Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-17 · Civilinė byla Nr. 2S-104-803/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
2S-104-803/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21578-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Pareiškėjas
R. Z.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-104-803/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21578-2018-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.3; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. Z. skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2018 m. birželio 14 d. nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas R. Z. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2018-06-14 nutarimą dėl viešojo intereso gynimo atsisakymo ir taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal nurodytus pareiškime faktus. Pareiškėjas nurodė, kad su nutarimu nesutinka, jis priimtas nesurinkus reikšmingų įrodymų. Pareiškėjo teigimu, nutarime nesurinkti įrodymai, jie neanalizuoti.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą buvo nustatyta, kad 2018-03-11 skunde iš esmės keliamas tas pats klausimas – nuosavybės teisių atkūrimo į gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), teisėtumas, kuris prokuratūroje buvo tiriamas nagrinėjant 2016-07-01 pareiškimą.

3. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad prokuratūros nutarimas yra argumentuotas, o Kauno miesto savivaldybė neturėtų būti atsakove šioje byloje.

4. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti, prašė pašalinti iš atsakovų, kadangi jai nėra reiškiamas reikalavimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjo R. Z. skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2018 m. birželio 14 d. nutarimo panaikinimo atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prokurorė, nagrinėdama R. Z. pareiškimą, rinko įrodymus, juos analizavo, tyrė pareiškime nurodytas aplinkybes, vertino surinktus duomenis bei savo padarytas išvadas motyvavo, analizavo pareiškėjo skunde nurodytas bei prokuroro nustatytas aplinkybes, vertino pareiškėjo skundo argumentus, o savo sprendimą atmesti skundo argumentus motyvavo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokie konkrečiai įrodymai buvo nesurinkti ar neanalizuoti.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas R. Z. savo skunde nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad prokurorų veiksmai, atsisakant ginti viešąjį interesą, pažeidė proceso teisės normas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Pareiškėjas R. Z. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos esminius argumentus:

8.1. pirmosios instancijos teismas primėmė skundžiamą nutartį dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2018 m. birželio 14 d. nutarimo, kuriuo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimas, nors pareiškėjas skundė Kauno apygardos prokuratūros nutarimą;

8.2. pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo 2018-11-06 pateiktų rašytinių paaiškinimų ir taip pažeidė pareiškėjo teisę pateikti paaiškinimus;

8.3. pareiškėjo skunduose pateikta konkreti informacija, paaiškinimai ir teisiniai argumentai nebuvo tirti ir vertinti;

8.4. prokurorė 2018-06-14 nutarime nepasisakė dėl nepagrįsto praturtėjimo, kai turtas buvo pavogtas iš Lietuvos Respublikos ir atiduotas A. M. įpėdiniams;

8.5. pirmosios instancijos teismas nevertino, ar prokuroro veiksmai pagrįsti surinkta tyrimo medžiaga.

Atsiliepimas

9. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

9.1. pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi teismų praktika, patikrino, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo, vertino bei motyvavo savo išvadą;

Šalies argumentai

9.2. pareiškėjas savo 2018-11-06 pateiktuose paaiškinimuose iš esmės pakartojo jau nurodytas teismui aplinkybes, todėl tai nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo;

9.3. visos pareiškėjo nurodomos aplinkybės buvo įvertintos priimant pirmąjį sprendimą išnagrinėjus prokuratūroje 201-07-01 pareiškimą. Aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka su prokurorų argumentais ir išvadomis, nesudaro pagrindo teigti, jog prašymas išnagrinėtas pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus.

Atsiliepimas

10. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

10.1. pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino visus įrodymus, aplinkybes, priėmė sprendimą nepažeisdamas teisės normų, nėra duomenų, jog būtų pažeistos pareiškėjo teisės į teisingą teismą;

10.2. prokuroras tinkamai surinko medžiagą, ją išanalizavo ir motyvuotai priėmė nutarimą nepradėti taikyti viešojo intereso gynimo priemonių.

11. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Sigita Vasiliauskienė priėmė nutarimą Nr. 13.12.-45, kuriuo atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl R. Z. 2018-05-26 skundo. Apeliantas nesutinka su šiuo nutarimu, įrodinėdamas jo neteisėtumą.

Dėl rašytinių įrodymų prijungimo

13. Apeliantas R. Z. 2019 m. sausio 10 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl naujų rašytinių paaiškinimų prijungimo. Pateiktais rašytiniais paaiškinimais iš esmės grindžia suinteresuotų asmenų pateiktų atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepagrįstumą.

14. Pagal proceso įstatymą, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Įstatymas taip pat riboja naujų įrodymų priėmimą, jeigu tokie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą (taip pat ir atskirąjį skundą) grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

15. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis), o apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

16. Apeliantas pateikė prašymą priimti papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose grindžiamas suinteresuotų asmenų pateiktų atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepagrįstumas. LITEKO duomenimis nustatyta, kad apelianto prašomi priimti papildomi rašytiniai paaiškinimai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau bylą nagrinėjančiam teisėjui buvo pateikti 2018-11-06 15:55 val., t.y. po skundžiamos nutarties priėmimo ir paskelbimo (2018-11-06 15:00 val.), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog minėti dokumentai priimtini ir vertintini nagrinėjant atskirąjį skundą (CPK 306 straipsnis, 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnyje numatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Taigi prokurorui yra suteikta teisė spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą su prašymu siekiant apginti viešąjį interesą, ir kreiptis su tokiu prašymu prokuroras turi teisę, kai nustato pakankamai reikšmingą teisės aktų pažeidimą, kurio pašalinimas turėtų esminės reikšmės ginant visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nuostatas, įstatymų leidėjas teisę spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą, ar ne, suteikia prokurorui.

18. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtą procesinį sprendimą, priimdamas motyvuotą nutarimą (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalis). Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

19. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, bylos Nr. 3K-7-414/2014).

20. Prokuroras, gavęs informaciją apie galimai pažeistą viešąjį interesą ir atlikęs tyrimą, gali priimti sprendimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones arba atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 4 dalis, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. I-25 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 31–40 punktai).

21. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

22. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų, yra teisinga.

23. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas matyti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti tik prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, dėl, jo manymu, būtinybės nagrinėjamu atveju ginti viešąjį interesą, buvo detaliai aptarti ir pripažinti nepagrįstais Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2018 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 13.12.-45 (t. I b. l. 13 – 15). Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, ištyrusi pareiškėjo R. Z. skundą, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2018-04-23 nutarimą paliko galioti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prokurorė, tirdama pareiškėjo R. Z. pateikto skundo pagrįstumą nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką.

24. Remdamasis bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Kauno apygardos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2018 m. balandžio 23 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino. Nustatyta, pareiškėjo skundas ginti viešąjį interesą jau buvo tirtas ir analizuotas Kauno apygardos prokuratūroje ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu taip pat buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones (t. I b. l. 24). Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra palikdama galioti Kauno apygardos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimą taip pat išanalizavo ir apelianto skunduose pateiktą konkrečią informaciją, paaiškinimus ir teisinius argumentus (t. I b. l. 14). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto 2019-01-10 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės yra išsamiai išanalizuotos tiek Kauno apygardos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2018-04-23 nutarime, tiek Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2018-06-14 nutarime, pagrįstai įvertintos ir nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo.

25. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2018-06-14 nutarimas yra argumentuotas, priimtas išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, išanalizavus surinktą medžiagą, teismų praktiką, o Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorė atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, vertino ir tinkamai argumentavo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo.

26. Pažymėtina, kad, apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė (CPK 49 straipsnis), o vien tai, kad apeliantas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.

27. Pažymėtina, kad apeliantas jokių argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos, atskirajame skunde iš esmės nenurodo ir nemotyvuoja, o pakartoja skundo argumentus.

28. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias prokuroro teisę ginti viešąjį interesą teikiant teismui ieškinį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto R. Z. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė