- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-13
- Bylos Nr.
- e2S-1050-413/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03009-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- Marcelinai G
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7756-921/2017 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovams Marcelinai G. P. ir G. B. dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, sandorio pripažinimo apsimestiniu ir negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolė R. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
I. V. F. padavė Kauno apylinkės teismui ieškinį dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo ir sandorio pripažinimo apsimestiniu bei negaliojančiu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų solidariai 43 254,75 Eur už nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimą; pripažinti 2014 m. rugpjūčio 12 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą apsimestiniu ir negaliojančiu. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus ir įpareigojo ieškovę per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pašalinti trūkumus, t. y. aiškiai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą; patikslinti ieškinio sumą ir mokėtiną žyminio mokesčio dydį; pateikti duomenis apie gaunamas pajamas šiai dienai, registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamą turtą, pinigines santaupas, esančias bankuose, turto ir pajamų deklaracijas, kt.; nurodyti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo; nurodyti su kokiomis antstolės R. P. teisėmis ir pareigomis yra ar gali būti susijusi nagrinėjama byla; pateikti ieškinį ir jo priedus tokia forma, kad būtų patogu naudotis ir teismui, ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims (pateikti dokumentai turi būti įskaitomi). 2017 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovės patikslintas ieškinys.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi konstatavęs, kad ieškovė nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų, ieškovės V. F. ieškinį lakė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį ir bylą išnagrinėti iš esmės. Apeliantės nuomone, ji padavė patikslintą ieškinį, kuriuo pašalino visus teismo nustatytus trūkumus, kuriuos tik galėjo pašalinti, t. y. konkretizavo ieškinį, nurodė, kad ieškovei suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba, kad jos visas turtas areštuotas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys (patikslintas ieškinys) grąžintas jį padavusiam asmeniui, nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis, Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi nustatydamas terminą ieškinio trūkumams šalinti, nurodė, jog ieškovė V. F.: 1) nesuformulavo aiškaus faktinio ieškinio pagrindo; 2) nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jos turinę padėtį, kuriuos teismas turėtų vertinti, sprendžiant dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo; 3) nenurodė nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo; 4) iš ieškinio neaišku, su kokiomis antstolės R. P., byloje įtrauktos trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teisėmis ir pareigomis yra ar gali būti susijusi nagrinėjama byla; 5) pateikti ieškinio priedai yra prastos kokybės (nėra įskaitomi), todėl netinkami naudotis nei teismui, nei kitiems bylos dalyviams. Tuo atveju, kai teismas nustato, kad pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jam keliamų formos ir turinio reikalavimų, taikomos CPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatos – teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą (ne trumpesnį kaip septynios dienos) trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, pirmosios instancijos teismas laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį ieškovei, konstatavęs, kad ieškovė patikslintu ieškiniu nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimas, jos ribos, būtų aiškios, teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas (reikalavimas) ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Kaip yra nustatyta ir pačiame proceso įstatyme (CPK 115 straipsnio 4 dalis) bei pripažįstama kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010), tam tikri ieškinio, įskaitant jo pagrindą ir/ar dalyką, netikslumai, kurie patys savaime neeliminuoja galimybės pradėti teisminį procesą, neturėtų tapti kliūtimi priimti reiškiamą ieškinį ir pradėti civilinę bylą. Svarbu, kad, pirma, būtų galima suprasti, kokių materialinių teisinių pasekmių yra siekiama reiškiamu, nors ir ne visai aiškiu/konkrečiu, ieškiniu, ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis yra grindžiama tokių pasekmių kilimo būtinybė. Kitaip tariant, turi būti aiškūs ieškinio dalykas ir jo faktinis pagrindas, kurie, kaip jau buvo nurodyta, apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas. Antra, vėlesnis (turint omenyje pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje) ieškinio netikslumų pašalinimas iš esmės ieškinio nekeistų ir nebūtų procesinė staigmena priešingai ginčo šaliai, kuri parengiamojoje bylos proceso stadijoje gali būti įpareigota atsiliepti į nors ir ne visai tiksliai apibrėžtą, bet pakankamai identifikuojamą ieškinį. Pažymėtina ir tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Kartu pažymėtina ir tai, kad materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne bylos iškėlimo stadijoje, kuomet sprendžiamas klausimas dėl ieškinio priėmimo. Ar pakanka faktinių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių šalių nurodytas aplinkybes, ar jų nepakanka, turi būti įvertinta ir konstatuota išnagrinėjus bylą iš esmės. Negalima atsisakyti priimti ieškinio dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisę į reikalavimo patenkinimą. Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami ir pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje arba teisminio nagrinėjimo metu (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 226 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis).Tuo tarpu, aplinkybės, ar bylos išsprendimas turės įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, gali būti nustatytos bylos pasirengimo stadijoje. Be to pažymėtina, jog teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, motyvuota nutartimi jį pašalina iš bylos (CPK 47 straipsnio 5 dalis). Todėl jei jau pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo stadijoje buvo akivaizdu, kad ieškinys negali turėti jokios įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, jis turi teisę tiesiog juos pašalinti iš proceso.Apeliacinės instancijos teismui susipažinus, tiek su ieškinio, tiek su patikslinto ieškinio turiniu, matyti, kad patikslintu ieškiniu ieškovė patikslino tiek ieškinio dalyką, tiek jo faktinį pagrindą, nurodė aplinkybes tiek dėl mokėtino žyminio mokesčio, tiek aplinkybes, susijusias su antstole R. P.. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog patikslintu ieškiniu nebuvo pašalinti nustatyti ieškinio trūkumai, savo sprendimo ieškinį laikyti nepaduotu plačiau nemotyvavo, t. y. nenurodė, ar nustatyti ieškinio trūkumai buvo nepašalinti iš dalies, ar visa apimtimi, kokių konkrečių (esminių) trūkumų ieškovė nepašalino, kurie užkirto kelią tolimesniam bylos teisminiam nagrinėjimui.Pažymėtina, kad procesinio įstatymo normos reikalauja, kad teismo priimamos nutartys būtų motyvuotos (CPK 129 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog skundžiama teismo nutartis negali būti pripažinta tinkamai motyvuota ir atitinkanti procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo nutarties turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtintus Civilinio proceso kodekso 291 straipsnyje. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, dėl ko yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškinio/patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir ieškinio/patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.