Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-06-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-134-557/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-15
Bylos Nr.
AN2-134-557/2022
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00014-2022-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Linas Pauliukėnas (pirm.)
Pažeidėjas
K. B.
Institucija
BĮ Klaipėdos apsk. VPK Palangos PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-134-557/2022Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00014-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK Palangos m. PK, Institucija) 2022-02-08 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-121-2022 K. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį 30 Eur bauda už tai, kad jis Palangos miesto sav., Palangoje, (duomenys neskelbtini), 2021-08-07 11.29 val., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), kelio ženklo Nr. 303 („Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“) reikalavimą, t. y. įvažiavo į ženklo galiojimo zoną.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos 2022-02-08 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas K. B. kreipėsi su skundu į Plungės apylinkės teismą, prašydamas šį Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.

3. Skundžiama 2022-04-11 nutartimi Plungės apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. B. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK Palangos m. PK 2022-02-08 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-121-2022 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas K. B. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022-04-11 nutartį, kuria teismas netenkino jo prašymo dėl Klaipėdos apskrities VPK Palangos m. PK 2022-02-08 nutarimo Nr. 60-ANR_N-121-2022 panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo.

4.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, paviršutiniškai, neobjektyviai ir priėmė sprendimą, kurį grindė ne objektyviais įrodymais, bet prielaidomis ir byloje nenustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl prielaidomis pagrįstas skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

4.2. Apelianto nuomone, byloje buvo pažeistos įrodymų rinkimo ir vertinimo pagrindinės procesinės nuostatos, tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į jo paaiškinimus ir faktines bylos aplinkybes, jo kaltę nepagrįstai grindė netiesioginiais įrodymais, nors turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu. K. B. tvirtina, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, todėl administracinė nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai.

4.3. K. B. teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad buvo padarytas teisės pažeidimas, nes 2021-08-07 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl jam priklausančios transporto priemonės TOYOTA COROLLA VERSO stovėjimo gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), priskirtame žemės sklype už kelio ženklo, draudžiančio motorinių transporto priemonių eismą, surašytame protokole nėra užfiksuota jokio teisės pažeidimo, nors ir yra nurodyta, kad transporto priemonės valdytojas K. B. padarė ANK 417 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą teisės pažeidimą. Protokole nurodyta, jog šio teisės pažeidimo padarymo vieta (administracinio nusižengimo padarymo vieta (adresas ir (ar) koordinatės), data, laikas) yra Palanga, (duomenys neskelbtini), ir nurodytas tikslus ženklas Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, draudžiantis įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) namo kiemo teritoriją, o tiksliau – draudžiantis patį tokių transporto priemonių eismą. Taip pat nurodyta, kad šio pažeidimo padarymo laikas yra 2021-08-07 11.29 val. Ginčijant šias protokole nurodytas aplinkybes, atkreiptinas dėmesys į konstatuoto teisės pažeidimo sudėties elementus, nes pažeidimo sudėties objektyvioji pusė yra motorinių transporto priemonių eismas per nurodytą kelio ženklo veikimo zoną, kai tuo tarpu užfiksuota teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir pažeidimo esmė – stovintis, nejudantis ir nevažiuojantis nei per ženklo veikimo ribą, nei kur nors kitur automobilis, o teisės pažeidimo esmė – eismas – šiuo atveju įstatymo leidėjo yra aiškinama pagal žodžių reikšmių žodyną – kaip transporto priemonių judėjimas, taigi transporto priemonė turi ne tik judėti, bet ir atitikti motorinės transporto priemonės požymius. Be to, šis judėjimo veiksmas turi būti užfiksuotas būtent kelio ženklo veikimo drausti įvažiuoti zonoje ir tik ta kryptimi, kuria yra pastatytas kelio ženklas.

