam skolos grąžinti, todėl buvo priverstas kreiptis į teismą ir savo interesus ginti teismine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
5.7. Teismo išvadą, kad visgi tarp šalių buvo susitarimas dėl pinigų paskolinimo, sąlygoja tai, kad ieškovas nė viename iš trijų (2900, 100 ir 74000 Eur) pavedimų nenurodė, kad tai dovana, o pavedimo paskirtyse buvo nurodyta, kad mokama už atsakovą bei pervedama atsakovui konkretaus turto pirkimui.
5.8. Įrodymų, kad ieškovas atsakovui pervedė dar kokias nors kitas sumas, taip pat įrodymų apie tai, kad dovanojimo sutarčiai sudaryti dokumentai buvo notarei pateikti prieš kelias dienas iki sutarties sudarymo, atsakovas į bylą nepateikė.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl vekselio originalo išreikalavimo
7. Apeliantas prašo išreikalauti iš ieškovo vekselio, pasirašyto 2021 m. kovo 26 d., originalą.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 198 straipsnyje nustatyta, kad rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba šio Kodekso nustatyta tvarka išreikalaujami teismo. Prašymus dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo pateikia šalys pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka. Vėlesnis įrodymų pateikimas/išreikalavimas, ypatingai apeliacinės instancijos teisme, galimas tik, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nereiškė prašymo pateikti vekselio, pasirašyto 2021 m. kovo 26 d., originalo. 2024 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio metu ieškovas į klausimą, ar turi vekselio originalą, nurodė, kad turi ir kad gali jį pateikti, tačiau atsakovas tokio prašymo nereiškė. Tokio prašymo atsakovas nereiškė nė vieno teismo posėdžio metu, tik baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovas nurodė, kad byloje nebuvo pateiktas vekselio originalas. Pažymėtina, kad byloje yra vekselio kopija, atsakovas bylos nagrinėjimu metu neginčijo vekselio autentiškumo, nereiškė prieštaravimų dėl vekselio kopijos tikrumo ir jo turinio taigi jokių naujų aplinkybių vekselio originalas nepatvirtins ir nepaneigs, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, netikslinga iš ieškovo reikalauti vekselio originalo, apelianto prašymas dėl vekselio originalo išreikalavimo atmetamas.
Faktinės aplinkybės
10. Nustatyta, kad 2021 m. kovo 8 d. tarp (duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo buvo sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pardavimo-pirkimo sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo už 153 500 Eur ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 8 d. nupirkti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. 2021 m. kovo 9 d. 17.45 val. atliktas mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad tą dieną ieškovas į(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 2900 Eur, paskirtyje nurodydamas „Preliminari nekilnojamojo turto pardavimo-pirkimo sutartis 2021 m. kovo mėn. 07 d., Vilnius D. S.“. 2021 m. kovo 10 d. 09.35 val. atliktas mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad tą dieną ieškovas į(duomenys neskelbtini) sąskaitą pervedė 100 Eur, paskirtyje nurodydamas „Preliminari nekilnojamojo turto pardavimo-pirkimo sutartis 2021 m. kovo mėn. 08 d., Vilnius D. S.. 2021 m. kovo 25 d. 09.50 val. atliktas mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad ieškovas į atsakovo sąskaitą pervedė 74 000 Eur, paskirtyje nurodydamas „Pervedami pinigai gyv. Namo pirkimui“. 2021 m. kovo 26 d. atsakovas pasirašė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį 77 000 Eur sumai, pagal kurį įsipareigojo neterminuotai pagal pareikalavimą be sąlygų sumokėti ieškovui 77 000 Eur, ant vekselio esant ranka užrašytam tekstui „Pinigus gavau 77000,-(septyniasdešimt septyni tūkstančiai eurų) 2021-03-26 d“. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro notarė patvirtino dovanojimo sutartį, kurioje nurodyta, kad ieškovas padovanojo atsakovui 74 000 Eur sumą. Notarei buvo pateikta pavedimo 74 000 Eur sumai kopija, pavedimo paskirtyje nurodyta „Pervedami pinigai gyv. Namo pirkimui“.
Dėl ginčo
11. Byloje kilo ginčas dėl pinigų dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos pagal vekselį priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiu ex officio nuo sudarymo momento tarp ieškovo Č. S. ir D. S. 2021 m. kovo 26 d. sudarytą pinigų dovanojimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Vilniaus miesto 45-o notaro biuro notarės J. K.. Priteisė iš atsakovo ieškovui 77000 Eur skolos, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (77000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
12. Atsakovas su teismo sprendimo dalimi, kuria tenkintas ieškinys, nesutinka, nurodo, kad teismas padarė neteisingą išvadą, kad vekselis, kuriame nurodyta 77 000 Eur suma, ir dovanojimo sutartis, kurioje nurodyta 74 000 Eur suma, yra grindžiami tuo pačiu mokėjimo nurodymu, tai yra, 2021 m. kovo 25 d. atliktu bankiniu mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinančiu, kad tą dieną ieškovas į atsakovo sąskaitą pervedė 74 000 Eur. Atsakovas įsitikinęs, kad šiuo bankiniu mokėjimo pavedimu buvo atliktas mokėjimas, susijęs su notarine dovanojimo sutartimi. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.
13. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28 punktą). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024 106 punktą).
14. Kaip byloje nustatyta, 2021 m. kovo 25 d. ieškovas pervedė 74 000 Eur sumą atsakovui į sąskaitą. 2021 m. kovo 26 d. iš pradžių buvo pasirašytas vekselis 77 000 Eur sumai, o vėliau, tą pačią dieną, pas notarą pasirašytas pinigų dovanojimo sandoris 74 000 Eur sumai. Taigi kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, iki ginčijamo pinigų dovanojimo sandorio sudarymo šalis jau siejo paskoliniai teisiniai santykiai, tai yra ieškovas atsakovui paskolino 77 000 Eur sumą, kurią pervedė iki vekselio išrašymo, ir tą patį pavedimą šalys panaudojo dovanojimo sandoriui sudaryti. Abi šalys suprato / turėjo suprasti, kad prieš dovanojimo sandorį jos sudarė paskolos sandorį, kuris buvo įformintas atsakovui išrašant vekselį ieškovui. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme abi šalys patvirtino, kad iš pradžių buvo pasirašytas vekselis 77 000 Eur sumai, o tik po to pinigų dovanojimo sandoris, kuris pas notarą buvo grindžiamas tuo pačiu mokėjimo nurodymu su paskirtimi „pervedami pinigai gyv. namo pirkimui“, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad vekselis, kuriame nurodyta 77000 Eur suma, ir dovanojimo sutartis, kurioje nurodyta 74000 Eur suma, yra grindžiami tuo pačiu mokėjimo nurodymu, tai yra, 2021 m. kovo 25 d. atliktu bankiniu mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinančiu, kad tą dieną ieškovas į atsakovo sąskaitą pervedė 74 000 Eur.
15. Atmestini apelianto argumentai, kad (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis nėra fiktyvus sandoris, nes šioje sutartyje šalys patvirtino, kad pinigai yra gauti.
16. Kaip minėta, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, buvo konstatuota, kad iki ginčijamo pinigų dovanojimo sandorio sudarymo šalis jau siejo paskoliniai teisiniai santykiai. Ieškovas nė viename iš trijų (2900 Eur, 100 Eur ir 74 000 Eur) pavedimų nenurodė, kad tai „dovana“, o pavedimo paskirtyse buvo nurodyta, kad mokama už atsakovą bei pervedama suma atsakovui yra skirta konkretaus turto pirkimui. Konstatavus, kad atsakovui pinigai buvo pervesti vekselio, išrašyto 2021 m. kovo 26 d., pagrindu, akivaizdu, kad pinigai atsakovui dovanojimo sutarties pagrindu pervesti nebuvo. Taigi ginčijamas pinigų dovanojimo sandoris nebuvo vykdomas, tai reiškia, kad jis nebuvo realus. Tai, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas dėl akių patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pasirašius vekselį, atsakovas nurodė ieškovui, jog bankas skubiai pareikalavo jo pagrįsti iš ieškovo gautų pinigų kilmę, taip pat nurodė, kad nei bankinio pavedimo, nei vekselio neužtenka, nes tokią pinigų kilmę bankas traktuotų kaip skolą ir atitinkamai paskolos nesuteiktų, todėl atsakovas pasiūlė ieškovui sudaryti fiktyvią pinigų dovanojimo sutartį, kitu atveju, nurodė, kad jis paskolos negaus ir reikės nutraukti 2021 m. kovo 8 d. sudarytą preliminarią sutartį ir sumokėti 15 000 Eur baudą. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė (CPK 178, 185 straipsnis). CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2021 m. kovo 26 d. pinigų dovanojimo sandorį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino tariamu sandoriu.
17. Apeliantas teigia, kad pinigų dovanojimo sutartimi dovanoti pinigai sudaro 74 000 Eur, o vekselyje nurodyta visai kita suma, tai yra, 77 000 Eur, todėl nelogiška daryti išvadą, kad pripažinus negaliojančia dovanojimo sutartį yra priteisiama 77 000 Eur, o ne 74 000 Eur taikant restituciją.
18. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju panaikinus dovanojimo sandorį restitucija nebuvo/negalėjo būti taikoma, nes pinigų dovanojimo sandoris nebuvo realus, pinigai pagal dovanojimo sandorį nebuvo pervesti. Atkreiptinas dėmesys, kad ir ieškovas prašydamas priteisti 77 000 Eur sumą ją grindė (duomenys neskelbtini) atsakovo išduotu vekseliu 77 000 Eur sumai ir ieškovo atsakovui/už atsakovą atliktais pavedimais 2900 Eur, 100 Eur ir 74 000,00 Eur sumai, o ne prašymu taikyti restituciją panaikinus dovanojimo sandorį.
20. Atmestini ir apelianto argumentai, kad paskolos sumai didesnei sumai nei 3000 Eur reikalingas notarinis patvirtinimas.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).
22. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.
