- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-07
- Bylos Nr.
- 1-2744-1223/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02592-2025-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Melnikovas
- Kaltinamasis
- G. B.
- Nukentėjusysis
- P. R.
- Advokatai
- Alius Galminas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.7.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį;
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį;
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. B. 2025 m. sausio 18 d., dienos metu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia faneros lentele sudavė P. R. į veido sritį, ne mažiau kaip keturis kartus spyrė jai į įvairias kūno vietas, alkūne sudavė P. R. į dešinį skruostą, tampė ją suėmęs už abiejų žastų, pastūmė P. R., dėl to ji pargriuvo ir nugara atsitrenkė į sienos kampą, taip nežymiai sutrikdė P. R. sveikatą, ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais padarydamas jai poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, krūtinės ląstoje, nugaroje, kairiame žaste, dešiniame žaste, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje ir odos įbrėžimą kairiame dilbyje. Taip G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Be to, G. B. 2025 m. sausio 19 d., apie 2 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto metu tyčia elektriniu arbatinuku ne mažiau kaip du kartus sudavė P. R. į galvos sritį, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Taip G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Be to, G. B. 2025 m. sausio 20 d., laikotarpiu nuo 8 iki 9 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto metu tyčia plaštakos briauna sudavė P. R. į galvos sritį, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Taip G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis G. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu dėl sausio 18 d. įvykio parodė, kad įvykis buvo berods jo kambaryje. Konfliktas buvo abipusis. Pykosi dėl šuns, kad jis jo neprižiūri. Pripažįsta, kad P. R. galėjo smūgiuoti, suduoti lenta, spirti ne mažiau keturių kartų į įvairias kūno vietas, alkūne suduoti į dešinį skruostą. Jis P. R. be nurodytų veiksmų dar tampė suėmęs už abiejų žastų, ją pastūmė, dėl ko ji pargriuvo ir atsitrenkė nugara į sienos kampą. Sutinka su padaryta kraujosruva veido srityje. Galėjo sukelti jai kaltinamajame akte nurodytus sužalojimus. Atsiprašė už sukeltą fizinį skausmą. Dėl savo elgesio labai gailisi. Dėl sausio 19 d. parodė, kad įvykis buvo virtuvėje. Grįžo vėlai po darbo. Darėsi kavos. Su P. R. prasidėjo žodinis konfliktas, nes virtuvė yra arti jos kambario ir jai jis per garsiai darėsi kavos. Konflikto ir dėl to, kad jis per vėlai grįžo ir nepasirūpino šunimi. Jai sudavė vieną kartą elektriniu arbatinuku. Neatsimena, kur, bet mano, kad taip, kaip parašyta kaltinamajame akte – į kažkurią galvos sritį. Nežino, ar stipriai sudavė. Skausmą dėl to P. R. išreiškė, tik nepamena kaip. Pripažįsta, kad sudavė iš viso du kartus arbatinuku. Mano, kad toks smūgis kietesniu daiktu gali sukelti skausmą. Sutinka, kad galėjo sukelti P. R. fizinį skausmą. Dėl savo elgesio labai gailisi. Dėl sausio 20 d. įvykio parodė, kad įvykis buvo virtuvėje. Jis paprasčiausiai gaminosi pusryčius. P. R. išjungė viryklę ant kurios kaitinosi jo kava, po ko jis išjungė jos dujas. Jis gavo per rankas, buvo atstumtas. Dėl to jis P. R. nuo savęs nustūmė, o ji pagriuvo ir atsitrenkė į sieną, po ko jai išeinant nusisukus, jai vieną kartą rankos kumščiu trenkė per galvą. Tai sukėlė jai skausmo. Ji jam po 5 min. parodė, kad skauda ir reikia galbūt važiuoti į ligoninę. Matė jos ašaras. Suprato, kad kažkas ne taip, todėl nuvežė ją į ligoninę. M. įvykio diena buvo bute. Dėl savo elgesio labai gailisi. Dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos (partnerystės) parodė, kad su P. R. gyveno atskiruose kambariuose, jau kurį laiką nebuvo kartu, nedraugavo. Įvykių metu nebuvo pora. Pinigų kartu neturėjo. Savęs sugyventiniu nelaiko. Prieš pusantrų metų kartu išsinuomojo butą tam, kad būtų pigiau. Ieškojo konkrečiai dviejų kambarių butų, kad galėtų gyventi atskirai. Visada už viską mokėjo per pusę, tačiau paskutinį mėnesį mokėjo tiktais jis. Būdavo jis ir ji vienas kitam pervesdavo pinigų. Jis daugiausiai rūpindavosi jų bendru šunimi. Maistą pirkdavosi kiekvienas sau, tačiau juo dalindavosi. Darydavo valgyti, kartais pasidalindavo, tačiau nevedė bendro ūkio. Bendravo kaip kambariokai. Jos kambaryje nėra miegojęs, tik vieną kartą, kai kartu žiūrėjo filmą. Jų abiejų kambariai nebuvo rakinami. Įvykio dienomis M. gyveno P. R. kambaryje, girdėjo, kad jie turėjo lytinių santykių. Tam neprieštaravo, nes buvo draugai-kambariokai. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 112–114), jis pareiškė, kad jie yra neteisingi, nes šiuo metu savo kaltę dėl fizinio smurto panaudojimo pripažįsta visiškai. Neteisingai nurodytas vardas, vietoje G., turi būti M. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 123–125), jis pareiškė, kad jie yra teisingi, jie pora nebuvo.