4.4. ANK 569 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Apeliantas pažymi, kad teisės pažeidimo buvimas byloje įrodinėjamas užfiksuota fotonuotrauka, jog transporto priemonė ne juda, o stovi savo stovėjimo vietoje, be to, nėra užfiksuota jokio judėjimo per draudžiančio motorinių transporto priemonių eismą ženklo veikimo zoną ir ženklo eismo draudimo kryptimi, t. y. įvažiavimo į kiemą kryptimi. Taip pat byloje nėra užfiksuota jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis, K. B., 2021-08-07 11.29 val. važiavo iš (duomenys neskelbtini) g. per kelio ženklo, draudžiančio motorinių transporto priemonių eismą, veikimo zoną ženklo draudimo eismo juostos judėjimo kryptimi. Šios protokole užfiksuotos aplinkybės grindžiamos tik fotonuotraukomis, kuriose matyti stovintis automobilis prie (duomenys neskelbtini) namo esančiame šiam namui priskirtame žemės sklype, o šio pažeidimo objektyvioji pusė, anot protokolą surašiusios Institucijos, pasireiškė tuo, kad protokole nurodytu laiku stovi pastatyta transporto priemonė, tačiau ši nurodyta aplinkybė, apelianto teigimu, savaime nėra kelio ženklo draudimo pažeidimo sudėtį turinti aplinkybė, nes apibūdina ne įvažiavimą į namo kiemą, nepaisant kelio ženklo, o tik motorinės transporto priemonės stovėjimą (duomenys neskelbtini) namo žemės sklype.

4.5. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai jo kaltę grindė netiesioginiais įrodymais, nors turėjo vadovautis Konstitucijoje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu.

4.6. Pirmosios instancijos teismas teisės pažeidimo buvimo faktą protokole ir Institucijos nutarime grindė šiais argumentais ir įrodymais: 1) byloje pateiktas 2021-08-07 V. O. pranešimas policijai, kad automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (bet ne atsakomybėn traukiamas asmuo K. B.), nuolat pažeidinėja kelio ženklo reikalavimus; 2) byloje pateiktos 2022-03-17 (t. y. beveik po daugiau nei 5 mėnesių nuo užfiksuoto tariamo pažeidimo) vyr. tyrėjos Aurelijos Vaitelytės fotonuotraukos, kuriose užfiksuota tariamo teisės pažeidimo padarymo vieta ir kitos nesusijusios su pažeidimo požymiais ir sudėties elementais aplinkybės; 3) pareiškėjas teisme neneigė, kad byloje pateiktose 2022-03-17 vyr. tyrėjos fotonuotraukose nurodytas 2022-03-17 užfiksuotas automobilis priklauso jam (tačiau, R. B. teigimu, tai visiškai nesusiję su teisės pažeidimo 2021-08-07 padarymu); 4) teismo vertinimu, 2022-03-18 padarytose namo kiemo nuotraukose užfiksuotų objektų išsidėstymas sudaro pagrindą teigti, jog nuotraukų padarymo metu, t. y. po daugiau kaip 5 mėnesių nuo tariamo pažeidimo padarymo momento, patekti į namo kiemą nepažeidžiant kelio ženklo reikalavimų yra neįmanoma, todėl padaryta prielaida, kad ir pažeidimo padarymo metu egzistavo tos pačios aplinkybės, kurios sudaro prielaidą teigti, jog automobilį 2022-08-07 vairavo jis, K. B., pažeisdamas kelio ženklo reikalavimus, o dėl tokių padarytų prielaidų teismas padarė išvadą, kad jis į pažeidimo padarymo vietą prieš 5 mėnesius nuo pateiktų teismui nuotraukų padarymo atvyko per draudžiamąjį kelio ženklą Nr. 303, nors jis pats nepatvirtino, kad nurodytą dieną pats vairavo transporto priemonę ir kitų teismo remiantis prielaidomis konstatuotų aplinkybių.

4.7. Apelianto teigimu, byloje nustatytos aplinkybės nepagrindžia teismo išvadų, kurios padarytos remiantis tik prielaidomis, vertinant tik esamas, teisės pažeidimo požymių nepagrindžiančias aplinkybes. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Todėl ir teismo sprendime minimi faktai, neva įrodantys jo, K. B., teisės pažeidimo –transporto priemonės vairavimo per draudžiamojo kelio ženklo veikimo zoną faktą, yra pagrįsti neobjektyviomis ir įrodymais neparemtomis prielaidomis, kurios kelia abejonių dėl asmens kaltės, todėl nurodyti įrodymai yra nepakankami, neišsamūs, neobjektyvūs, neteisėti, neleistini ir nepatikimi.

4.8. Įrodinėjimo aplinkybėms administracinėje byloje taikomas in dubio pro reo principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti sprendimą asmenį pripažinti kaltu. Toks sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais atsakomybėn traukiamo asmens kaltę padarius teisės pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013, 2K-228-895/2018). Konkrečių teisės pažeidimo požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

4.9. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju buvo pažeistos įrodymų rinkimo, vertinimo pagrindinės procesinės nuostatos, tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. R. B. teigimu, jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties, todėl administracinė nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Teismas neatsižvelgė į jo paaiškinimus ir faktines bylos aplinkybes, jo kaltę nepagrįstai grindė netiesioginiais įrodymais, nors turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad jis Palangos miesto sav., Palangoje, (duomenys neskelbtini), 2021-08-07 11.29 val. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelio ženklo Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ reikalavimą, t. y. įvažiavo į ženklo galiojimo zoną. Pasak apelianto, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis protokole nurodytu laiku ir vietoje važiavo iš (duomenys neskelbtini) g. per kelio ženklo, draudžiančio motorinių transporto priemonių eismą, veikimo zoną ženklo draudimo eismo juostos judėjimo kryptimi. Byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti stovintis jo automobilis prie (duomenys neskelbtini) namo esančiame šiam namui priskirtame žemės sklype, R. B. teigimu, nepagrindžia, kad jis 2021-08-07 vairavo automobilį, pažeisdamas kelio ženklo Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ reikalavimus, t. y. kad į pažeidimo padarymo vietą prieš 5 mėnesius nuo pateiktų teismui nuotraukų padarymo jis atvyko, pažeisdamas minėto kelio reikalavimus.

7. ANK 417 straipsnio 1 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. K. B. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis Palangos miesto sav., Palangoje, (duomenys neskelbtini), 2021-08-07 11.29 val. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelio ženklo Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ reikalavimą, t. y. įvažiavo į ženklo galiojimo zoną.

8. K. B. neginčija, kad byloje pateiktose fotonuotraukose užfiksuotas jo automobilis, stovintis prie (duomenys neskelbtini) namo, Palangoje, tačiau, apelianto teigimu, ši aplinkybė nėra kelio ženklo draudimo pažeidimo sudėtį turinti aplinkybė, nes apibūdina ne įvažiavimą į namo kiemą, nepaisant kelio ženklo, o tik automobilio stovėjimą (duomenys neskelbtini) namo esančiame šiam namui priskirtame žemės sklype ir savaime nepatvirtina, kad jis 2021-08-07 11.29 val. važiavo iš (duomenys neskelbtini) g. per kelio ženklo, draudžiančio motorinių transporto priemonių eismą, veikimo zoną ženklo draudimo eismo juostos judėjimo kryptimi. Sutikti su šiais apelianto skundo argumentais nėra pagrindo.

9. Iš policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotų duomenų matyti, kad 2021-08-07 pranešėja V. O., (duomenys neskelbtini) namo, Palangoje, gyventoja, kreipėsi su pranešimu į policiją, nurodydama, be kita ko, tokias aplinkybes: „Automobilis Toyota Corola (duomenys neskelbtini), nuolat pažeidinėja ženklą „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, įvažiuodamas per (duomenys neskelbtini), Palanga, namo kiemą į (duomenys neskelbtini), Palanga, namo teritoriją, kurioje turi nuosavybę ir teikia trumpalaikio apgyvendinimo paslaugą. Asmuo ne tik pats pažeidinėja minėtas KET, bet ir savo poilsiautojams nurodo įvažiavimą per (duomenys neskelbtini) kiemo teritoriją. Fiksuoti KET pažeidimai asmenų, kurie turi interesų adresu (duomenys neskelbtini), bet važiuoja per (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir stato transporto priemones. Nuotraukos pridedamos. Užsitvėrę dalį kiemo ir pasidarę savavalinį patekimą prie savo nuosavybės per valstybinę žemę ir terorizuoja (duomenys neskelbtini) g. namo gyventojus, kviesdami policiją, kad užstatomas jų įvažiavimas. <...>“ (b. l. 32). Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir 2021-12-23 „Pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole“ (b. l. 34–35), kuriame V. O. nurodė: „Automobilio Toyota Corolla“ vals. nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nuolat pažeidžia kelio ženklą „motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ važiuodamas per (duomenys neskelbtini), Palangoje, esančio daugiabučio kiemą į (duomenys neskelbtini) namo teritoriją. Praktiškai kasdien minėto automobilio vairuotojas pažeidžia minėtą kelio ženklą.“ (b. l. 34–35).

10. Iš byloje Klaipėdos apskrities VPK Palangos m. PK vyresniosios tyrėjos Aurelijos Vaitelytės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuotas įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kiemą ir prie šio įvažiavimo esantis transporto priemonių eismą draudžiantis kelio ženklas. Minėtame kieme užfiksuotas TOYOTA automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18) ir servitutinio kelio vaizdas į (duomenys neskelbtini) teritoriją (b. l. 19). Iš Plungės apylinkės teismui papildomai šios Institucijos pateiktų nuotraukų matyti, kad jose užfiksuotas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kiemo bendras vaizdas ir patekimo iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo į (duomenys neskelbtini) namo teritoriją servitutinis kelias į (duomenys neskelbtini) teritoriją, bendras vaizdas į (duomenys neskelbtini) daugiabutį namą iš (duomenys neskelbtini), tvoros ir užtvaro vaizdas (duomenys neskelbtini) teritorijoje (b. l. 41–46).

11. Byloje pateiktame Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio mėn. rašte, be kita ko, nurodyta: „Pagal detalųjį planą įvažiavimas prie (duomenys neskelbtini), kuriuo turi naudotis minėto pastato bendraturčiai, numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, todėl papildomai informuoti visi (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, kad jie privalo naudotis servitutiniu įvažiavimu, kaip nustatyta naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo plane. Įvažiavimu pro daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) turi teisę naudotis tik to namo gyventojai.“ (b. l. 25).

12. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius, atsakydamas į Klaipėdos apskrities VPK Palangos m. PK 2021-09-23 užklausimą, 2021 m. spalio mėn. rašte Nr. 16SD- -(14.16.136 E.), be kita ko, nurodė: „(duomenys neskelbtini), Palangoje yra suformuotas žemės sklypas, tuo tarpu teritorija aplink pastatą (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra priskiriama valstybinei žemei, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Kadangi aplink pastatą adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra suformuotas žemės sklypas, todėl Nekilnojamojo turto registre nėra jokių registruotų daiktinių teisių (servitutų). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra įregistruotas Kelio servitutas <...>. <...> žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, savininkai prie rytinėje žemės sklypo pusėje esančio Pastato – Ūkinio pastato (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), gali patekti nenaudojant valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai esančios adresu prie (duomenys neskelbtini), Palangoje.“, kartu atkreipė policijos dėmesį į tai, kad: „<...> Jūsų Rašte pridedamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, planas yra galiojantis, o plane apvesta teritorija (kuri pažymėta 1997-10-16 parengtame A. P. plane indeksu pažymėta „K“) yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalis ir minėto žemės sklypo naudotojams.“ (b. l. 28–29).

13. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, K. B. nuosavybės teise priklauso 55/1059 žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 48–49). Taigi K. B., kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, negyvena (duomenys neskelbtini) name, ties kurio įvažiavimu stovi kelio ženklas „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, todėl nepatenka į baigtinį sąrašą subjektų, kuriems šis draudžiamasis kelio ženklas negalioja, todėl neturi teisės jo nepaisyti.

14. Nors K. B. savo skunde Plungės apylinkės teismui ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, kad nuotraukose užfiksuotas jo automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) namui priklausančiame žemės sklype, į kurį jis galėjo patekti servitutiniu keliu, kaip nustatyta naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo plane ir, jo teigimu, jis važiuoja tik žemės sklypui nustatytu servitutiniu keliu, įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini), kuriuo teisę naudotis turi tik to namo gyventojai, jis nesinaudoja, tačiau pirmosios instancijos teismas šią K. B. versiją pagrįstai vertino kaip jo pasirinktą gynybos poziciją, kurią paneigia bylos duomenų visuma. Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) namo gyventoja V. O. 2021-08-07 telefonu pranešė policijai, jog automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nuolat pažeidžia kelio ženklą „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, važiuodamas per (duomenys neskelbtini), Palangoje, esančio daugiabučio kiemą į (duomenys neskelbtini) namo teritoriją (b. l. 32). Tiriant šios pranešėjos nurodytas aplinkybes, nuvykus nurodytu adresu buvo nufotografuotas minėtas automobilis, stovintis prie (duomenys neskelbtini) namo, Palangoje (šalia tvoros) (b. l. 18). Iš byloje Institucijos pateiktų nuotraukų matyti, kad K. B. nurodomą naudojamą įvažiavimą ir vietą, kurioje yra užfiksuotas jo automobilis, skiria užtvaras (b. l. 43), užkertantis kelią įvažiuoti automobiliui ten, kur nuotraukose buvo užfiksuotas K. B. automobilis. Nors bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu K. B. aiškino, kad automobilį jis paprastai palieka nuošaliau, o esant poreikiui minėtą barjerą išardo ir įvažiuoja, tačiau apylinkės teismas pagrįstai šią jo versiją atmetė kaip neįtikinamą ir nelogišką, pažymėdamas, jog barjeras yra ištisas ir driekiasi ilgą atstumą, be to, jis pastatytas ant metalinių atraminių stulpelių, kurie įtvirtinti į žemę ir yra išdėstyti nedideliu atstumu, kuris trukdytų automobilį pastatyti į poziciją, kuri užfiksuota byloje pateiktose fotografijose. Kartu teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad norint patekti ten, kur buvo užfiksuotas K. B. automobilis, reikia pravažiuoti prieš barjerą esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kuri yra sužymėta linijomis ir užtverta barjeru, o pastačius automobilius minėtoje aikštelėje ir laikantis K. B. versijos dėl barjero patraukimo (išardymo), įvažiavimas net ir tokiu būdu būtų neįmanomas, nes kelią užstotų kiti automobiliai, kurie stovi jiems skirtose vietose. Atsižvelgdamas į visa tai, tai pat į tai, jog teismo nurodymu policijos pareigūnai 2022-03-17 nuvykę į pažeidimo padarymo vietą apžiūrėjo minėtą barjerą ir aplinką ir teismo posėdyje Klaipėdos apskrities VPK Palangos m. PK atstovas Donatas Mockaitis nurodė, kad barjeras kelią užtveria visiškai, yra vientisas ir tvirtai įtvirtintas (atraminiai stulpeliai įgręžti į šaligatvio plyteles), nuėmus medinį barjerą, automobiliui dėl įgręžtų metalinių stulpelių išsisukti neįmanoma, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog K. B. automobilis į pažeidimo padarymo vietą galėjo patekti tik per įvažiavimą, kuris pažymėtas kelio ženklu Nr. 303, kaip nurodė ir pranešėja – (duomenys neskelbtini) namo gyventoja V. O. policijai pateiktame pranešime, pažymėdama, kad automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuolat (beveik kiekvieną dieną) pažeidžia kelio ženklą „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, važiuodamas per (duomenys neskelbtini), Palangoje, esančio daugiabučio kiemą į (duomenys neskelbtini) namo teritoriją. Šių duomenų kontekste Plungės apylinkės teismas, priešingai apelianto tvirtinimui, padarė ne prielaidomis, o objektyviais duomenimis – pranešėjos V. O., kurios suinteresuotumas apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti K. B. nenustatytas (to nenurodo ir jis pats), pranešime policijos įstaigai nurodytomis aplinkybėmis, Institucijos pateiktomis fotonuotraukomis ir policijos atstovo paaiškinimais teisme, be kita ko, paremtais pažeidimo vietos apžiūra (dėl įrengto užtvaro, užkertančio kelią įvažiuoti į tą vietą, kurioje buvo užfiksuotas K. B. automobilis, jo nurodytu būdu) ir kita rašytine bylos medžiaga – pagrįstą išvadą, kad K. B. į pažeidimo padarymo vietą atvyko per draudžiamą kelio ženklą Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“. Nustatęs, kad pranešėjos V. O. nurodytu laiku K. B. automobilis į pažeidimo padarymo vietą galėjo įvažiuoti tik per įvažiavimą, kuris pažymėtas minėtu kelio ženklu Nr. 303, Plungės apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog automobilis negalėjo atsidurti daugiabučio kieme, nepažeidęs šio kelio ženklo, draudžiančio motorinių transporto priemonių eismą, todėl, nenustačius, kad pažeidimo padarymo metu K. B. priklausančiu automobiliu būtų naudojęsis ne pats K. B., o koks nors kitas asmuo, skundžiamu Institucijos 2022-02-08 nutarimu K. B. buvo nubaustas pagrįstai.

