Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – G. B., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo G. B. (palikėjos dukra) per teismo nustatytą 14 kalendorinių dienų terminą nuo pareiškimo gavimo dienos atsiliepimo į pareiškimą teismui nepateikė. Pareiškimas jai buvo įteiktas asmeniškai 2019 m. lapkričio 13 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1dalis), todėl terminas atsiliepimui pateikti suėjo 2019 m. lapkričio 27 d.

Teismo posėdyje pareiškėjas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo G. B. pareiškėjo pateiktam pareiškimui neprieštaravo.

Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Remiantis CPK 443 straipsnio 5 dalimi, teismas išnagrinėjo pareiškėjos prašymą suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo motina J. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4), kurio įpėdiniai yra sūnus T. V. ir dukra G. B. (b. l. 1). Vilniaus miesto 37-ojo notarų biuro 2019 m. rugsėjo 3 d. pažyma Nr. S/19-106 patvirtina, kad po J. V. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės byla nebuvo pradėta (b. l. 5). Pareiškėjas teismui pateikė 2019 m. rugsėjo 13 d. pažymą dėl tarnybinės komandiruotės iš savo darbovietės (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, dirbdamas tolimųjų krovininių tarptautinių pervežimų vairuotoju-ekspeditoriumi, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. buvo tarnybinėje komandiruotėje ir gabeno krovinius paskirtais maršrutais tarp Švedijos ir Vokietijos (b. l. 6).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 2 d. ir 3 d.). CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą mirusios motinos palikimui priimti. Vertinant pareiškėjo elgesį būtina atsižvelgti į tai, jog pareiškėjas patyrė emocinį sukrėtimą motinai mirus, be to, dirbdamas tolimųjų krovininių tarptautinių pervežimų vairuotoju-ekspeditoriumi, netrukus po motinos mirties turėjo išvykti į komandiruotę. Tai rodo, jog egzistavo nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, kurios kliudė pareiškėjui laiku, t. y. per tris mėnesius po motinos mirties, kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl teismas tenkina pareiškėjo pareiškimą ir nurodytą terminą atnaujina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-290, 577 straipsniais, teismas

nutarė:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjo motinos J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Ši nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.