- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-02-20
- Bylos Nr.
- 1-23-715/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Nukentėjusysis
- O. K.
- Kaltinamasis
- A. D.
dalyvaujant: prokurorei L. M., nukentėjusiajai O. K., jos atstovui advokatui A. R., atstovei pagal įstatymą S. K., kaltinamajai A. D., gynėjui advokatui A. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. D., gimusi 1994-09-25, Telšių rajone Viešvienų kaime, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, išsilavinimas – pagrindinis, nedirbanti (augina mažametį vaiką), darbo biržoje neregistruota, gyvenanti (duomenys neskelbtini) g. 30-2, Mažeikiuose, anksčiau neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 28 straipsnio 3 dalyje ir 135 straispnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. perduota teismui kaltinant tuo, kad 2013 m. spalio 28 d., apie 23.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 22-45D, Mažeikiuose, peržengdama būtinosios ginties ribas, gynybai aiškiai neatitinkant kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, muštynių, kilusių po žodinio konflikto, metu, buto koridoriuje tyčia suduodama nukentėjusiajai O. K. vieną kartą delnu į dešinį skruostą, po to sučiupusi jai už plaukų ir jos galvą lenkdama prie grindų bei keliu smūgiuodama ne mažiau trijų kartų O. K. į veidą vėliau, muštynėms tęsiantis buto virtuvėje, O. K. ir įtariamajai A. D. tampant viena kitai už plaukų ir nugriuvus ant grindų, įkąsdama į kairę ranką bei stipriai stumdydama nukentėjusiąją, dėl ko O. K. dešine galvos puse vieną kartą trenkėsi į metalinį dujų balioną bei vieną kartą į keraminėmis plytelėmis klijuotą sieną, bei toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką muštynėms tęsiantis buto koridoriuje O. K. prie išėjimo iš buto pavertus ją ant grindų ir užsėdus savo kūnu, ji suduodama O. K. ne mažiau dešimties smūgių kumščiais į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajai O. K. galvos smegenų trauminę ligą, galvos sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, smilkinkaulio ir pleištakaulio lūžimą, dešinės smegenų smilkininės ir frontalinės skilčių sumušimą, dešinės ausies būgnelio žaizdą, tuo, peržengdama būtinosios ginties ribas, gynybai aiškiai neatitinkant kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios O. K. sveikatą, nes galvos smegenų trauma – kaukolės pamato lūžiai, O. K. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamajame akte nurodyta, kad šiais veiksmais A. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 28 straipsnio 3 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji A. D. pripažino veikos faktines aplinkybes, tačiau nurodė, jog kaltinime nurodytus veiksmus atliko gindamasi nuo nukentėjusiosios pavojingų veiksmų. Paaiškino, kad su O. K. sutarė gerai, buvo pasikeitusios papuošalais. 2013 metų spalio 28 d. vakare su savo sūnumi, draugu T. S. nuėjo pas (duomenys neskelbtini) draugą J. K., kad atsikeisti papuošalus su (duomenys neskelbtini). Visi gėrė arbatą, ji su (duomenys neskelbtini) išgėrė gal du butelius sidro. Vakare apie 22.00 val. ji apsipyko su T. S. ir jis išėjo. Jonas pasakė, kad nori miego, todėl jie visi perėjo į virtuvę, (duomenys neskelbtini) paklojo lovą. Ji (kaltinamoji) vaiką visą laiką laikė ant rankų. Vėliau ji su (duomenys neskelbtini) pradėjo kalbėti apie vieną draugę. Ji (kaltinamoji) nusistebėjo, kaip (duomenys neskelbtini) galinti šitaip kalbėti, tuomet (duomenys neskelbtini) pradėjo priekaištauti dėl T. S., kad šis susitikinėja su kitom merginom. Jai nepatiko bartis su (duomenys neskelbtini), todėl ketino išeiti. Aunantis batus koridoriuje ir rankoje laikant sūnų, (duomenys neskelbtini) jai pasakė „pažiūrėk į save, 19 metų jau su vaiku invalidu“. Ji (duomenys neskelbtini) pasakė, kad ši buvo susipjausčiusi rankas, tuomet (duomenys neskelbtini) užsimojo delnu suduoti jai smūgį į veidą, ji atsitraukė per žingsnį, kad išvengti smūgio, ir (duomenys neskelbtini) delnu kliuvo rankoje laikomam sūnui Nojui į galvą, vaikas pradėjo klykti. (duomenys neskelbtini) sugriebė ją už plaukų ir įtempė į kambarį kartu su rankoje laikomu vaiku. J. O. bandė atitraukti, bet nepavyko. Ji padėjo į lovą vaiką ir tuomet (duomenys neskelbtini) jos galvą už plaukų tempė žemyn ir užsimojo keliu į galvą, kliuvo į nosį, ji taip pat sugriebė (duomenys neskelbtini) už plaukų ir jai koja smūgiavo, galėjo suduoti kokius tris smūgius, abi pargriuvo. Jonas vėl bandė jas išskirti, bet nepavyko. Besistumdydamos ant grindų atsistūmė į virtuvę. (duomenys neskelbtini) atsisėdo ant jos, apžergusi suėmė rankomis už kaklo ir smaugė. Ji gindamasi įkando (duomenys neskelbtini) į kairę ranką, (duomenys neskelbtini) dar stipriau pradėjo smaugti. Ji (kaltinamoji) pradėjo dusti, išgirdo klykiant vaiką ir sukaupusi jėgas stūmė (duomenys neskelbtini) nuo savęs, ši trenkėsi į dujų balioną ir plytelėmis klijuotą sieną. T. O. atsistojo ir atsisėdo prie stalo. Ji (kaltinamoji) pastebėjo, jog ausyse nebėra auskarų ir pasakė (duomenys neskelbtini), kad ši turės juos atpirkti. Tai (duomenys neskelbtini) labai nepatiko ir tuomet jos vėl susistumdė, (duomenys neskelbtini) jai sugriebusi už plaukų tempė galvą žemyn, ji (duomenys neskelbtini) vėl sudavė iki dešimties smūgių į įvairias kūno vietas. T. S. pasakė „einam iš čia“. Ji nepastebėjo, kada į butą grįžos T. S.. Ji apsiavė antrą batą, vaikas jau buvo aprengtas, ir išėjo. I. T. pasakė, kad jai iš nosies bėga kraujas. Mano, kad kraujas pradėjo bėgti dėl to, kad (duomenys neskelbtini) sudavė keliu į nosį, bet ji nejuto, kad bėga kraujas. Iki muštynių išeiti iš buto nespėjo, nes, dar nebuvo apsiavusi batų, (duomenys neskelbtini) ją sugriebė už plaukų ir nutempė į kambarį. Po šių muštynių jai buvo išpešti plaukų kuokštai, ant kūno buvo mėlynių, skaudėjo galvą, gėrė vaistus. Į medikus nesikreipė, nes neturi su kuo palikti vaiko. Tik iš tyrėjos sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) guli ligoninėje. Nukentėjusiajai žalą atlygino, su ja susitaikė.
N. O. K. parodė, kad su A. D. buvo draugės. 2013 m. spalio 28 d. jai būnant pas draugą J. K. atėjo A. D. su savo vaiku ir draugu T. S., nes jos buvo susitarusios susitikti, kad atsiimti savo papuošalus, kuriais buvo susikeitusios. Vaikinai gėrė alų, o jos sidrą. Ji susipyko su Alvyda, nes pasakė, kad Alvyda pagimdė invalidą vaiką. Visų įvykio aplinkybių nepamena, tik pamena, kad virtuvėje, sėdėdama Alvydai ant pilvo, ją smaugė, Alvyda jai įkando į ranką. Nepamena ar po įkandimo smaugė dar, ar ne. Alvyda ją atstūmė, kas buvo po to, nepamena. Negali paaiškinti, kodėl smaugė Alvydą, anksčiau tarp jų konfliktų nebuvo. Po to ją draugas parvedė namo, ryte pabudus jai labai skaudėjo galvą ir ją išvežė į ligoninę. Nepamena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, nežino, ar ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Kai prasidėjo konfliktas, Tomas buvo išėjęs, kada jis grįžo, nežino. Kaltinamoji žalą atlygino, mano, kad jai neturėtų būti skiriama bausmė.
