- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-23
- Bylos Nr.
- II-18-588/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00155-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Diana Vercinskė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. B.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities VPK
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja Rūtelė Buragaitė 2021 m. lapkričio 9 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl to, kad namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kaimynai savavališkai nuo E. B. priklausančio žemės sklypo stumdo akmenis, užstato pravažiavimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja E. B., nesutikdama su Institucijos nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo automobilių Volvo, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vairuotojus pripažinti kaltai dėl administracinio nusižengimo padarymo ir skirti jiems administracines nuobaudas. Skunde nurodo, jog minėtų automobilių vairuotojai nuolat stato savo automobilius ne valstybinėje žemėje, o privačioje, tokiais savo veiksmai pažeisdami pareiškėjos teisę naudotis savo nuosavybe. Be to, vieną kartą moteris, vairuojanti Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tyčia padėjo sunkų akmenį po pareiškėjos automobilio galiniais ratais, t. y. pasikėsino apgadinti pareiškėjos automobilį.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas – pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo teismo prašo Pareiškėjos skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad įrodymų, jog E. B. būtų užstatomas pravažiavimas adresu (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatyta. Nustatyta, kad Pareiškėja naudojasi patekimui su automobiliu į jai priklausantį žemės sklypą įvažiavimu, kuris yra įrengtas į namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) namo kiemą stovi kelio ženklas Nr. 303 (motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas), kuris buvo pastatytas siekiant apsaugoti namo gyventojų interesus, kadangi yra nedidelė stovėjimo aikštelė, kad nekiltų konfliktų dėl to, jog jų kieme statomi ne namo gyventojų automobiliai. Pareiškėja, norėdama su automobiliu išvažiuoti ar įvažiuoti į sklypą, turėtų naudoti žemės sklypo plane K raide pažymėtą jai priklausančią žemės sklypo dalį, nepažeisdama kelio ženklo Nr. 303 reikalavimų. Šiuo atveju pareiškėja, važiuodama automobiliu per (duomenys neskelbtini) namo kiemą į savo sklypą, pažeidžia kelio ženklo Nr. 303 reikalavimus. Todėl negalima teigti, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojai, parkuodamiesi savo automobilius minėtoje aikštelėje, užstatytų E. B. pravažiavimą, jeigu pastaroji faktiškai juo net negali naudotis. E. B. žemės sklypo ribos nėra aiškios. Vadovautis Pareiškėjos paženklinta sklypo riba jos pačios sudėliotais akmenimis, ženklais „privati valda“ arba pagal faktinį jo naudojimą šiuo atveju nėra objektyvu. Sklypo ribos nėra paženklintos riboženkliais, kuriais galėtų vadovautis gyventojai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja E. B. palaikė savo skundą ir jame išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, kad parašė skundą dėl minėtų asmenų piktnaudžiavimo savo teisėmis statant automobilį į jos privatų sklypą bei keliamos grėsmės jos automobiliui, kai asmenys tyčia po jos automobilio galiniais ratais, jai priklausančioje žemės sklypo dalyje, padėjo jai priklausančius akmenis. Mano, kad policijos pareigūnai įvykį ištyrė nevisapusiškai ir neišsamiai, netikrino nuosavybės dokumentų, nevertino, ar automobilis stovi privačioje teritorijoje, taip pat nevertino pateiktos filmuotos medžiagos apie akmenų stumdymą. Pažymėjo, kad pareigūnai skundžiamame nutarime nurodė, kad yra tvora, atribojanti sklypus, bet realiai jos nėra. Pareigūnai teigia, kad ji pati pažeidžia KET ženklo reikalavimus, tačiau su tuo nesutinka ir nemano, kad tai susiję su jos pateikto skundo reikalavimais. Be to, nurodė papildomas aplinkybes, kad žala yra daroma tyčia, 2021 m. gruodžio 27 d. tie patys asmenys buvo vėl užstatę jos automobilį ir už tai nubausti. Kaimynai taip elgiasi nuolat, jie taip daro piktybiškai, užstato pravažiavimą ir stumdo akmenis specialiai. Buvo perspėjusi, jog kreipsis į policiją. Prašo panaikinti nutarimą.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato – atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl to, kad adresu (duomenys neskelbtini), kaimynai savavališkai nuo E. B. priklausančio žemės sklypo stumdo akmenis, užstato pravažiavimą, motyvuojant tuo, jog nenustatyti ANK 518 straipsnio sudėties elementai. Tai yra aplinkybių patikslinimo metu 2021 m. rugsėjo 23 d. buvo išsiųsta užklausa Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui (toliau – NŽT) dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), žemės sklypų ir jų ribų. 2021 m. spalio mėn. gautas NŽT atsakymas, kuriame nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra suformuotas žemės sklypas, tuo tarpu teritorija aplink pastatą (duomenys neskelbtini), yra priskiriama valstybinei žemei, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Kadangi aplink pastatą adresu (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas žemės sklypas, todėl Nekilnojamojo turto registre nėra jokių registruotų daiktinių teisių (servitutų). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis žemes sklype (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas Kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis), kurio aprašyme nurodyta, kad ant sklypo "Q" "G" ir "M" šiaurinės dalies vieno metro atstumu nuo tvoros netrukdyti prieiti prie bendrų komunikacijų, nestatyti transporto priemonės ir Kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis), kurio aprašyme nurodyta „ Ž.skl.K-132, M-110 prieiti prie ūkinio pastato G ir M per sklypus D3, F3 pereiti ir pervažiuoti į sklypą A2 (Teisių naudotojai (jų perėmėjai) L. Z., N. Z., G. I., V. I.“. Mano, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai prie rytinėje žemės sklypo pusėje esančio Pastato - Ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gali patekti nenaudojant valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančios adresu prie (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį į tai, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas yra galiojantis, o plane apvesta teritorija (kuri pažymėta 1997-10-16 parengtame A. Pertauskio plane indeksu pažymėta „K“) yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalis ir minėto žemės sklypo naudotojams.
Analizuojant E. B. pateiktą žemės sklypo planą nustatyta, kad pastaroji turėtų naudoti K raide pažymėtą jai priklausančia žemės sklype esančią žemės dalį, norėdama su automobiliu išvažiuoti ar įvažiuoti į sklypą, nepažeisdama kelio ženklo Nr. 303 reikalavimų. Šiuo atveju pareiškėja, važiuodama automobiliu per (duomenys neskelbtini) namo kiemą į savo sklypą, pažeidžia kelio ženklo 303 reikalavimus. (duomenys neskelbtini) namo kieme nėra numatytų jokių servitutų, todėl negalima teigti, kad 35 namo gyventojai parkuodamiesi savo automobilius minėtoje aikštelėje užstatytų Pareiškėjai pravažiavimą.
Analizuojant Pareiškėjos pareiškime nurodytus faktus, nustatyta, kad nėra aiškios pareiškėjos žemės sklypo ribos. Pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, kuriuose butų matomi kadastrinių matavimų metu nustatytos žemės sklypo ribos, kurie turi atitikti Teritorijų planavimo dokumentų registro duomenis. Vadovautis Pareiškėjos paženklinta sklypo riba, jos pačios sudėliotais akmenimis arba pagal faktinį jo naudojimą, šiuo atveju negalima, kadangi tikslus sklypo plotas, jo ribos bei konfigūracija bus nustatyti ir patvirtinti tik atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengus jų kadastro duomenų bylą, kuria remiantis sklypo ribos būtų paženklintos riboženkliais. Iš pačios Pareiškėjos pateiktų vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti, kaip asmenys stumdo akmenis, tačiau tai nereiškia, jog taip užstatomas pareiškėjai pravažiavimas. Iš šių vaizdo įrašų galima spręsti apie tai, kad asmenys nesutaria dėl sklypo ribų paženklinimo, o ne tai, kad tyčia siekia padaryti Pareiškėjos turtui žalą. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjos skundo argumentai dėl pasikėsinimo apgadinti Pareiškėjos automobilį atmestini kaip nepagrįsti.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal ANK 518 straipsnį savavaldžiavimas - tai tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Nusižengimo sudėtis yra formali, jo padarymo faktui reikia įrodyti, kad asmuo įgyvendina savo tikrą ar tariamą teisę, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos.
Administracinio nusižengimo byloje negauta pakankamai įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) gyventojai, priparkuodami automobilius minėto adreso kieme, užstatytų pareiškėjai išvažiavimą. Pareiškėjos sklypo ribos nėra aiškios, nėra paženklintos riboženkliais, kuriais galėtų vadovautis gyventojai. Vadovautis Pareiškėjos paženklinta sklypo riba jos pačios sudėliotais akmenimis, ženklais „privati valda“ arba pagal faktinį jo naudojimą šiuo atveju nėra objektyvu. Bendrieji teisės principai nurodo, jog bet kokios abejonės asmens kaltumu yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti visi būtinieji administracinio nusižengimo požymiai, būtent nusižengimo subjektyvioji pusė - tiesioginė tyčia. Kitų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti asmens subjektyviosios pusės požymius (kaltę, motyvą, tikslą) darant pažeidimą nenustatyta, tai yra, nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių asmens kaltumą, buvo konstatuota, jog šiuo atveju nėra padarytas administracinis nusižengimas, todėl, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena nutraukta, pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį.
Susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs skundžiamą pareigūnės nutarimą, Pareiškėjos skunde ir Institucijos pateiktame atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes bei teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismo posėdyje išklausęs Pareiškėjos paaiškinimus, teismas sprendžia, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas kruopščiai įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia Institucijos padarytų išvadų ir tėra pareiškėjos savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų naikinti skundžiamą nutarimą.
Institucija, nutarimu nusprendusi nutraukti administracinio nusižengimo bylos tyrimą ir vertindama egzistuojant ANK 591 straipsnio 1 punkte numatytą pagrindą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), siekiant patikrinti pareiškime nurodytas aplinkybes apžiūrėjo įvykio vietą, kreipėsi į Nacionalinę Žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių dėl informacijos pateikimo, vertino pateiktą atsakymą ir jo pagrindu surašė motyvuotą nutarimą. Todėl Pareiškėjos teiginiai apie tai, kad policijos pareigūnai įvykį ištyrė nevisapusiškai ir neišsamiai, netikrino nuosavybės dokumentų, nevertino, ar automobilis stovi privačioje teritorijoje, taip pat nevertino pateiktos filmuotos medžiagos apie akmenų stumdymą, neatitinka byloje esančių surinktų duomenų. Iš skundžiamo nutarimo turinio galima daryti išvadą, kad nagrinėjant bylą buvo peržiūrėta Pareiškėjos pateikta vaizdo medžiaga, analizuojamas Pareiškėjos pateiktas žemės sklypo planas. Taigi, matyti, jog nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną priimtas išsamiai ištyrus įvykio aplinkybes, taip pat surinkus objektyvius duomenis, kad nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, juos visus įvertinus, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir jų visumą.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybės, kuriomis Pareiškėja nesutinka su skundžiamu Institucijos nutarimu yra tik subjektyvi Pareiškėjos nuomonė ir tai nereiškia, jog Institucijos nutarimas yra priimtas pažeidžiant ANK reikalavimus.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Rūtelės Buragaitės 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti Pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą ir E. B. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.