Įtariamasis G. B. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną dėl sausio 18 ir 19 d. įvykių parodė, kad sausio 18 ar 19 d. prieš P. R. nesmurtavo. Grįžo vėlai vakare iš darbo. P. įsiveržė į jo kambarį ir jį užpuolė dėl to, kad jis vėlai grįžo ir neišvedė šuns. Tokiais jos puldinėjimo atvejais jis ją apkabindavo ir palydėdavo už kambario durų, kur ją paleisdavo. Tą ir padarė, tačiau dėl jų siauro koridoriaus abu užkliuvo už batų ir pagriuvo ant žemės. Galbūt tuo metu ji galėjo susižaloti nugarą į kampą, tačiau dėl to iš karto atsiprašė, nes dėl tokios situacijos jam buvo nemalonu. Jai arbatinuku į galvos sritį nesudavė. Medine lenta ir alkūne nesudavė. Niekur nespyrė ir jos netampė. Pamena, kad tikrai buvo žodinis konfliktas. Dėl sausio 20 d. įvykio parodė, kad apie 8–9 val. virtuvėje darėsi kavą, kaitinosi tam kavinuką ant dujinės viryklės, kai tuo pačiu metu atėjo P. R. ir ėmė darytis kakavą. Atsisukęs pamatė, kad jo kavinuko kaitinimas išjungtas, dėl to pabandė išjungti jos puodo kaitinimą. P. R. sudavė smūgį jam dešine ranka ir nustūmė jį į virtuvės kampą. Jis jai aukštesniu balso tonu pasakė, kad pasitrauktų nuo jo ir išeitų. P. R. pradėjo eiti link jo. Jis laikė rankas ištiesęs priešais save. Tuomet ji jį pastūmė ir jis galva atsitrenkė į virtuvės spintelę, o jis ją rankomis nustūmė toliau savęs. Nematė, kad ji būtų į ką nors atsitrenkusi, bet buvo atsirėmusi nugara į sieną, po ko išėjo į savo kambarį. Tuo metu buvo ir G., tačiau nežino, ar jis ką nors matė. Po valandos ji jam pasakė, kad skauda galvą. Jos galvos neapžiūrinėjo. Bute ji jautėsi ramiai, sėdėjo ant lovos ir rūkė. Galimai tai buvo dėl to, kai ji atsirėmė su nugara į sieną. Ji jam grasino, kad jei jis jos nenuveš į ligoninę, ji praneš policijai, kad jis ją sumušė. Nuvežė ją į ligoninę. Nežino, ką jai medicinos darbuotojai pasakė, ją paliko ligoninėje. Vėliau į butą atvyko policiją. P. R. jokių smūgių nesudavė, bet galėjo jai sukelti fizinį skausmą ginantis nuo jos. Dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos (partnerystės) parodė, kad su P. R. yra tik draugai, kažkada, gal prieš 3–4 metus buvo pora, paskutinį kartą lytinius santykius su ja turėjo prieš metus. Šiuo metu pusantrų metų gyvena su ja bute, adresu (duomenys neskelbtini), skirtinguose kambariuose, kaip kambariokai, ne sugyventiniai. Gyvena tik dėl šuns, kurį įsigijo kartu kai buvo pora ir dėl to, kad jo P. R. neprižiūri, bei neatiduos jam šuns, jei jie gyventų skyrium. Dabar jie bendro ūkio neveda, ankščiau jie dar mokėjo už buto nuomą per pusę, tačiau taip jau nebėra, nes ji neturi tam pinigų. Yra prašęs, kad ji išsikraustytų. Dabar jį turi kitą draugą, vardu G., kuris keletą savaičių lankosi ir nakvoja. Nesupranta, kodėl P. R. save ir jį (G. B.) laiko sugyventiniais.
Nukentėjusioji P. R. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė dėl sausio 18 d. įvykio parodė, kad įvykis buvo prie G. B. kambario koridoriuje. Prasidėjo žodinis konfliktas. Jie įžeidžiančiai apsižodžiavo ir apsistumdė. G. B. ėmė ją stumdyti, tai į sieną, tai į jos kampą, dėl to ji pargriuvo ir atsitrenkė į sienos kampą, buvo už rankų, pečių suėmęs, ją nemažai kartų spardė į pilvą, kojas, kumščiais mušė ir faneros lentele, kuri buvo skirta jūrų kiaulytėms, kaip laiptai kilti, jai sudavė, taip pat stipriai sudavė iš alkūnės. Neprisimena, į kurią veido vietą jai buvo suduota, bet tikrai vieną kartą jai buvo smogta į veidą. Dėl sudavimo alkūne pajautė didelį skausmą, nes ji buvo smaili. Taip pat skaudėjo nuo kojų ir kumščių smūgių. Išsivaduoti nebuvo galimybės, padarė tiek, kiek galėjo, neturėjo jėgų, įbrėžė jam į veidą. M. nesivėlė, nes jis turi epilepsiją. Jis girdėjo, kad kažkas vyko. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 23–25), ji pareiškė, kad prisimena beveik viską, tik nepamena kokiu daiktu jai buvo suduota. Ten buvo lentelė, bet buvo kažkas ir su spintele. Daiktas buvo medinis. Dėl sausio 19 d. įvykio parodė, kad viduryje nakties G. B. grįžo namo ir virtuvėje ėmė gamintis valgyti. Jam grubesniu tonu pasakė, kad jis sustotų daužytis puodais. Jis nepakluso. Pradėjo ją stumdyti ir mušti. Neprisimena kūno vietų, į kurias trenkė. Blogiausia buvo tada, kai dviem smūgiais trenkė jai į galvą su arbatinuku. Neprisimena, ar arbatinukas buvo su vandeniu, ar plastikinis, ar metalinis. Jam pasakė, kad tikrai skauda. M. taip pat nesivėlė į įvykį. Dėl sausio 20 d. įvykio parodė, kad apsistumdė koridoriuje, o įvykis baigėsi virtuvėje. Jai vieną kartą stipriai trenkė iš galo į pakaušį su kažkokiu buku daiktu, dėl ko iš karto susiėmė galvą, pasilenkė, jai pradėjo labai stipriai skaudėti galvą, svaigti, pykinti, ėmė verkti. Dėl to sunerimo. Prašė G. B. nuvežti ją į ligoninę, dėl ko jis iš pradžių nesutiko, o eigoje, paaiškinus, kad jam už tai gali grėsti laisvės atėmimas, jeigu ji nuo rimto sužalojimo mirtu, sutiko ir nuvežė. M. taip pat nesivėlė į įvykį. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 16), ji pareiškė, kad jie surašyti teisingai. Dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos (partnerystės) parodė, kad su G. B. pradėjo gyventi apie 2023 m. Gyveno šeimyniškai. Pradžioje miegojo toje pačioje lovoje. Dvi savaites iki įvykių miegodavo atskirai. G. B. sakydavo jai, kad ją myli, prašydavo taikytis. Jų santykiai buvo pašliję. Nepaisant to, jis ją vis tiek vežiodavo kiekvieną dieną į darbą už miesto ir paimdavo kiekvieną dieną prieš darbą, maistą pirkdavo bendrai, visada kartu gamindavo valgyti, nebent kažkurio nebūdavo namie, šunimi ir jūrų kiaulyte rūpindavosi bendrai. Nuomos per pusę nemokėdavo, būdavo, kad už mėnesį sumokėdavo tas, kas tuo metu turėjo daugiau pinigų. Intymūs santykiai iki įvykių buvo reti, paskutinį kartą buvo tris savaites iki įvykių pradžios. Įvykių metu buvo pora. Su M. susipažino ligoninėje. Jai jis yra draugas. Bute jis negyveno, o dažnai vešėdavo kartu su nakvyne, jam tai pasiūlydavo, nes jo buvo gaila, kadangi jis iš pradžių neturėjo nakvynės, po to gyveno labai mažame kambaryje ir ten buvo daug triukšmo. Lytinių santykių su juo neturėjo, tik vieną kartą pasibučiavo, kai abu buvo ligoninėje. Miegojo toje pačioje lovoje paprasčiausiai dėl vietos trūkumo. Jį bandė melagingai įtikinti, kad yra vieniša ir gyvena su kambarioku, jam sakė, kad gyvena atskiruose kambariuose, tačiau su laiku turėjo pastebėti jos ir G. B. santykius. Dabar su juo mažiau bendrauja. Kai M. nenakvodavo, pas ją į lovą ateidavo G. B. Su G. B. nebūdavo realių išsiskyrimo atvejų, nes vis vien jie susibėgdavo, vesdavo bendrą ūkį. Jei G. B. nenorėjo turėti santykių, būtų jai pasakęs išsikraustyti arba būtų kažkaip dėl kambarių pasiskirstymo susitarę, tačiau to nebuvo. Su G. B. abu propagavo laisvus santykius. Vieną kartą jo lovoje nakvojo kita mergina, tačiau jis pasakė, kad lytiškai nebendravo. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 41–43), ji pareiškė, kad neteisingai tik tai, kad jie buvo klasiokai, nes realiai buvo tik toje pačioje mokykloje. Viskas kita surašyta teisingai.
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėja P. R., pageidaujanti pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2025 m. sausio 20 d. 8–9 val. būnant buto, (duomenys neskelbtini), virtuvėje kartu su sugyventiniu G. B., tarp jų kilus žodiniam konfliktui, G. B. kelis kartus jai su rankoje laikytu daiktu trenkė į galvos sritį, dėl ko pajuto fizinį skausmą.
Nukentėjusioji P. R. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūną dėl sausio 18 d. įvykio parodė, kad tarp jos ir G. B. įvyko žodinis konfliktas dėl smulkmenos, po kurio jis su medine lenta, galimai išlaužta virtuvės durų spintele trenkė jai į veidą, pagriovė ant grindų, dešine koja tris–keturis kartus spyrė į pilvą, tada alkūne trenkė į žandą, dešinės pusės skruostą. Krisdama ant grindų atsitrenkė į sienos kampą. Po to išėjo į savo kambarį, kuriame verkė. Dėl šių smurtinių veiksmų jautė fizinį skausmą. Į policiją nesikreipė, nes bijojo G. B. Įvykio metu M. buvo jos kambaryje. Jam sakė nesikišti, nes turi epilepsiją ir tai gali jam pakenkti. Įvykio sužalojimai: kraujosruva dešiniame skruoste ir kraujosruva nugaroje Dėl sausio 19 d. įvykio parodė, kad apie 2–3 val. pabudo nuo triukšmo virtuvėje. Joje pamatė, kad G. B. gaminosi valgyti. Jam dėl to pasakė, kad gyvenant kartu reikia prisitaikyti prie kitų, ir kad eitų miegoti. Jis pradėjo ja stumti iš virtuvės. Neprisimena į kurią kūno vietą G. B. rankos buvo įremtos. Norėjo išeiti, kai pamatė, kad jis paėmė iš virtuvės arbatinuką. Juo trenkė jai du kartus į priekinę galvos sritį. Dėl to pajautė fizinį skausmą, tačiau jis nebuvo labai stiprus, vertina fizinį skausmą šešiais iš dešimties balų. Grįžusi į savo kambarį pradėjo labai verkti. Neatsimena, ar M. tuo metu buvo atsikėlęs. Į policiją ir dėl šio įvykio nesikreipė, nes bijojo G. B. Dėl sausio 20 d. įvykio parodė, kad apie 8–9 val. atėjo į virtuvę šildytis pieno kakavai. Virtuvėje tuo metu buvo G. B., kuris darėsi kavą. Tarp jų įvyko konfliktas. G. B. jai nestipriai trenkė per rankas. Jie apsistumdė. Apsistumdymo metu jos rankas suėmė G. B. Nusprendė, kad ji nenori su juo toliau konfliktuoti ir ruošėsi išeiti, tačiau pajautė du–tris smūgius buku daiktu į pakaušį. Dėl to G. B. apsidžiaugė ir necenzūriškai pasakė, kad ja sumušė. Ji susiėmė už galvos ir išėjo į savo kambarį. Skausmą vertina devyniais iš dešimties balų. Pradėjo verkti. Po šio įvykio jai pradėjo labai skaudėti galvą. Paprašė G. B., kad jis ją nuvežtų į ligoninę. Tai jis padarė ir paliko ja viena. Ligoninėje apžiūros metu nurodė medikams, kad ją sumušė sugyventinis. Apžiūros metu jai nustatė nežymius galvos sumušimus. Apie įvykį neplanavo pranešti policija, tačiau grįžusi namo sužinojo, kad jos ieško policijos pareigūnai su tikslu patikslinti įvykio aplinkybes. Įvykį galėjo girdėti tuo metu bute buvęs M. Kadangi smurtiniai veiksmai tęsėsi tris dienas, neatsimena kurią dieną Dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos (partnerystės) parodė, kad su G. B. yra sugyventiniai, gyvena kartu vienerius metus. Jie pažįstami nuo mokyklos laikų ir nuo tada yra pora. Turėjo pertraukų santykiuose, kurių metu draugaudavo ir su kitai asmenimis. Šiuo metu nėra pertraukoje, kartu nuomoja butą, už kurį moka abu. Jie yra susitarę, kad turi savo kambarius. Būna vienas kito kambaryje. Tikrai veda bendrą ūkį, perka maistą, kartu tvarko būtą, laisvalaikį leidžia kartu, turi lytinius santykius, dalinasi pinigais, kartu pirko šunį. G. B. pažįsta jos visa šeima. Nuo 2024 metų gruodžio bute nuolatos lankosi M., kuris šiuo metu yra jos draugas, tačiau tikisi ateityje būti pora, nes nusprendė su G. B. nutraukti santykius. Būna, kad M. bute nakvoja. Nakvoja jos kambaryje. Tam G. B. neprieštarauja. Su M. lytinių santykių neturi.