Liudytojas J. K. parodė, kad kartą, pas jį būnant draugei O. K., atėjo T. S. su drauge A. D. ir vaiku. Jie su Tomu gėrė alų, merginos alų, ar sidrą, nepamena. Vėliau merginos susikivirčijo, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad Alvyda pasigimdė vaiką invalidą. Alvyda išėjo į koridorių, rengėsi. (duomenys neskelbtini) nenorėjo jos išleisti, sakė, kad nereikia pyktis. Jis stovėjo prie įėjimo į virtuvę, Alvyda koridoriuje. J. A. nematė, matė tik (duomenys neskelbtini) iš nugaros. Pamatė, kad Alvydos ranka lietė (duomenys neskelbtini) veidą, merginos susikibo už plaukų. Kur tuo metu buvo vaikas, nežino. Vėliau matė, kad vaikas yra kambaryje ant lovos, kada Alvyda jį ten padėjo, nematė. Merginos viena kitai sudavė smūgius. Jis mėgino išskirti merginas, bet nepavyko. Jis stojo tarp merginų į tarpą, tačiau šios per jį viena kitai suduodavo smūgius. Paskui merginos pargriuvo. Jis mėgino atitraukti vieną nuo kitos, bet nepavyko. Tomas tuo metu buvo išėjęs. Merginos tąsėsi už plaukų, mušėsi gulėdamos ant grindų, pasikeisdamos sėdėjo viena ant kitos. Merginos abi buvo aktyvios, puolė viena kitą. Besimušdamos jos pateko į virtuvę. Jis buvo kambaryje ir į virtuvę nėjo, nestebėjo, kas vyko virtuvėje. Kažkuriuo momentu grįžo T. S., merginos dar mušėsi virtuvėje, jie abu buvo kambaryje. Paskui Tomas pasiėmė vaiką, Alvydai liepė eiti namo. Merginos tuo metu buvo virtuvėje. Jis pamatė (duomenys neskelbtini) sėdint prie stalo, kaip ji atsistojo, nematė. Tomas ir Alvyda išėjo. Konfliktas buvo prasidėjęs kalbant apie nepilnametes, po to barėsi dėl vaiko, vėliau dėl vaikinų. Alvydai išeinant (duomenys neskelbtini) dar sakė apie vaiką, jos viena ant kitos šaukė. Nematė, kad (duomenys neskelbtini) būtų sužalota. Buvo išrautų plaukų ir šviesesnių, ir tamsesnių. P. O. namo, ji gyvena toje pačioje laiptinėje. Duris atidarė (duomenys neskelbtini) mama, jis grįžo namo. Kitą dieną sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) sužalota. Parašė žinutę Tomui, su Alvyda apie tai nekalbėjo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinti liudytojo J. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu: „2013 metų spalio 28 d. apie pietus pas jį atėjo (duomenys neskelbtini), o tos pačios dienos vakare apie 19.00-20.00 val. atėjo draugas T. S. kartu su savo sugyventine A. D. su vaiku, kuris yra neįgalus. Jie vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu O. K. su A. D. susipyko dėl jaunų merginų laisvo elgesio, kurios prisigimdo neįgalių vaikų, nes (duomenys neskelbtini) jos paklausė, kokį vaiką ji pati „pasidarė“. Alvyda dėl to labai supyko ant (duomenys neskelbtini) ir atsistojusi ketino išeiti iš buto. (duomenys neskelbtini) ėjo iš paskos Alvydai ir prašė jos nepykti dėl to, sakė, kad nėra čia dėl ko pyktis. Alvyda tuo metu jau laikė rankoje savo sūnų, su kuriuo norėjo išeiti iš buto. Netrukus jis pamatė, kad tarp koridoriaus ir kambario stovėdama Alvyda sudavė ranka smūgį šalia stovėjusiai (duomenys neskelbtini) į galvą. Į kurią tiksliai vietą ji pataikė, nesuprato. Tuomet (duomenys neskelbtini) sugriebė Alvydai už plaukų, o Alvyda tuo metu padėjo ant lovos sūnų, ir taip pat sugriebė (duomenys neskelbtini) už plaukų. Taip jos pradėjo tampyti viena kitą už plaukų. Tampydamos viena kitą už plaukų jos kelis kartus buvo nugriuvusios ant grindų, kur abi ritosi ir tampė viena kitą už plaukų. Netrukus abi jas išskyrė, tačiau tuoj pat jos vėl puolė viena prie kitos virtuvėje ir susikibo bei nugriuvo virtuvėje ant grindų. Tuo metu į butą sugrįžęs Tomas nieko nedarė, tik žiūrėjo. Virtuvėje gulėdamos ant grindų Alvyda su (duomenys neskelbtini) ir toliau tampė viena kitą už plaukų. Kažkokiu momentu Alvyda sugriebė (duomenys neskelbtini) už plaukų arčiau galvos ir stumdė ją. Pats tiksliai nematė, kaip (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į dujų balioną, bet kai ji su Alvyda grūmėsi virtuvėje prie dujų baliono girdėjo garsą, panašų, kai galva trenkiamasi į dujų balioną. (duomenys neskelbtini) į tą dujų balioną turėjo trenktis dešine galvos puse, nes sėdėjo ant gulinčios Alvydos. Jis taip pat girdėjo, kaip trenksmą į sieną klijuotą plytelėmis. Tai (duomenys neskelbtini) greičiausiai trenkėsi, tačiau kuria kūno vieta, tiksliai nežino. Pamena, jog kažkurios iš jų kojos buvo į virtuvėje ties langu stovinčią spintelę, todėl ir suprato, kad kojomis į sieną jos nei viena neįspyrė. Grumtynių metu virtuvėje, Alvyda su (duomenys neskelbtini) nuolat keitė padėtis, tai yra, tai (duomenys neskelbtini) sėdėjo ant gulinčios Alvydos, tai Alvyda buvo užsėdusi (duomenys neskelbtini). Ar kokiu nors momentu (duomenys neskelbtini) užsėdusi ant viršaus smaugė gulinčią ant grindų Alvydą, nematė, nes jos buvo palaidais plaukais, tampė tuos plaukus, visur matėsi jų ilgi plaukai besiplaikstantys grumtynių metu į visas puses. Nematė ir to, kaip Alvyda įkando (duomenys neskelbtini) į ranką. Nemanė, kad merginos gali viena kitą rimtai sužaloti, todėl leido joms taip kvailai elgtis, tačiau pamatęs, kad jos nenustos muštis, jas išskyrė. Tomas su Alvyda pasiėmė savo sūnų ir išėjo į namus. (duomenys neskelbtini) kurį laiką dar sėdėjo virtuvėje, po to ją parvedė namo. Po šio įvykio matė nubrozdinimą ant (duomenys neskelbtini) kaktos, ir įbrėžimą vienoje ausyje, daugiau jokių sužalojimų nepastebėjo. Tik bute buvo pilna kuokštais išpeštų plaukų. (duomenys neskelbtini) jam minėjo, jog jai skauda galvą. Kitą dieną sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) pasijuto blogai ir kreipėsi į ligoninę, kur jai buvo nustatytas smilkinkaulio lūžimas. Mano, kad smilkinkaulį (duomenys neskelbtini) galėjo susižaloti atsitrenkdama į minėtą dujų balioną ar sieną, nes nematė, kad jai būtų buvę suduoti tokie stiprūs tiesioginiai smūgiai. Vėliau sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) buvo padaryti ir kiti sužalojimai. Po to, kai merginas išskyrė, matė, kad Alvydai iš nosies yra išbėgęs kraujas, tačiau jokių kitų sužalojimų nematė. K. O. būtų sudavusi smūgį Alvydos vaikui, jis nematė. Po muštynių (duomenys neskelbtini) nei jo bute, nei lydima į namus nugriuvusi nebuvo ir į jokius aplinkoje buvusius daiktus neatsitrenkė”. (1 t., b.l. 30-34).