23. Nagrinėjamu atveju 2021 m. kovo 25 d. bankiniu mokėjimo pavedimu pervesti pinigai patvirtina susiklosčius paskolos teisinius santykius, atsakovui išrašius vekselį 77 000 Eur sumai. CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tada, jei įstatymas aiškiai nurodo tokį negaliojimą. Ginčo atveju sandoris nebuvo vykdomas grynaisiais pinigais, buvo bankiniai pavedimai, taigi šiuo atveju netaikomos CK 1.93 straipsnio 1 dalies nuostatos. Kaip byloje nustatyta, paskolos suma buvo pervesta bankiniais pavedimais (2900 Eur, 100 Eur ir 74 000,00 Eur), todėl CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas dėl notarinės formos netaikytinas. Banko pavedimai laikytini rašytinės formos įrodymu pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes jie patvirtina, kad pinigai paskolos gavėjui buvo perduoti. Nėra ginčo, kad sutartis faktiškai įvykdyta – lėšos perduotos, gavėjas jas priėmė.
24. Apeliantas teigia, kad teismas ignoravo atsakovo nurodomas aplinkybes, kad vekselis turėjo būti pateiktas atsakovui apmokėti, ir tik po to, kai atsakovas vekselio neapmokės, ieškovas turės pagrindą manyti, kad toks vekselis yra skolos raštelis, kurio pagrindu galės būti teikiamas ieškinys teismui dėl skolos priteisimo. Apelianto argumentai atmestini.
25. Ieškovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad dar 2022 m. rugsėjo 16 d. el. paštu kreipėsi į atsakovą dėl skolos grąžinimo ir atsakovas 2022 m. gruodžio 4 d. el. laiške pripažino skolą ir žadėjo ją grąžinti: „Labas tėveli, esu kaltas ir pripažįstu savo kaltę. Aš sutinku su bet kokiomis tavo sąlygomis. Tik prašau vieno nepalik manęs benamiu. Skolą pažadu grąžinti. Buvau savanaudis ir tai pripažįstu. Labai gailiuosi“. Ieškovas nurodė, kad tokius prašymus atsakovui siuntė ne kartą, ne kartą skolos reikalavo telefonu, o atsakovas vis žadėjo pinigus grąžinti.
26. Apeliantas teigia, kad teismas pasisakydamas apie vekselį, kuris turėtų būti pagrindiniu dokumentu, nepareikalavo, kad ieškovas jį pateiktų į bylą, tai yra, nebuvo pateiktas vekselio originalas, kaip to reikalavo atsakovas, ir tuo būdu buvo eliminuota galimybė įsitikinti jo realumu. Negavus į bylą atsakovo prašyto vekselio originalo, nebuvo aiškintasi, kas pateikė užpildytą 2021 m. kovo 26 d. vekselio formą, kurioje atspausdintas, o ne ranka rašytas tekstas. Apelianto argumentai atmestini.
27. Kaip minėta anksčiau, ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad gali pateikti vekselio originalą, tačiau atsakovas tokio prašymo nereiškė. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas į bylą pateikė 2021 m. kovo 14 d. el. laiško kopiją, kurio pavadinimas „Vekselis“, prisegtas priedas „(duomenys neskelbtini)“, bei parašytas tekstas „Siunciu vekseli“. Iš prisegto priedo matyti, kad siųstas buvo iš esmės analogiško turinio vekselis 77 000 Eur sumai, kaip kad atsakovas pasirašė 2021 m. kovo 26 d. Taip pat ieškovas pateikė į bylą atsakovui prieš pasirašant vekselį iš interneto ištrauktos informacijos apie vekselį kopiją, kur ant lapo ieškovo ranka užrašyta „(duomenys neskelbtini)”. Taigi ieškovas įrodė, kad 2021 m. kovo 26 d. dienos vekselio formą, kurioje matomas atspausdintas tekstas, paruošė būtent ieškovas, o atsakovas šių aplinkybių neneigė. Byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad vekselį atsakovas savo ranka pasirašė 2021 m. kovo 26 d. Ant vekselio atsakovas savo ranka parašė „Pinigus gavau 77 000 Eur“. Taigi ieškovas įrodė, kad 2021 m. kovo 26 d. vekselio formą, kurioje matomas ranka rašytas tekstas, savo ranka užpildė atsakovas, atitinkamai atsakovas šių aplinkybių ir neneigė, rašysenos, parašo autentiškumo neginčijo.
28. Atmestini ir apelianto argumentai, kad teismas priėmė šioje byloje sprendimą, nors dar yra neišnagrinėta byla Klaipėdos apygardos teisme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagal atsakovo skundą šioje byloje.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas atskirąjį skundą pateikė dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taigi šio skundo padavimas neturi tiesioginio ryšio su ieškovo pareikštais materialinės teisės reikalavimais. Taigi pirmosios instancijos teismas galėjo priimti sprendimą byloje nepriklausomai nuo to, ar atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, ar ne.
Dėl kitų argumentų
30. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
33. Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 1200 Eur advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose už procesinių dokumentų paruošimą nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui Č. S. iš atsakovo D. S. 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.