15. Nors, kaip pažymi K. B. apeliaciniame skunde, iš Institucijos jam surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir priimto nutarimo matyti, kad jam inkriminuoto pažeidimo esmė – stovintis, nejudantis ir nevažiuojantis nei per ženklo veikimo ribą, nei kur nors kitur automobilis, tačiau vien tai, kad šiuo atveju K. B. objektyviais duomenimis (pvz. vaizdo įrašu) neužfiksuotas protokole nurodytu laiku automobiliu „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantis iš (duomenys neskelbtini) g. per kelio ženklo, draudžiančio motorinių transporto priemonių eismą, veikimo zoną ženklo draudimo eismo juostos judėjimo kryptimi, jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, nepaneigia. Kaip matyti iš skundžiamo Institucijos 2022-02-08 nutarimo, K. B. inkriminuotas nusižengimas pasireiškė tuo, kad jis: „Palangos miesto sav., Palanga, (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio mėn. 7 d. 11 val. 29 min. vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET KŽ Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ reikalavimą, t. y. įvažiavo į ženklo galiojimo zoną.“ (b. l. 9). Kaip minėta, K. B. neginčija, jog policijos pateiktose nuotraukose užfiksuotas jo automobilis. Be to, nors Institucijos 2021-12-28 pranešimu dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo K. B. buvo informuotas, kad tuo atveju, jeigu nusižengimą padarė kitas asmuo, per nustatytą terminą privaloma pranešti duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo metu valdė jam priklausančią transporto priemonę (b. l. 15), tačiau duomenų, kad K. B. būtų nurodęs kitą pažeidėją, byloje nėra. Anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, kad K. B. automobilis į pažeidimo padarymo vietą galėjo įvažiuoti tik per įvažiavimą, kuris pažymėtas kelio ženklu Nr. 303, kuris pastatytas ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) teritoriją, kuriuo pagal nustatytą tvarką jis naudotis negali, kadangi minėtame name negyvena, turi nuosavybę šalia esančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga ir, kaip nurodyta minėtame Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio mėn. rašte: <...> privalo naudotis servitutiniu įvažiavimu, kaip nustatyta naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo plane.“, kartu pažymint, kad: „Įvažiavimu pro daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) turi teisę naudotis tik to namo gyventojai.“ (b. l. 25). Kaip nurodyta Klaipėdos apskrities VPK Palangos m. PK apylinkės teismui pateiktame atsiliepime į K. B. skundą: „K. B. gyvena (duomenys neskelbtini), todėl patekti į savo nuosavybę turi teisę per (duomenys neskelbtini) numatytą įvažiavimą, tačiau dėl ant numatyto įvažiavimo esančių kliūčių (tvoros, gyvatvorės) minėtu įvažiavimu nesinaudoja ir į savo nuosavybę patekti gali tik pro (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kiemą, pravažiuodamas draudžiamąjį kelio ženklą Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ (b. l. 37), kartu atkreipiant dėmesį į tai, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2022-02-23 priimtoje nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-18-588/2022 pasisakė dėl žemės ribų minėtais adresais. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, minėtoje 2022-02-23 nutartyje (įsiteisėjo 2022-03-16) Plungės apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos E. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Palangos m. PK 2021-11-09 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo, be kita ko, konstatavo, kad: „Analizuojant E. B. pateiktą žemės sklypo planą nustatyta, kad pastaroji turėtų naudoti K raide pažymėtą jai priklausančia žemės sklype esančią žemės dalį, norėdama su automobiliu išvažiuoti ar įvažiuoti į sklypą, nepažeisdama kelio ženklo Nr. 303 reikalavimų. Šiuo atveju pareiškėja, važiuodama automobiliu per (duomenys neskelbtini) namo kiemą į savo sklypą, pažeidžia kelio ženklo 303 reikalavimus. (duomenys neskelbtini) namo kieme nėra numatytų jokių servitutų, todėl negalima teigti, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojai parkuodamiesi savo automobilius minėtoje aikštelėje užstatytų Pareiškėjai pravažiavimą.“ Šie duomenys taip pat netiesiogiai patvirtina šioje byloje Institucijos ir Plungės apylinkės teismo anksčiau aptartais bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad K. B. automobilis į pažeidimo padarymo vietą galėjo įvažiuoti tik per įvažiavimą, kuris pažymėtas kelio ženklu Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“.

16. Apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn partraukto asmens K. B. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeisdamas proceso reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog skundžiamu Institucijos 2022-02-08 nutarimu K. B. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas pagrįstai.

17. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad Institucijos 2022-02-08 nutarimas ir dėl jo priimta skundžiama Plungės apylinkės teismo 2022-04-11 nutartis yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti ar keisti K. B. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas