- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-26
- Bylos Nr.
- 1S-1998-290/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00605-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- A. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 – ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 95-400 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad A. S., nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011-02-15 nuosprendžiu –pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 metams.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010-07-02, o pabaiga – 2018-07-02, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 9 mėn. 22 d. (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2014-09-11). Komisija 2014-09-16 nutarimu Nr. 95-400 nutarė taikyti nuteistajam A. S., lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-10-30 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. S. paleidimo iš pataisos įstaigos nustatęs, kad išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Nuteistasis skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-10-30 nutartį, prašo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad teismas netaikė lygtinio paleidimo jo atžvilgiu, nes neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė. Įstatymas nenumato tokios kategorijos „didelė“ bausmės dalis, ar „labai didelė“ bausmės dalis. Tai yra vertinamoji kategorija, kuri vertinama kitų aplinkybių visumoje, kartu atsižvelgiant į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, bei į taikomą valstybės prievartos priemonę.
Nuteistasis skunde pažymi, jog dažnai teismų praktikoje į teisingumą žiūrima aplaidžiai. Teisiamojo, nuteistojo teisingumas, tiesa – nėra nuosekliai išklausomi. Nuteistojo atžvilgiu teismas menkai atsižvelgė, jog jis yra charakterizuojamas teigiamai, kad yra pasikeitęs, nori išeiti į laisvę ir dorai gyventi. Lygtinio paleidimo klausimas svarstytas antrą kartą, jis turi pataisos namų administracijos pasitikėjimą, du kartus buvo išleistas trims paroms į namus, aplankyti silpnos sveikatos mamos. Taip pat yra 7 kartus skatintas, įgijo siuvėjo, odinių gaminių taisytojo specialybes, mokosi baldų apmušėjo specialybės. Išėjęs į laisvę jis finansiškai ir morališkai padėtų dukrai, kuri mokosi, jos mama mirusi. Jis dirba siuvimo fabrike ir remia mamą bei dukrą, tačiau reikia daug didesnės finansinės paramos, kadangi mama gauna mažą pensiją, o dukra mokosi kolegijoje. Laisvėje galės dirbti ne vienoje įmonėje. Jo mamos sveikata yra bloga, reikia prižiūrėti ūkį, atlikti darbus. Taip pat ir jo paties sveikata yra pablogėjusi, turi gerti vaistus nuo kraujo spaudimo. Jis lankosi pas psichologę, aptaria problemas, jo adaptaciją visuomenėje. Visuomenės interesus jis supranta, tačiau visuomenė nenori suprasti, kad kuo žmogus ilgiau būna izoliuotas, tuo jis labiau praranda pasitikėjimą visuomene ir savimi, atitolsta nuo realaus laisvės gyvenimo. Teismai taikydami lygtinį paleidimą, suteikia viltį laiku pasitaisyti. Jis nepriklauso kategorijai žmonių, kurie grįžta į pataisos įstaigas. Teigia, jog padarė klaidą, bet padarė ir išvadas, jam kalėjimo gyvenimas nepriimtinas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. S. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. 2 ar 3 d. numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. S. yra atlikęs įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną taikant lygtinį paleidimą, ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui.
Reikia sutikti su nuteistuoju, kad yra gana daug jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių – bausmės atlikimo metu už gerą elgesį buvo skatintas 7 kartus, nuo 2013-12-19 bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam buvo suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, pataisos įstaigoje mokėsi, įgijo siuvinių gamintojo kvalifikaciją, mokosi odinių gaminių taisytojo kvalifikacijos, nuo 2011-06-09 dirba (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo ir gamybos cecho siuvimo bare – darbininku vienetininku, lygtinio paleidimo atveju ketina įsidarbinti. Tačiau šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra labai svarbios, parodo, jog nuteistojo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl paskutiniu metu vykstantys teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro visiško pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Šiuo atveju, konstatuotina, kad A. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas taikyti įstatymo numatytą išimtį – sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas.
Nuteistasis bausmę atlieka už tyčinį labai sunkų nusikaltimą, tai yra kito žmogaus nužudymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog neatlikta bausmės dalis šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės, paskirtos A. S., tikslai gali būti pasiekti taisant jį neizoliuotą nuo visuomenės. Nors nuteistasis skunde nesutinka su tuo, jog teismas apskritai vertina likusią bausmės dalį, tačiau šie skundo argumentai nepagrįsti. Didelis neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tačiau likusi neatliktos bausmės dalis priskiriama BVK 157 str. 1 d. nurodytai „kitų reikšmingų aplinkybių“ sąvokai ir turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas. Nagrinėjamu atveju neatlikta bausmės dalis – 3 metai 9 mėnesiai 22 dienos (Komisijos posėdžio, vykusio 2014-09-11 dieną) dar yra pakankamai didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 8 metai). Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus. Ar likusi bausmės dalis didelė ar ne, teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, tame tarpe ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo pateiktu tokiu likusios bausmės dydžio vertinimu.
Nesutiktina su nuteistojo skunde pateiktu teisingumo principo išaiškinimu, bei šio principo vertinimu, iš nuteistojo pozicijų, t.y., kad nuteistojo tiesa nėra išklausoma. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (LAT nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti.
Lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad nuteistasis privalo atlikti visą nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl taikytinas tik išskirtinais atvejais, kaip paskatinimas, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.
Dėl nuteistojo skundo argumento, kad jo sveikata yra pablogėjusi ir turi gerti vaistus nuo spaudimo, teismas pažymi, kad sveikatos būklė nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Pastebėtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam garantuojama sveikatos priežiūra tokio paties lygio kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Reikalinga specializuota būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti pataisos įstaigų gydymo įstaigose nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės susijusios su jo šeimos narių sveikata ir poreikiais, taip pat nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis pagrįsta, teisinga ir teisėta, ją nei keisti, nei naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais jokio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
atmesti nuteistojo A. S. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.