Liudytojas M. U. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta G. B., žino apie ką yra nagrinėjama byla. Jis prieš P. R. smurtavo. Įvykio datos neprisimena. Paties smurto nematė, tik kai buvo kambaryje išgirdo kažkokius neaiškius garsus, kad kažkas koridoriuje įvyko. Matė, kad P. R. stovėjo kaire ranka užsiėmusi už galvos, o dešiniau jos stovėjo G. B. Per daug dėmesio į įvykį nekreipė dėmesio. Ji skundėsi, kad galva skaudėjo po sumušimo. Smūgių lyg gavo iš rankos, tiksliai neprisimena. P. R. žinojo, kad dėl jo ligos jam saugiau yra būti ne vienam. Dienos metu būdavo jų bute, ten negyvendavo, nakvojo savo turimoje gyvenamojoje vietoje. Iki 23 val. išeidavo, nes ten įleidimas yra būtent iki tokio laiko. Neprisimena to, kad būtų likęs nakvoti. P. R. jam pasakė, kad ji gyvena su kambarioku, su kuriuo santykių lyg nebuvo, bet jie vedė bendrą ūkį, mokėjo nuomą per pusę ir pan. G. B. neprieštaravo tam, kad jis būdavo jų bute. Su P. R. palaikė draugiškus santykius. Intymių santykių su ja neturėjo, nes tuo metu neturėjo tam tinkamos fizinės ir psichologinės būsenos. Šiai dienai ryšio nepalaiko, susirašė tik dėl teisiamojo posėdžio laiko. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 45–47), jis pareiškė, kad pusę nurodytų faktų neprisimena. Artimų santykių su P. R. neturėjo, jei taip ir buvo nurodęs, tai čia jo buvo klaida. Tuo metu buvo netinkamoje būsenoje. Prisimena pasibučiavimą, bet lytinių santykių – ne. Tikrai neprisimena to, kad nakvojo.
Liudytojas M. U. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad bendrauja su P. R. Lankydavosi jos ir jos buvusio draugo G. bute, adresu (duomenys neskelbtini), nakvodavo, su ja turėjo lytinius santykius. P. R. dažnai pradėdavo šaukti ant G. dėl buities dalykų, t. y. dėl neplautų indų, šuns neišvedimo. 2025 m. sausio 20 d., neatsimena valandos ir paros laiko, jų bute, P. R. kambaryje sėdėjo ant lovos ir dirbo su kompiuteriu. Išgirdo eilinius jų apsižodžiavimus. Triukšmas galimai buvo iš virtuvės, neatsimena ką jie šaukė. Pagal žingsnius girdėjo apsistumdymą. P. R. jokio pagalbos nešaukė. Į jų konfliktus nesikiša po to, kai jį dėl to įspėjo pati P. R. Virtuvė iš P. R. kambario nesimato. Po kurio laiko P. R. užėjo į kambarį ir pasakė, kad G. sudavė jai į galvą ir ją pastūmė. Sakė, kad dėl sumušimo jai skauda. Neatsimena, ar tą dieną ant jos kūno buvo akivaizdžių sužalojimų, galimai buvo paraudimas ant veido. Su G. nekalbėjo apie įvykį virtuvėje. Atsimena, kad P. R. prašė G. ją vežti į ligoninę. Jai grįžus iš ligoninės į butą atvyko ir policija.
Specialistė, teismo medicinos ekspertė Karolina Ginčienė apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūną paaiškino, kad įvertinus P. R. specialisto išvadoje nustatytų sužalojimų makromorfologinį vaizdą, sužalojimai galėjo būti padaryti, labiausiai tikėtina, 3–5 parų laikotarpyje iki 2025 m. sausio 23 d. apžiūros, t. y. sužalojimai galėjo būti padaryti nuo 2025 m. sausio 18 d. iki 2025 m. sausio 20 d. Pasisakyti, kuris sužalojimas padarytas anksčiau, o kuris vėliau, nėra galimybės, kadangi sužalojimų makromorfologinis vaizdas apžiūros metu panašus.
Iš specialisto išvados matyti, kad P. R. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, krūtinės ląstoje, nugaroje, kairiame žaste, dešiniame žaste, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, ir odos įbrėžimas kairiame dilbyje, padaryti paveikus kietais bukais daiktais ir (ar) galimai, paviršiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. sausio 20 d. Sužalojimai nustatyti P. R. kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tikėtina, kad P. R. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. P. R. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad P. R. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. P. R. nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais ir (ar) galimai, paviršiais. Visumoje sužalojimai nebūdingi vienkartiniam griuvimui ar savęs žalojimui. P. R. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. P. R. nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais ir (ar) galimai, paviršiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant kumščiais, tiek suduodant kietu daiktu. Tikėtina, kad odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje galėjo būti padarytas nukentėjusiajai pačiai griūnant ir kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi.
Iš tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad 2025 m. sausio 18 d. dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, G. B. savo sugyventinei P. R. medine lenta sudavė į veido sritį, spyrė jai ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas, alkūne sudavė į dešinį skruostą, tampė suėmęs už abiejų žastų ir ją pastūmė, po ko P. R. pajuto fizinį skausmą.
