Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį A. B. bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti registraciją darbo biržoje arba dirbti, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš A. B. priteista: 111,45 Eur Kauno teritorinei ligonių kasai, 2185,52 Eur ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 20 d., apie 21.50 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo laiptinėje, veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, rankomis bei lazdomis sudavė ne mažiau kaip tris kartus T. B. į įvairias kūno vietas, padarydami nubrozdinimus smakro srityje, kaktoje, sukėlusius nukentėjusiajam T. B. nežymų sveikatos sutrikdymą; tęsdami nusikalstamą veiką, išėję į kiemą, rankomis sudavė ne mažiau trylikos smūgių A. B. į įvairias kūno vietas, padarydami muštinę žaizdą kaktoje, poodines kraujosruvas dešinės akies srityje, nugaroje, dešinio žasto srityje, krūtinėje, juosmens srityje, muštinę žaizdą pakaušio srityje, kaklo sumušimą, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, viršugalvio srityje, pakaušio srityje, nugaroje, krūtinėje, kairio žasto srityje, dalinį pirmo danties panirimą viršutiniame žandikaulyje, kas sukėlė nukentėjusiajam A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Kauno apylinkės teismas įvertinęs, jog padarytas nusikaltimas yra nesunkus, nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltinamasis yra registruotas darbo biržoje, ketina įsidarbinti, sutinka su civiliniu ieškiniu, sprendė, jog tikslinga, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, taikyti A. B. atžvilgiu BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimą. Taip pat teismas atsižvelgęs į tai, kad ekstradicijos išlaidos buvo būtinos A. B. pargabenimui į Lietuvos Respubliką, nes jis slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo, ekstradicijos išlaidas – 2185,52 Eur pripažintino proceso išlaidomis ir priteisė iš A. B.. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2016 m. lapkričio 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, taip pat pakeisti nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų priteisimo ir nepriteisti iš jo ekstradicijos išlaidų. Skunde nurodo, kad jis nuteistas už nesunkų nusikaltimą, gyvena kartu su motina, yra registruotas darbo biržoje, o nuo 2017 metų sausio 1 d. bus priimtas dirbti E. P. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, sandėlininku. Savo kaltę pripažino visiškai ir padėjo geranoriškai nustatyti byloje objektyvią tiesą.Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nuskalstamos veikos padarymui, nes įvykio metu buvo išgėręs ne daugiau dviejų taurelių brendžio. Dėl to nebuvo apsvaigęs, puikiai orientavosi aplinkoje ir išgertas alkoholio kiekis tikrai neturėjo reikšmės nusikaltimui padaryti. Todėl ši sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė turi būti pašalinta iš kaltinimo. Be to, apeliantas pažymi, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikalstamų veikų nepadarė, jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, todėl teismas bausmės vykdymo atidėjimo terminą turėjo nustatyti ne dvejiems metams, o metams. Skunde apeliantas nesutinka ir su teismo sprendimu iš jo priteisti ekstradicijos išlaidas, nes tuo metu kai išvyko į užsienį, jis neturėjo liudytojo ar nukentėjusiojo statuso šioje byloje. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. B. ir jo gynėjas advokatas Ramūnas Gudašius prašė nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą ir nepriteisti ekstradicijos išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Skundžiamu nuosprendžiu A. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymą nuteistas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, o pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas bausmė sumažinta vienu trečdalius ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams bei pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinus apeliacinio skundo argumentus bei bylos duomenų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. B. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai, kad A. B. pieš įvykį vartojo alkoholį patvirtina ne tik jo parodymai, tačiau ir liudytojo D. K. parodymai, kad atvykę K. M. ir A. B. vartojo alkoholį - brendį, tai truko apie valandą laiko. Pastarojo liudytojo parodymai paneigia A. B. aiškinimą, jog jis buvo išgėręs tik dvi taureles brendžio. Teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrindo tenkinti ir nuteistojo A. B. prašymą sutrumpinti jam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas ir konkretus bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas buvo humaniškas ir taikė bausmės vykdymo atidėjimą, nors nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga nėra jam palanki. Todėl nustatytas dviejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas nėra per ilgas, priešingai, tik ilgalaikiu, pavyzdingu elgesiu bei sąžiningu darbu A. B. gali įrodyti, kad jo vertybinė skalė pasikeitė ir šiuo metu propaguojamas gyvenimo būdas neprasilenkia su baudžiamojo įstatymo numatytais imperatyvais. Teisėjų kolegijas pažymi, kad Lietuvos A. T. yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan.; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad tik simbolinės, apeliantui priimtinos, nuobaudos skyrimas nepadėtų pasiekti bausmės tikslų.Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš jo priteisti ekstradicijos išlaidas dėl jo pargabenimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys 2K-366/2010, 2K-210/2011, 2K-342/2013).Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. B. į užsienį išvyko tuo metu, kai šioje baudžiamojoje byloje jam nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė, jis nebuvo apklaustas nei kaip liudytojas ar įtariamas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įtariamuoju jis buvo pripažintas tik 2014 m. lapkričio 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjo nutarimu, gavus informacijos, kad A. B. nuo 2014 m. liepos 3 d. paieškomas kaip vengiantis administracinės atsakomybės. Ta aplinkybė, kad nustačius, kad A. B. atlieka bausmę užsienyje, policijos pareigūnams teko imtis priemonių siekiant atsigabenti jį į Lietuvą, neduoda pagrindo išvadai, kad jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ir kad ekstradicijos išlaidas lėmė paties A. B. veiksmai. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidų, susijusių su ekstradicijos vykdymu ir A. B. gabenimu į Lietuvos Respubliką padengimas yra valstybės pareiga ir turi būti apmokamos iš valstybės biudžeto. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria iš A. B. priteista 2185,52 Eur ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, turi būti panaikinta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš A. B. priteista 2185,52 Eur Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, turėtoms ekstradicijos išlaidoms atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.