Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-302/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-06
Bylos Nr.
1A-302/2011
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00605-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Jucys, Jonas Algimantas Venckus (pran.), Linas Šiukšta
Nuteistasis
A. S.
Nukentėjusysis
R. L.
Advokatai
Valdas Burneikis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-302/2011Proceso Nr. 1-66-1-00605-2010-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teisėjų: Kęstučio Jucio, Lino Šiukštos,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,gynėjui advokatui Valdui Burneikiui,nuteistajam A. S. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoneriems) metams. Laisvės atėmimo bausmę A. S. paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš A. S. priteista 3 000 Lt neturtinei ir 2 007,12 Lt turtinei nukentėjusiajam R. L. padarytai žalai atlyginti.

Iš A. S. priteista 900 Lt nukentėjusiajam R. L. už įgaliotojo atstovo advokato S. Š. atstovavimo paslaugas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad 2010 m. birželio 22 d., apie 14 val., S. L. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu kumščiu sudavė S. L. keturis kartus į krūtinę ir tris kartus į veidą, padarydamas jam poodines kraujosruvas smakre ir abiejose skruostų žandų srityse, kraujosruvas smakro raumenyse, dešinio žando raumenyse ir burnos gleivinėje, liežuvio raumenyse, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką – 2010 m. birželio 22 d., apie 18 val., prie (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pastūmė sėdintį ant betoninių laiptelių S. L. , kuris griuvo ir galva trenkėsi į betoninį pagrindą. Dėl nuo bet kurio jo suduoto smūgio į galvos sritį, ar visų trauminių poveikių į galvą visumos išsivystė sunki galvos smegenų trauma, kuri pasireiškė kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, po voratinkliniu dangalu ir smegenų skilveliuose, sukėlė galvos smegenų pabrinkimą, suspaudimą ir strigimą, dėl to S. L. 2010 m. birželio 23 d. mirė, t. y. tyčia nužudė S. L. .

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką į švelnesnę ir taikyti švelnesnę bausmę. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paimti jo rūbai ir DNR, nenustatytas jo girtumas, ekspertas atlikdamas ekspertizę vadovavosi tik jo parodymais, o pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik pirminiais liudytojų parodymais ir visai neatkreipė dėmesio į naujų liudytojų E. B. , A. B. , E. M. ir jo (A. S. ) parodymus, kurie patvirtiną faktą, kad nukentėjusysis jau anksčiau buvo sužalotas kitų asmenų bei susižalojo pats griuvinėdamas, nes jis (S. L. ) dažnai girtavo. Tai patvirtina ir teismo medicinos ekspertizė, kurioje nurodyta, kad ant S. L. kūno rasti ir anksčiau padaryti sužalojimai. Teigia, kad liudytojai V. T. ir R. L. gali būti papirkti nukentėjusiojo R. L. , todėl duoda melagingus parodymus. Nesutinka su teismo medicinos ekspertizės išvada, kad nukentėjusiojo kraujyje rasta 0,13 promilės, o šlapime 0,20 promilės alkoholio, nes tai prieštarauja byloje esantiems duomenims (nukentėjusysis tą dieną buvo labai girtas). Apeliantas nesutinka su medicinos eksperto Ž. M. išvadomis dėl epilepsijos ir mano, kad ekspertizė atlikta paviršutiniškai, nes ekspertas artimai bendravo su nukentėjusiuoju R. L. . Dėl šių priežasčių prašo atlikti pakartotinę ekspertizę, kuria būtų nustatyti kiti asmenys sužaloję S. L. .

Nuteistasis nurodo, kad nukentėjusysis R. L. nepateikė motyvų, kuriais remiantis prašė priteisti 80 000 Lt neturinę žalą. Nurodo, kad R. L. nesirūpino S. L. , nes tai darė nuteistasis, t. y. nešdavo jam maistą, rūbus, avalynę, pirkdavo vaistus, žinojo apie epilepsijos priepuolius, veždavo į darbo biržą, kad registruotųsi. Kaimynai gali paliudyti, kad R. L. nebendravo su broliu S. L. , todėl teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiajam neturtinę žalą.

Mano, kad teismas taikė per griežtą bausmę, nes jis niekada nenorėjo nužudyti S. L. . Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jis (A. S. ) neteistas, prieš įvykį buvo registruotas darbo biržoje, teismui pateikė pažymą apie naujai surastą darbą UAB (duomenys neskelbtini), gyvena pas mamą, kuri yra pensininkė, II grupės invalidė ir jai labai pablogėjo sveikata, žmona mirusi, turi nepilnametę dukrą, su kuria palaiko artimus ryšius. Teigia, kad labai reikalingas dukrai, nes suteiktų jai visapusę pagalbą, jog ši nenuklystų klystkeliais. Dėl šių priežasčių prašo skirti švelnesnę bausmę.

Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 225 straipsnio 1-2 dalys, nes bylą turėjo nagrinėti trijų teisėjų kolegija, o nagrinėjo tik viena teisėja.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. L. atsikirtime į nuteistojo apeliacinį skundą prašo palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 15 d. nuosprendį. Nurodo, kad nesutinka su A. S. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir prielaidomis. Nuteistojo skunde nurodyti papirkti liudytojai buvo kviesti ne jo iniciatyva, o teismo ir A. S. gynėjo, todėl nėra pagrindo netikėti jų parodymais. Nesutinka su A. S. parodymais, kad jo brolis kažką darė su katinu ir tai, kad jis sirgo epilepsija, kurios metu save susižalojo. Šiuos parodymus vertina kaip nuteistojo bandymą sumenkinti jo paties pavartotą smurtą prieš S. L. bei bandymą išvengti pagrįstos ir teisingos bausmės už padarytą nusikaltimą. Mano, kad nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga ir nėra pagrindo ją švelninti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. A. S. kaltė padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas, remdamasis BPK 20 straipsniu, įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuotų į švelnesnę veiką, tačiau nenurodo į kokią. Iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis savo nusikalstamą veiką vertiną kaip neatsargų gyvybės atėmimą (BK 132 straipsnio 1 dalis), nes jis neturėjo tyčios nužudyti S. L. .

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis A. S. 2010 m. birželio 22 d., 14 val., prieš S. L. pavartojo smurtą, t. y. kumščiu sudavė keturis kartus į krūtinę ir tris kartus į veidą S. L. . Dėl nuteistojo suduotų smūgių į veidą išsivystė sunki galvos smegenų trauma, po ko sekė „šviesusis periodas“, kurio metu S. L. dar galėjo nejausti jokių simptomų. Po to, apie 18 val., A. S. sudavė smūgį S. L. į dešinio žasto sritį, nuo kurio S. L. nugriuvo bei kaire galvos puse atsitrenkė į kietą paviršių, kuomet išsivystė galvos smegenų suspaudimas.

BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, jog gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Apie kaltininko kaltės turinį (formą, rūšį) teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, jų elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir kt., remdamasis byloje surinktų įrodymų viseto analize.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis ir normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008).

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme parodė, kad 2010 m. birželio 22 d., apie 14 val. jis antrą kartą užėjo pas S. L. į namus. S. L. pareiškė, kad jis (A. S. ) kalba nesąmones dėl jo (S. L. ) lytinio santykiavimo su kate. Atsakė, kad jeigu nebūtų matęs savo akimis taip nekalbėtų. Tada iš susijaudinimo, norėdamas pamokyti, sudavė S. L. keturis kartus į krūtinę ir tris kartus į veidą (t. 1 b. l. 195-196). Liudytojas V. T. parodė, kad S. L. matydavo kasdiena ir dieną prieš įvykį pas jį (S. L. ) nematė mėlynių (t. 1, b. l. 199). Liudytojas R. L. parodė, kad matėsi su S. L. 2010 m. birželio 22 d. ryte ir jis (S. L. ) buvo sveikas, nesumuštas (t. 1, b. l. 201). Liudytojas E. M. parodė, kad matė S. L. 2010 m. birželio 22 d., tarp 12-14 val., ir jis (S. L. ) buvo sužalotas, ištinęs veidas ir akys (t. 1, b. l. 205). Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojų ir paties nuteistojo parodymais. Be to, juos patvirtina: Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2010 m. birželio 29 d. specialisto išvados Nr. M 617/10(02) 3.1 ir 3.2 punktai, kuriuose nurodyta, kad sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi kraujo išsiliejimus po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, po voratinkliniu dangalu ir smegenų skilveliuose, sukėlusi galvos smegenų pabrinkimą, suspaudimą ir strigimą, galėjo išsivystyti nuo bet kurio išvados 3.1 punkte nurodyto trauminio poveikio ar jų visumos (t. 1, b. l. 32-38); Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2010 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvados Nr. KM 26 – M 617/10(02) 3 punktas, kuriame nurodyta, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo prasidėti po suduotų smūgių pirmojo epizodo (2010 m. birželio 22 d., apie 14-15 val.) (t. 1, b. l. 41-44); teismo medicinos ekspertas Ž. M. , kuris patikslino savo teismo medicinos išvadas ir nurodė, kad mirusiajam kraujo išsiliejimas galėjo parsidėti nuo suduotų smūgių apie 14-15 val., nes operacijos metu nebuvo rastas kraujavimo šaltinis, tačiau išsiliejimas buvo masyvus. Kraujavimas vyko iš smulkių kraujagyslių ir ilgesnį laiką (t. 1, b. l. 202). Todėl teismas teisingai nuteistojo nusikalstamus veiksmus vertino nuo to momento, kai jis atėjo 2010 m. birželio 22 d., 14 val., pas S. L. į namus ir konflikto metu kumščiu sudavė jam tris smūgių į veidą ir keturis smūgius į krūtinę. Pažymima, kad liudytojų E. B. ir A. B. parodymai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadas, kuriose nurodyta, kad poodinės kraujosruvos kaktoje, kairiame žaste, plaštakų nugariniuose paviršiuose, kairės šlaunies priekiniame paviršiuje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kairiame momenyje padaryti prieš 3-7 paras iki mirties ir įtakos S. L. mirčiai neturėjo. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog S. L. galėjo susižaloti pats ar jį kažkas sužalojo anksčiau, atmetami.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė tiesioginį ryšį tarp A. S. veiksmų ir S. L. mirties, bei nuteistojo tyčios formą (veikė netiesiogine tyčia). Pažymima, kad A. S. , būdamas suaugęs (įvykio metu jam buvo 40 metai), turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, smūgiuodamas vyresniam nukentėjusiajam (S. L. buvo 50 metų) į gyvybei svarbią kūno dalį – galvą, negalėjo nesuprasti, kad toks smūgis kelia pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, ir kad nuo jo nukentėjusysis gali mirti. Taigi teismas pagrįstai konstatavo, kad, nors nuteistasis nenorėjo ir nesiekė nukentėjusiojo mirties, tačiau pasirinkdamas tokį veikimo būdą – suduodamas tris smūgius į veidą, į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, suprato, jog toks smūgis yra pavojingas ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, tačiau buvo abejingas galimoms pasekmėms. Nuteistojo kaltė pasireiškė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), todėl jo nusikalstama veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kaip neatsargus gyvybės atėmimas. Nusikalstama veika laikoma padaryta esant neatsargiai kaltės formai tada, kai kaltininkas nesuvokia savo veiksmų pavojingumo, nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti, arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį, bet lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių. Teismas nuteistojo kaltės formą konstatavo, išsamiai išsiaiškinę, kaip kaltininkas suvokė visus daromo nusikaltimo sudėties požymius, kokios buvo jo valinės pastangos dėl kilusių padarinių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nuteistojo A. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis nužudymas.

Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus teismas nurodo: 1) ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tikslinga atlikti DNR ar nuteistojo rūbų ekspertizes, nes pats nuteistasis prisipažino, kad jis 2010 m. birželio 22 d., 14 val., sudavė S. L. keturis smūgius į krūtinę ir tris į veidą. Be to, tai patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu; 2) teismas nenustatė atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad A. S. nusikalstamą veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes byloje nebuvo tokių duomenų; 3) apeliantas neteisingai suprato teismo medicinos specialisto išvadą dėl nukentėjusiojo girtumo, nes Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2010 m. birželio 29 d. specialisto išvados Nr. M 617/10(02) 5 punkte nurodyta, kad tikėtina, jog prieš sužalojimą S. L. buvo vartojęs alkoholį, nes po 19 valandų intensyvaus gydymo ligoninėje, jo lavono kraujyje rastas 0,13 promilės, šlapime rasta 0,20 promilės etilo alkoholio; 4) byloje nėra duomenų patvirtinančių eksperto Ž. M. šališkumą, teisiamojo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas nepareiškė nušalinimo ekspertui (BPK 57 straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. M. yra vyresnysis teismo medicinos ekspertas, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, kvalifikaciją atlikti gyvųjų asmenų, mirusiųjų kūnų ir jų dalių, deontologinius tyrimus, todėl yra kompetentingas ekspertas. Nušalinti jo nėra pagrindo (BPK 58 straipsnio 3 dalis), o tai, kad ekspertas bendravo su R. L. neduoda pagrindo abejoti eksperto kompetentingumu ir ekspertizės išvadomis patikimumu; 5) pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus nustatė, kad nukentėjusysis patyrė neturinę žalą ir iš nuteistojo priteisė 3 000 Lt neturtinės žalos, o ne 80 000 Lt kaip prašė nukentėjusysis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neturinės žalos dydis yra teisingas ir daugiau mažinti nėra pagrindo; 6) nepagrįstas nuteistojo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 225 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes pagal BPK 225 straipsnio 1 dalį apygardos teismui teismingos baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus BK išvardytuose straipsniuose. Nuteistasis buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, todėl bylą teisėtai išnagrinėjo apygardos teismas. Nuteistojo skundo argumentas, liečiantis teismo sudėtį, prieštarauja įstatymui. BPK 225 straipsnio 2 dalis nustato, kad apygardos teisme trijų teisėjų kolegija nagrinėja bylas dėl labai sunkių nusikaltimų, už kuriuos numatyta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos, ir bylas, kuriose kaltinamieji yra tam tikras pareigas ėję asmenys; kitas baudžiamąsias bylas apygardos teisme nagrinėja vienas teisėjas, išskyrus atvejus, kai bylai nagrinėti apygardos teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sudaro trijų teisėjų kolegiją. A. S. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių, tačiau sankcijoje numatyta maksimali bausmė laisvės atėmimas iki 15 metų, byla nėra labai sudėtinga, todėl pagrįstai paskirta nagrinėti vienam teisėjui.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Panevėžio apygardos teismas, skirdamas A. S. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, sukėlęs nepataisomus padarinius – kito žmogaus gyvybės atėmimą. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino A. S. asmenybę: neteistas; nėra duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka; nėra registruotas (duomenys neskelbtini) sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje; turi vidurinį išsilavinimą; nedirba; našlys; jo dukra gyvena su senele; buvusios darbovietės charakterizuojamas gerai; Krakių seniūnijos charakterizuojamas kaip pragyvenantis iš atsitiktinių darbu ir nevengiantis išgerti asmuo; nuo 2010 m. liepos 22 d. registruotas darbo biržoje. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. S. bausmę, pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybe tai, kad nuoširdžiai prisipažino ir galėjosi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes ir paskyrė A. S. už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmę, artimą minimaliai įstatyme numatytai bausmei. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, A. S. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar per švelni, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jonas Algimantas VenckusTeisėjai Kęstutis JucysLinas Šiukšta