Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisminis procesas Nr. 1-01-1-45064-2025-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.1.14.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2

2026 m. vasario 11 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktiškai gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti UAB „L.“, neteista (teistumas išnykęs), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo teisme jos kaltę, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

16. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

17. Kaltinamoji E. M. teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad įvykio dieną susipyko su draugu, išgėrė apie 0,3 l degtinės, suprato negalinti vairuoti, tačiau atsisėdo į automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nusprendė jį perstatyti prie netoliese esančios parduotuvės, netrukus pasijuto prastai, pasijautė esanti neblaivi, norėjo sustoti, tačiau įvažiavo į karo akademijos teritoriją, užvažiavo ant šaligatvio, automobiliu atsitrenkė į vartelius, tuomet užvažiavo ant kito šaligatvio ir sustojo. Liudytojas G. V., įvykio metu budėjęs karo akademijos praleidimo poste, esančiame Šilo g. 5A, Vilniuje, pastebėjo prieš eismą važiuojantį automobilį „BMW X5“, kuris vos neatsirėmė į posto sieną, tačiau spėjo sustoti, išėjęs į lauką pastebėjo, kad automobilis važiuodamas atbulomis atsitrenkė į posto stulpą, ant kurio kabo Lietuvos vėliava, ir sustojo, automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus moteris, ji pradėjo elgtis neadekvačiai, išlipusi iš automobilio atsisėdo ant galinės automobilio keleivio sėdynės. Liudytojas šias esmines įvykio aplinkybes taip pat nurodė ir rašytiniame paaiškinime. Iš BPC pateikto garso įrašo matyti, kad Generolo Jono Žemaičio karo akademijos budėtojo padėjėjas 2025 m. gruodžio 29 d., apie 11.40 val., praneša apie neblaivią moterį, automobiliu „BMW X5“ atsitrenkusią į akademijos vartus. Byloje esančiame vaizdo įraše „11 - K11 - 2025-12-29 11-42-57-044“ užfiksuoti kaltinamosios vairuojamu automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti manevrai – automobiliu užvažiuojama ant šaligatvio, priekiu atsitrenkiama į vartelius, važiuojant atgal vėl užvažiuojama ant šaligatvio, važiuojant į priekį automobilis sustoja, prie jo prieina uniformuotas vyras ir ištraukia automobilio raktelius. Apžiūrėjus įvykio vieta nustatyta, kad automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Šilo g. 5A, Vilniuje. Liudytoja policijos pareigūnė R. D., gavusi pranešimą dėl neblaivios vairuotojos, atvykusi į įvykio vietą nustatė, kad vairuotoja E. M. buvo pasodinta į laikino sulaikymo kamerą, patikrinus jos blaivumą pirmą kartą, alkotesteriu nustatytas 1,87 promilių girtumas, antro patikrinimo moteris kategoriškai atsisakė. Analogiški duomenys užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei pareigūnų kūno kameromis užfiksuotuose vaizdo įrašuose, iš kurių matyti, kad E. M. vartoja necenzūrinius žodžius, nurodo, kad vartojo alkoholinius gėrimus, atsisako pasitikrinti blaivumą, būdama laikino sulaikymo kameroje, daužo sienas, spardo grotas, atsigula ant grindų. Etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore pirmo patikrinimo metu (1,87 promilių), vengimas antrą kartą pasitikrinti blaivumą ir neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvite. Taigi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą automobilį kaltinime nurodytu metu vairavo kaltinamoji E. M., netrukus po vairavimo fakto jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, pirmo neblaivumo patikrinimo metu nustatytas 1,87 promilių girtumas, o antro neblaivumo patikrinimo ji vengė, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

21. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl E. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamoji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertino savo elgesį, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta, žala nepadaryta. Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-145-895/2018, Nr. 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, Nr. 2K-114-628/2019, Nr. 2K-301-788/2019). Turimais duomenimis, E. M. praeityje jau ne kartą yra susidūrusi su teisėsaugos institucijomis – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, ir baudžiamoji byla jai nutraukta; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu ji pripažinta kalta pagal BK 284 straipsnį ir jai paskirta laisvės apribojimo bausmė, kurią atliko 2019 m. rugpjūčio 12 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, per pastaruosius vienerius metus E. M. administracine tvarka nebausta. Kaltinamoji yra pakankamai jauno amžiaus, gyvena su mama, augina (duomenys neskelbtini) neįgalų vaiką, kuriam nustatyti mišrūs specifiniai raidos sutrikimai (vaiko raida sutrikusi beveik visose srityse 51–80 procentų intervale), dirba UAB „L.“ administratore. Darbovietės direktorius pateikė kaltinamosios charakteristiką, kurioje nurodo, kad ji yra atsakinga, punktuali ir sąžininga darbuotoja, besilaikanti vidaus taisyklių, darbo etikos bei nustatytų procedūrų, gebanti bendrauti su klientais bei kolegomis, vengianti konfliktinių situacijų, problemas sprendžianti ramiai ir profesionaliai, ji yra vertinama komandos. Kaltinamosios ir jos motinos teigimu, E. M. neturi alkoholio vartojimo problemų, lankosi pas psichiatrą dėl jai diagnozuoto mišraus asmenybės sutrikimo, kas, pačios teigimu, galimai ir lėmė neadekvatų elgesį į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams. Pas psichiatrą ji lankėsi ir dėl šio įvykio sukeltų išgyvenimų. Nors, kaip jau minėta, baudžiamojoje byloje yra duomenys apie kaltinamosios ankstesnį neteisėtą elgesį, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja jos asmenybę, tačiau šiuo metu teistumas yra išnykęs, o padaryta nusikalstama veika yra kitokia savo pobūdžiu, todėl visuma aptartų aplinkybių šį kartą leidžia spręsti, jog ši veika nėra sistemingo neteisėto kaltinamosios elgesio padarinys ir E. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

22. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

24. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad J. M. dirba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) direktorė ją apibūdina kaip komunikabilią, mandagią, empatišką, gebančią kurti pozityvų ryšį su lankytojais ir kolegomis, darbą atliekančią sąžiningai ir atsakingai, vadovaujantis muziejininkystės principais, profesine etike ir pagarba kultūros paveldui. J. M. neteista, Administracinių nusižengimų registro pažymos apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus duomenimis, vieną kartą (2021 metais) bausta administracine tvarka už smulkų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirta bauda sumokėta. Visos aptartos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad ji yra ne tik artima kaltininkei, bet ir verta teismo pasitikėjimo, galinti daryti jai teigiamą įtaką.

25. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant J. M. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Padaryta nusikalstama veika, ją padariusį asmenį apibūdinančių aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju sąlygoja išvadą, kad laidavimas galimas tik su užstatu. Nagrinėjamu atveju E. M. veikė itin pavojingai, nevykdė policijos pareigūnų reikalavimo pasitikrinti blaivumą kaip tai numatyta teisės aktuose, be to, ji praeityje yra ne kartą susidūrusi su teisėsauga, tai nėra pirmas jos neteisėtas elgesys, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę. Šios aplinkybės visų surinktų duomenų kontekste neužkerta kelio taikyti laidavimo institutą, vis dėlto turi būti skiriamas užstatas. Teismo vertinimu, laidavimas su 1 000 Eur užstatu bus paskata kaltinamajai pateisinti teismo, o taip pat ir mamos, jai išreikštą pasitikėjimą, o laiduotojai J. M. – dėti didesnes pastangas darant kaltinamajai teigiamą įtaką, tai sustiprins tinkamą laidavimo instituto įgyvendinimą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

26. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

27. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad E. M. nusikaltimą padarė naudodamasi jai suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones, dėl ko mano esant tikslinga E. M. skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę.

28. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. E. M. iškvėptame ore buvo nustatyta 1,87 promilių etilo alkoholio koncentracija, t. y. daugiau nei keturis kartus viršijanti alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, ji vengė antro neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti visi neblaivumo požymiai – sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija pėda po pėdos negalėjo, taip pat negalėjo stovėdama pataikyti pirštu į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi). Kaltinamoji šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, itin pavojingai manevravo užvažiuodama ant šaligatvių, kliudydama stulpą, jos neteisėtus veiksmus pastebėjo liudytojas, kuris pranešė apie galimai girtą vairuotoją, taip užkirsdamas kelią galėjusiems kilti sunkesniems padariniams. Visgi svarbu įvertinti ir tai, kad kaltinamoji augina neįgalų (duomenys neskelbtini) vaiką, kurį turi vežti į (duomenys neskelbtini), gydymo įstaigas, kineziterapiją, masažus. Nors pasirūpinti (duomenys neskelbtini) vaiku padeda E. M. mama, turinti teisę vairuoti, tačiau iš teismui pateiktų paaiškinimų matyti, kad ji transporto priemonių nevairuoja. Vaiko tėvas vaiku pasirūpinti negali, nes šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje. Taigi kaltinamajai teisė vairuoti yra reikalinga (duomenys neskelbtini) vaiko būtiniems poreikiams užtikrinti, kaltinamoji teisme patvirtino, kad dabar šiuos klausimus spręsti jai itin sudėtinga. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat ir tai, kad ji nėra bausta administracine tvarka, nėra duomenų apie alkoholio sąlygotą ankstesnį neteisėtą jos elgesį, teismas sprendžia, kad kaltinamajai nustatytinas 1 metų 6 mėnesių skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. sausio 2 d., t. y. nuo dienos, kai E. M. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

29. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-250-976/2020 ir kt.).

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiu atveju, vadovaujantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tuo tarpu BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šiais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, Nr. 2K-50-788/2018). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, būtina atsižvelgti į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taip pat pagal konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018).

31. E. M. nusikaltimą padarė naudodamasi kelių transporto priemone – automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios E. M. nebūtų turėjusi galimybės padaryti jai inkriminuotos nusikalstamos veikos. Iš AB „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju ir savininku registruota E. M., tai ji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad E. M. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, taip pat sąmoningai vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti visi neblaivumo požymiai. E. M. vairavo automobilį Vilniaus mieste, šviesiu paros metu, kai neabejotinai buvo kitų eismo dalyvių, pavojingai manevravo. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamoji, kaip pati nurodė, turėdama 6 metų vairavimo stažą, gerai suprato grėsmę, kurią jos veiksmai kelia kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui, ir tik kito asmens dėka ši grėsmė buvo suvaldyta. Iš kaltinamosios paaiškinimų matyti, jog ji prie automobilio vairo sėdo netrukus po to, kai išgėrė 0,3 l degtinės, suprasdama, kad vairuoti tokios būsenos negali ir sąmoningai nuspręsdama tai daryti, nors realaus poreikio vairuoti (perstatyti automobilį) iš esmės nebuvo. Atvykus policijos pareigūnams, kaltinamoji elgėsi neadekvačiai, agresyviai, buvo patalpinta į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jai turi būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu transporto priemonės „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė buvo 3 550 Eur. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl E. M. priklausantis automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

32. BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju teisei priešingam kaltinamosios elgesiui turėjo įtakos jos apsvaigimas nuo alkoholio, ji elgėsi neadekvačiai ir pavojingai, kaltinamajai E. M., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, tikslinga paskirti BK 72⁵ straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, ją įvykdant per 1 metus nuo baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

33. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. sausio 30 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2026-01231 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina 262,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių kaltinamąją E. M. ginant advokatei Elenai Žilėnienei.

34. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog, pirmiausia, asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik tuo atveju, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

35. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajai E. M. gynėja, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, buvo paskirta dėl to, kad asmens byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka buvo, kas yra pagrindas būtinam gynėjo dalyvavimui, siekiant užtikrinti tinkamą kaltinamojo teisių ir teisėtų interesų gynimą.

36. Kaltinamoji šiuo metu dirba, tačiau teisme nurodė, kad jos turtinė padėtis nėra labai gera, nes augina (duomenys neskelbtini) neįgalų vaiką, kurio tėvas yra įkalinimo įstaigoje, šioje byloje jai yra taikomas vienintelio jos turimo turto – automobilio – konfiskavimas. Kaltinamosios gynėja teisiamojo posėdžio metu prašė iš kaltinamosios antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad E. M. turtinė padėtis yra sunki ir nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamosios teise į gynybą, todėl prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamosios E. M. netenkinamas.

VII. Kiti klausimai

37. Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

38. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai (iki 2026 m. birželio 30 d.) apribota E. M. nuosavybės teisė į jai priklausantį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas E. M. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

E. M., padariusią nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei su 1 000 Eur užstatu, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją J. M. sumokėti 1 000 Eur užstatą per 1 mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. sausio 2 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti E. M. priklausantį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, E. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, ją įvykdant per 1 metus, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. M. nepriteisti.

Laikiną E. M. nuosavybės teisės į jai priklausantį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

E. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) vengiant vykdyti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), ji gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

1) laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

2) užstatas per 1 mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėtas į Vilniaus miesto apylinkės teismo banko sąskaitą Nr. LT23 7300 0101 6117 8043, esančią AB „Swedbank“ banke, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį 1-634-1201/2026. Mokėjimo dokumentą ar patvirtintą jo kopiją būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų biurui. Jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo;

3) užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.