Iš tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad 2025 m. sausio 19 d., apie 2 val., buto, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto metu, G. B. sudavė savo sugyventinei P. R. ne mažiau kaip du smūgius elektriniu arbatinuku į galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad RVUL ligoninės slaugytoja Č. pranešė, kad 2025 m. sausio 20 d. 13.33 val. atvyko P. R., kuri paaiškino, kad ją namuose sumušė sugyventinis. Jai diagnozuoti galvos sumušimai.
Iš policijos tyrėjos Ritos Piekarskaitės surašyto tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. sausio 20 d., apie 17.24 val., patruliuodama su tyrėju E. Varnagiriu gavo iškvietimą iš Operatyvaus valdymo skyriaus, kuriame nurodyta, kad RVUL ligoninės slaugytoja Č. pranešė, kad 2025 m. sausio 20 d., apie 13.33 val., atvyko P. R., paaiškinusi, kad ją namuose sumušė sugyventinis, kuriai buvo diagnozuoti galvos sumušimai. Pasitikus P. R., ji patvirtino, kad jos sugyventinis G. B. kelis kartus buku daiktu trenkė jai į pakaušį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo ir garso įrašai.
Apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20250120-174437+0200.mp4“. Įrašo data 2025 m. sausio 20 d., laikas 17.44.37 val. Įrašo trukmė 16 min. 44 sek. Vaizdo įraše policijos pareigūnai (toliau – policija) kyla laiptais aukštyn gyvenamojo buto laiptinėje. Pabeldus į buto duris, jas atidaro vyras: policija – A. čia tokia gyvena? Vyras – ne. Policija (kita pareigūnė) – P. Policija – ai P. Vyras – P. gyvena. Policija – šiuo metu yra namuose jinai? Vyras – ne. Policija – o kur jinai galėtų būt? Vyras – nežinau, su mama išvažiavo kažkur. Policija – o kas jūs būsit jai? Vyras – aš kambariokas. Policija – kas su veidu? Vyras (susiima už dešinio žando) – nu apdraskė biški. Policija – kas? Draugė? Kambariokė? Kažkas tai buvo, kas atsitiko? Vyras – nu, šiek tiek, nu nežinau /nesuprantamas žodis/ tokius dalykus biški man padarė. Policija – bet tai kas atsitiko, papasakokit Jūs. Vyras – dėl ko jūs atvažiavot? Policija – nes yra iškvietimas, buvo ligoninėj sumušta, su galvos trauma. Vyras – aš nuvežiau ją į tą ligoninę, nu tas veidas jau matot, ne pirma diena yra čia šitas. Ta prasme aš nežinau, jai truputį, ji vaistų daug vartoja iš ligoninės grįžus, dabar namie visą laiką sėdi, lovoj tiesiog, tai ir pradėjo mane mušt, dėl visiškai niekinių, nežinau dėl ko aš išvis kitam kambary gyvenu su šunim. Policija – tai dabar jos šiuo metu namuose nėra? Vyras – dabar ne, nu jinai sakė grįš, nežinau už pusvalandžio. Vyras policijai duoda merginos (P.) mamos telefono numerį, policija jai paskambina, teiraujasi kada parveš dukrą namo. Policija užeina į butą, prašo vyro, kad uždarytų šunį į balkoną. Policijai vaikščiojant bute, kambaryje matomas dar vienas vyras. Policijai paprašius papasakoti apie konfliktą, vyras pasakoja – trenkiausi galvą, nes mane nustūmė, mes va čia darėmės kavą, aš su šituo kavinuku dariausi, jinai darėsi kakavą, aš atsisuku, jinai man išjungė šitą, aš išjungiau šitą jai, nes aš tiesiog pastebėjau, kad jinai išjungė man ir viskas. Tada jinai ta prasme mane pastūmė, trenkė man per rankas, aš ten ta prasme, taip ir baigėsi viskas. Policija telefonu nufotografuoja įvykio vietą. Vyras su policija leidžiasi į laiptinės apačią, prieina prie vyro automobilio iš kurio vyras pasiima savo asmens dokumentą. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. Vaizdo įrašas baigiasi.
Apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20250120-174505+0200.mp4“. Įrašo data 2025 m. sausio 20 d., laikas 17.45.05 val. Įrašo trukmė 15 min. 4 sek. Nustatyta, kad vaizdo įraše užfiksuota ta pati medžiaga kaip ir vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20250120-174437+0200.mp4“, iš kito, įvykio vietoje buvusio policijos pareigūno kameros.
Apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20250120-181158+0200.mp4“. Įrašo data 2025 m. sausio 20 d., laikas 18.11.58 val. Įrašo trukmė 3 min. 50 sek. Vaizdo įraše policijos pareigūnai (toliau – policija) išlipa iš tarnybinio automobilio, pasitinką moterį, vardu P. ir prašo jos papasakoti kas šiandieną buvo ir kodėl kreipėsi į ligoninę. Moteris – į ligoninę kodėl kreipiausi čia dėl šito? Policija – taip. Moteris – nes gavau į galvą. Prieina dar viena moteris, P. į ją kreipiasi mama, klausia jos kodėl ji čia atėjo. Moteris pasakoja toliau: atėjau į virtuvę, pieną pasišildžiau kakavai, jisai tuo metu darėsi kavą, jis mane pastūmė, ten kažkaip kažkaip ir prasidėjo tiesiog mušimas iš niekur. Policija – kaip trenkė, kur trenkė kiek kartų trenkė? Moteris – žiūrint kurią diena, nes užvakar tas pats buvo. Policija – tai o šiandien dėl ko kreipėtės į ligoninę? Moteris – tai dėl to kad galvą čia trenkė du kartus (moteris susiima už pakaušio) su kažkokiu puodu ar keptuve aš nežinau ir man tiesiog labai labai skaudėjo galvą ir svaigt pradėjo ir yra išrašas kad yra sutrenkimas kažkoks nestiprus kaip supratau, ten jie peršvietė tą galvą, užskaitė kaip skubią pagalbą, tai iškart viską padarė, žodžiu labai fainai, dabar nebesvaigsta galva, bet skauda labai toj vietoj ir tiesiog nu, nu čia nieko, žinokit jam jau senai taip nuo vaikystės, jis man buvo nosį sulaužęs vieną kartą, tiesiog buvo su apykoje. Policija – tai čia kuris tas jūsų draugas? Moteris – sugyventinis. Policija – sugyventinis tas draugas, su kuriuo santykių neturit? Moteris – nu aš kaip ir neturiu, bet mes kartais šiaip lytiškai tai turim santykių, tai nežinau. Policija – nes sakė, kad su jumis jokių santykių neturi, tai dabar ir galvoju jisai sako kad yra kambariokas. Moteris – kažkodėl kartais miegam kartu tai aš nežinau ką jis čia sako, jis mano sugyventinis. Policija – mhm. Moteris – mes nedraugaujam oficialiai ten, bet nu jeigu atsiprašau ateina į mano lovą ir mes mylimės. Policija – tai žodžiu sugyventinis? Moteris – taip. Policija – mhm. Tai gerai, šiandien kiek trenkė kartų, kur trenkė į galvą? Moteris – apie du tris kartus (susiima už pakaušio), vat negaliu pasakyt ir nežinau kuom, nes vat iš čia trenkė (rodo į pakaušį), bet kažkas buvo labai kieto, tai aš įsivaizduoju keptuvė ar koks puodas aš nežinau. Policija – o nuo ko viskas prasidėjo? Dėl to kad neįleido jūsų į virtuvę? Moteris – taip, pradėjom stumdytis tenais, tada sakau įleisk mane aš tiesiog kakavos noriu pasidaryt ir jis mane stumt iš virtuvės va taip eik iš čia, aš žinokit jam nieko nepadariau, nei pirštu nepaliečiau, kad išnervuot jį ar išprovokuot. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. Vaizdo įrašas baigiasi.
Apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20250120-184224+0200.mp4“. Įrašo data 2025 m. sausio 20 d., laikas 18.42.24 val. Įrašo trukmė 1 min. 35 sek. Vaizdo įraše policijos pareigūnai (toliau – policija) beldžiasi į gyvenamojo buto duris, kurias atidaro moteris: policija – sveiki dar kartą, reiktų su mumis prasivažiuoti į komisariatą, čia netoli (duomenys neskelbtini), jus apsiklaus tyrėja ir tada jūs būsit laisva, o mes su juo keliausim. Moteris – gerai, gerai. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. Vaizdo įrašas baigiasi.
Dėl veikos kvalifikavimo, kaip nusikalstamos.
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o šio straipsnio 2 dalyje – tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
BK 141 straipsnio 1 dalies pagrindu šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 7 punktą nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas ir (ar) susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus bendrojo dalyvumo.
BK 141 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo G. B. kaltė tris kartus mušant ir (ar) kitaip smurtaujant sukėlus P. R. fizinį skausmą ir (ar) nežymiai ją sužalojus yra įrodyta. Vis dėlto, to, kad G. B. ir P. R. buvo šeimos nariai – kartu bendrai gyveno neįregistravę santuokos (partnerystė), teismas nenustatė. Tai sudaro pagrindą G. B. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (trys veikos).
Dėl 2025 m. sausio 18 d. įvykio.
Kaltinamasis G. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nors ir negalėjo prisiminti konkrečių įvykio aplinkybių, tačiau pripažino jam pareikštą kaltinimą, parodydamas, kad lenta sudavė P. R. į veido sritį, ne mažiau kaip keturis kartus spyrė jai į įvairias kūno vietas, alkūne sudavė P. R. į dešinį skruostą, tampė ją suėmęs už abiejų žastų, pastūmė P. R., dėl to ji pargriuvo ir nugara atsitrenkė į sienos kampą, galėjo P. R. padaryti kaltinamajame akte nurodytus sužalojimus. Be G. B. prisipažinimo, jo kaltę mušant ir kitaip smurtaujant nežymiai P. R. sužalojus įrodo nukentėjusiosios P. R. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad G. B. faneros lenta sudavė jai į veido sritį, ne kartą spyrė ir kumščiu sudavė jai į pilvą, rankas ir kojas, alkūne sudavė jai į veido sritį, rankomis suėmęs jai už pečių stumdė ją į sienas, dėl to ji tarp menčių atsitrenkė į sienos kampą ir pargriuvo; specialisto išvada ir specialisto paaiškinimų protokolas, pagrindžiantys, kad P. R. nustatyti poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, krūtinės ląstoje, nugaroje, kairiame žaste, dešiniame žaste, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje ir odos įbrėžimas kairiame dilbyje, galėjo būti padaryti įvykio dieną, mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais, nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad G. B. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai P. R. sužalojo, sustiprina iš esmės analogiški nukentėjusiosios P. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. G. B. suvokė ir numatė, kad smūgiuodamas rankomis ir kojomis bei kitaip smurtaudamas gali nežymiai sutrikdyti P. R. sveikatą ir, sprendžiant iš jo intensyvių, kryptingų veiksmų konfliktinėje situacijoje, tokių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Nukentėjusioji P. R. apklausiama teisiamojo posėdžio metu patikslino, kad lenta, kuria G. B. sudavė jai į veido sritį, buvo ne medinė, o faneros lentelė, skirta jūrų kiaulytėms laipioti narve. Atsižvelgiant į tai, G. B. pareikštas kaltinimas atitinkamai tikslintinas.
Dėl 2025 m. sausio 19 d. įvykio.
Kaltinamasis G. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nors ir negalėjo prisiminti konkrečių įvykio aplinkybių, tačiau pripažino jam pareikštą kaltinimą, parodydamas, kad elektriniu arbatinuku du kartus sudavė P. R. į galvos sritį, jai dėl to skaudėjo. Be G. B. prisipažinimo, jo kaltę smurtaujant sukėlus P. R. fizinį skausmą įrodo nukentėjusiosios P. R. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad G. B. elektriniu arbatinuku du kartus sudavė jai į kaktą ir žandą, dėl to jai atsirado paraudimas ir jautė fizinį skausmą, pasakė G. B., jog jai skauda. Teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad G. B. smurtaudamas sukėlė P. R. fizinį skausmą, sustiprina analogiški nukentėjusiosios P. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Akivaizdu, kad dėl G. B. elektriniu arbatinuku suduotų dviejų smūgių į galvos sritį P. R. galėjo jausti fizinį skausmą. G. B. būdamas suaugęs ir normalaus protinio išsivystymo tai neabejotinai suvokė ir numatė bei, sprendžiant iš jo nevienkartinių, kryptingų veiksmų konfliktinėje situacijoje dėl jo keliamo triukšmo, tokių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.
Dėl 2025 m. sausio 20 d. įvykio.
Kaltinamasis G. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad plaštakos briauna sudavė P. R. į galvos sritį, matė, kad jai skauda, P. R. verkė, sakė, kad jai skauda, dėl to nuvežė P. R. į ligoninę. Be G. B. prisipažinimo, jo kaltę mušant sukėlus P. R. fizinį skausmą įrodo nukentėjusiosios P. R. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad G. B. kažkuo kietu buku stipriai sudavė jai į pakaušį, dėl to ji susiėmė už galvos, pasilenkė, jai labai skaudėjo galvą, stipriai svaigo galva, ją pykino, ji verkė. Teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad G. B. mušdamas sukėlė P. R. fizinį skausmą, sustiprina analogiški nukentėjusiosios P. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, taip pat liudytojo M. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, pagrindžiantys, jog jis išgirdo G. B. ir P. R. apsižodžiavimą, apsistumdymą virtuvėje, po ko grįžusi į kambarį P. R. jam pasakė, kad G. B. sudavė ją pastūmė ir sudavė jai per galvą, jo jai skauda, P. R. prašė G. B. nuvežti ją į ligoninę. Akivaizdu, kad dėl G. B. ranka suduoto stipraus smūgio į galvos sritį P. R. galėjo jausti fizinį skausmą. G. B. būdamas suaugęs ir normalaus protinio išsivystymo tai neabejotinai suvokė ir numatė bei, sprendžiant iš to, kad konfliktinėje situacijoje smūgį ranka į galvos sritį P. R. G. B. sudavė iš galo, kai tam nebuvo jokios priežasties, tokių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Duomenų, paneigiančių kaltinamojo G. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus apie smūgio P. R. į galvos sritį sudavimą plaštakos briauna, byloje nėra, todėl jam pareikštas kaltinimas atitinkamai tikslintinas.
Dėl šeimos nario požymio.
Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, ir kurios būtų pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Tokiais atvejais reikia vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vieno į kitą ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykius, atitinkančius šeimai būdingų santykių turinį (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-511/2021).
Kaltinamasis G. B. apklausiamas tiek pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė, kad įvykių metu su P. R. jį siejo šeiminiai santykiai, teigė, jog jie tebuvo kambariokai. Tuo tarpu nukentėjusioji P. R. apklausiama davė priešingus parodymus, nurodydama, kad iki pat paskutiniojo įvykio (2025 m. sausio 20 d.) jie su G. B. buvo sugyventiniai, t. y. bendrai gyveno neįregistravę santuokos (partnerystė). Vis dėlto, teismo vertinimu, P. R. parodymai apie tai prieštarauja tiek tarpusavyje, tiek kitiems byloje esantiems įrodymams. Iš pačios P. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad ji būdama ligoninėje susipažino su M. U., jie pasibučiavo; nuo 2024 m. gruodžio mėnesio M. U. reguliariai lankėsi pas ją jų su G. B. nuomojamame bute, būdavo jos kambaryje, kartu su ja miegodavo vienoje lovoje, G. B. esant kitame kambaryje, taip pat ir nagrinėjamų įvykių metu. Tai atitinka G. B. ir liudytojo M. U. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teisiamojo posėdžio metu. Iš M. U. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jis klausė, o P. R. jį patikino, jog su G. B. jų nebesieja jokie artimi santykiai, jie tėra kambariokai, be to, matyti, kad dėl lankymosi pas P. R. G. B. jam nereiškė jokių priekaištų. Tai atitinka G. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teisiamojo posėdžio metu. P. R. apklausiama teisiamojo posėdžio metu tai pripažino, nors ir bandė pateisinti tuo, kad M. U. melavo, vėliau aiškino priešingai. Dar daugiau, iš M. U. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, matyti, kad jie su P. R. turėjo lytinių santykių. Tai atitinka G. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus. Nors M. U. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu tuo abejojo dėl savo sveikatos būklės, o P. R. viso baudžiamojo proceso metu tai neigė, vis dėlto, tai neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, rodantiems, kad nagrinėjamu įvykių metu artimi ryšiai G. B. ir P. R. nebesiejo. Prie tokių taip pat priskirtini G. B. ir P. R. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad jie propagavo laisvus santykius, G. B. taip pat namuose yra nakvojęs su kita mergina. Teismo vertinimu, tokie G. B. ir P. R. tarpusavio santykiai konstitucinės šeimos sampratos neatitinka, nes jie nėra pagrįsti tarpusavio emociniais ryšiais, abipusiu dvasiniu artumu ir pan., t. y. nepasižymi tam būdingu turinio aspektu. Tai, kad G. B. ir P. R. kartu nuomojosi butą, dalinosi maistu, augino šunį, kartais turėjo lytinių santykių, dėl ko ginčo tarp jų nėra, nurodytame kontekste, jiems abiem elgiantis atvirai, apie tai žinant ir tam pritariant, spręsti apie juos kaip apie šeimą neleidžia. Priešingai, G. B. ir P. R. laikytini paprasčiausiai draugais, kambariokais. Paminėtina ir tai, kad ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu G. B. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų P. R. ne kaip šeimos narės sveikatos sutrikdymą, nors jie irgi gyveno kartu. Atsižvelgiant į visa tai, G. B. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, iš jam pareikšto kaltinimo pašalinant aplinkybes, susijusias su fizinio skausmo sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu savo šeimos nariui.
Dėl skirtinos bausmės.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Teismas, skirdamas bausmę G. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. G. B. padarė tris baigtus nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai, kurių pavojingumo laipsnis visumoje atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl asmeninių paskatų, siekdamas išsiaiškinti santykius su P. R., nusikalstama veika Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padaryta 136,25 Eur dydžio turtinė žala, patirta dėl P. R. asmens sveikatos priežiūros įstaigoje suteiktų gydymo paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kuri yra atlyginta. G. B. yra profesinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas du kartus, taip pat už nesunkų P. R. sveikatos sutrikdymą, per pastaruosius penkerius metus eilę kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie dalies baudų sumokėjimą nėra. Tai G. B. asmenybę apibūdina neigiamai, rodo jo tam tikrą polinkį elgtis nusikalstamai ir kitaip priešingai visuomenėje nustatytai tvarkai, leidžia spręsti, kad anksčiau skirtos bausmės ir administracinės nuobaudos teigiamos įtakos jam neturėjo, teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu G. B. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs). G. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru atlygino Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarytą 136,25 Eur dydžio turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nors G. B. taip pat P. R. sumokėjo 50 Eur, tačiau iš jo parodymų ir pavedimo turinio matyti, kad pinigai daugiau skirti šuniui, jau nekalbant apie nedidelį sumos dydį, todėl teismas to G. B. naudai nevertina. Nors G. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, vis dėlto, jo nuoširdaus gailėjimosi teismas neįžvelgia, nes duodamas apie tai parodymus G. B. stengėsi tai pateikti kaip būtinąją gintį, nors duomenų, pagrindžiančių, kad P. R. tik pavojingai kėsinosi, o jis tik gynėsi, byloje nėra, taip pat labiau akcentavo savo išgyvenimus, bandė rodyti save tik iš teigiamos pusės. Šiame kontekste G. B. apgailestavimo pareiškimus, atsiprašymus teismas vertina daugiau deklaratyviais, laiko, kad G. B. labiau išgyvena dėl pareigos už tai atsakyti. Nusikalstamas veikas G. B. padarė, be kita ko, būdamas jau teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarytą jam būnant pilnamečiu, kai jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, taip pat į pasikartojantį nusikalstamą ir kitokį teisei priešingą G. B. elgesį, smurtavimą praėjus trumpam laikui po prieš tai už tai jam skirtos bausmės atlikimo (2024 m. liepos 11 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro), jis pripažintinas recidyvistu ir tai, kad veikas padarė kaip recidyvistas, pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. B. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą parinkus nuosekliai griežtesnę, sankcijoje numatytą su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą, kurių dydis nustatytinas: už 2025 m. sausio 18 d. nusikalstamą veiką – artimas vidurkiui (be kita ko, panaudotas smurtas buvo intensyviausias), o už kitas nusikalstamas veikas – mažesnis už vidurkį, nuosekliai didėjantis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, galutinė subendrinta bausmė skirtina G. B. palankesniu bausmių dalinio sudėjimo būdu. Atsižvelgiant į nustatytas padarytas nusikalstamas veikas ir G. B. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač pasikartojantį G. B. nusikalstamą, smurtinį ir kitokį teisei priešingą elgesį, pridedamų bausmių dalys nustatytinos lygios bausmės pusei.
Atsižvelgdamas į nustatytas padarytas nusikalstamas veikas ir G. B. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač tai, kad nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis yra ne didesnis, negu rūšinis, G. B. yra jauno amžiaus, išreiškė norą keistis, arešto bausme nuteisiamas pirmą kartą, prieš tai jam taikyta probacija, nors vyko ir ne visiškai sklandžiai, tačiau buvo užbaigta, nusikalstamos veikos perkvalifikuotos į švelnesnes, teismas sprendžia, kad ilgalaikė ir intensyvi G. B. priežiūra, paskiriant jam griežtas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, orientuotas į jo elgesio korekciją, nuolat gresiant bausmės vykdymui, bus kur kas efektyvesnis būdas pabandyti jį pataisyti už jo nubaudimą, santykinai neilgam laikui izoliuojant jį nuo visuomenės, bet nutraukiant jo turimus socialinius ryšius, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, sudaro pagrindą G. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti, nustatant maksimalų bausmės vykdymo atidėjimo terminą, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas.
Dėl civilinio ieškinio išsprendimo.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pranešė, kad atsisako nuo civilinio ieškinio, nes padaryta žala yra atlygtina. Patvirtino, kad jai yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės. Tai sudaro pagrindą priimti civilinio ieškinio atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,
nusprendžia:
G. B. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2025 m. sausio 18 d. įvykis), ir jam skirti penkiasdešimties parų arešto bausmę.
G. B. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2025 m. sausio 19 d. įvykis), ir jam skirti trisdešimties parų arešto bausmę.
G. B. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2025 m. sausio 20 d. įvykis), ir jam skirti keturiasdešimties parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, G. B. paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie penkiasdešimties parų arešto bausmės pridedant arešto bausmių penkiolikos ir dvidešimties parų dalį, ir jam skirti galutinę aštuoniasdešimt penkių parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti G. B. laikiname sulaikyme nuo 2025 m. sausio 20 d. 20.20 val. iki 2025 m. sausio 21 d. 12.27 val. išbūtą vieną dieną, laikant, kad likusi neatlikta arešto bausmės dalis yra aštuoniasdešimt keturios paros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 6 dalies 5, 6 ir 9 punktais, G. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, nebendrauti su P. R., gimusia (duomenys neskelbtini), vienuolika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 75 straipsnio 6 dalimi, G. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį sumokėti 50 MGL dydžio (2 500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą per vienuolika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnio 1 ir 3 dalimis, 75 straipsnio 6 dalimi, G. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per vienuolika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, G. B. pripažinti recidyvistu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu ir 294 straipsnio 1 dalimi, priimti civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinio dėl 136,25 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.
G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bylos medžiagoje esantį kompaktinį diską (laikomas voke prie bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Išaiškinti G. B., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų regiono skyrius, Vilnius 08351, Kareivių g. 1, 0 672 88 430, 0 672 94 080, rytu.skyrius@probacija.lt) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Išaiškinti G. B., kad įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per vienuolika mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą: sąskaitos Nr.: LT14 4040 0636 1000 0390, gavėjas: LR Teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955, mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.