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas J. K. nurodė, jog prisimena garsą, kuris nuaidėjo atsitrenkiant kažkam į dujų balioną, tačiau nepamena, ar matė tą atsitrenkimą. Taip pat nepamena, ar buvo merginas išskyręs, atitraukęs vieną nuo kitos, kaip nurodyta apklausos protokole. Taip pat nepamena, kaip jos sėdėjo viena ant kitos. Matė, kad smaugė, tačiau nepamena, kuri katrą smaugė.
L. T. S. parodė, kad kartą jis su A. D. ir jų abiejų sūnumi atėjo pas J. K., kur buvo O. K.. Jie su Jonu gėrė alų, merginos sidrą. Jis apsipyko su Alvyda ir išėjo namo. Po to rašė Alvydai, bet ši nieko neatrašė, todėl jis grįžo pas J. K.. Vaikas verkė kambaryje, Jonas buvo tarpduryje, merginos virtuvėje šaukė viena ant kitos. Alvyda stovėjo, (duomenys neskelbtini) prie stalo sėdėjo ar stovėjo, nepamena. (duomenys neskelbtini) šaukė, kad Alvyda pasigimdė vaiką invalidą. Jis pasiėmė vaiką ir klausė Jono, kas buvo. Jonas sakė, kad konfliktas kilo dėl to, jog vaiką pavadino invalidu, merginos susimušė, jis bandė skirti, bet jos vėl mušėsi. Kambaryje ant grindų buvo plaukų. Pagal spalvą suprato, kad tai abiejų merginų plaukai. Jis (T. S.) nuėjo į virtuvę ir pasakė Alvydai eiti namo. Alvyda apsirengė ir jie išėjo. Namuose matė ant Alvydos nugaros mėlynę, taip pat buvo mėlynė ant kaklo, ji iššukavo daug išrautų plaukų. Kitą dieną Jonas parašė žinutę, kad (duomenys neskelbtini) sužalota, jis į tai nekreipė dėmesio. Nepamena, ar Alvydai pasakė apie, kasd (duomenys neskelbtini) sužalota, ar nesakė. Kol jis buvo bute, tarp merginų jokio konflikto nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai pasakė tai, ką apie įvykį sužinojo iš Alvydos ir Jono, nes jis pats įvykio nematė. Apie įvykį jam pasakojo ir tyrėja.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinti liudytojo T. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu: „2013 metų spalio mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos nebepamena, vakare, tiksliai laiko taip pat nebepamena, jis su Alvyda ir sūnumi atėjo pas J. K. į svečius, kur jau buvo jo draugė O. K.. Pas Joną bute jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22.00 ar 23.00 val. išgertuvių metu, tarp (duomenys neskelbtini) ir Alvydos kilo žodinis konfliktas. Konfliktas kilo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) jų sūnų pavadino invalidu. Alvyda dėl tokių (duomenys neskelbtini) žodžių labai įsižeidė ir tuoj pat jos abi susikibo. Kuri pirma pradėjo muštynes jis nesuprato, bet jos kibo rankomis viena kitai į plaukus ir pradėjo stumdytis. Kažkokiu momentu jos abi buvo nugriuvusios ant grindų ir tampydamos viena kitą už plaukų ant tų grindų virtuvėje ritosi. Kokius smūgius sudavė viena kitai ir kokiu tiksliai momentu, nežino, nes nežiūrėjo į jas ištisai. J. O. su Alvyda išskirti neketino ir nebandė, nes taip pat buvo supykęs ant (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jų vaiką pavadino invalidu. Jonas, kiek matė, bandė jas išskirti, tačiau jam nepavyko, jos vėl mušėsi ir jis nebekreipė dėmesio į merginų muštynes. Po kažkurio laiko Alvydas su (duomenys neskelbtini) pačios nustojo muštis ir šiek tiek nusiramino. Tuomet jis su Alvyda ir sūnumi išėjo į namus. Alvyda su (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu labai staiga pradėjo muštis, kibo viena kitai rankomis į plaukus ir pradėjo stumdytis, bei grumtis. Sugrįžus į namus tą vakarą pastebėjo ant Alvydos kaktos gumbą, matėsi išpešti plaukai ir ant nugaros buvo nubraižymo žymės. Po įvykio kitą dieną iš Jono sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) yra paguldyta į ligoninę dėl ausies sužalojimo“ (t.1, b.l. 45).
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas T. S. nurodė, kad jam būnant bute tarp merginų konflikto nebuvo. Tik grįžęs jis išgirdo merginų balsus virtuvėje ir iš J. K. sužinojo, kad jos susimušė. Tyrėjai apklausos metu pasakė tai, ką sužinojo iš J. K. ir A. D.. Apie įvykį jam pasakojo ir tyrėja. Būnant pas tyrėją jam keletą kartų skambino iš darbo ir ragino grįžti į darbą. Ką tyrėja užrašė, jis nesigilino, nes neturėjo laiko, jam svarbiau buvo grįžti į darbą.
Kadangi ir kaltinamoji, ir nukentėjusioji, ir liudytojas J. K. parodė, jog T. S. iš buto išėjo iki konflikto, todėl teismas ikiteisminio tyrimo metu duotų T. S. parodymų nevertina ir neanalizuoja, nes juose nurodyta, kad liudytojas matė visą įvykį, nors nustatyta, kad liudytojas buvo išėjęs iš buto.
Specialisto tyrimo ir papildomo tyrimo metu O. K. nustatyta: galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, smilkinkaulio ir pleištikaulio lūžimai, dešinės smegenų smilkininės ir frontalinės skilčių sumušimas, dešinės ausies būgnelio žaizda. Sužalojimai gavosi kontakto su kietu buku daiktu metu, 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Galvos smegenų trauma-kaukolės pamato lūžiai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. O. K. po patirtų sužalojimų kurį laiką galėjo atlikti aktyvius savarankiškus veiksmus ir nejausti stipraus skausmo. Sužalojimai O. K. galėjo būti padaryti liudytojo J. K. ir įtariamosios A. D. nurodytomis aplinkybėmis (išvados Nr. G 231/13(13), Nr. G 424/14(04), t. 1, b.l. 19, 23).
Kaltinamoji nurodė, jog pirmą smūgį jai užsimojo nukentėjusioji, tačiau kliuvo vaikui. Tačiau šios aplinkybės niekas nepatvirtino. Liudytojas J. K. parodė, jog konflikto pradžioje matė, kad Alvydai stovint koridoriuje, jos ranka lietė (duomenys neskelbtini) veidą. Todėl teismas daro išvadą, jog pirmą smūgį sudavė kaltinamoji.
Kaltinime nurodyta, jog nukentėjusioji koridoriuje sėdėjo ant kaltinamosios jau po to, kai buvo atsitrenkusi į dujų balioną ir sieną. Tačiau ir kaltinamoji, ir nukentėjusioji nurodė, kad nukentėjusioji sėdėjo ant kaltinamosios virtuvėje. Nei liudytojas T. S., nei J. K. nenurodė, jog išėjusios iš virtuvės merginos dar būtų pargriuvusios koridoriuje. Teismas iš visų asmenų parodymų daro išvadą, jog nukentėjusioji sėdėjo ant kaltinamosios virtuvėje.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktais įrodymais: kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojų J. K. ir T. S. parodymais, specialisto išvadomis, įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotomis aplinkybėmis nustatyta, kad O. K. papriekaištavus A. D. dėl jos neįgalaus vaiko, kaltinamoji sudavė nukentėjusiajai delnu į veidą, po to abi stvėrė viena kitą už plaukų, stumdėsi, sudavė viena kitai smūgius rankomis ir kojomis, pargriuvo. Besigrumdamos ant grindų atsistūmė į virtuvę. Nukentėjusiajai sėdint apžergus kaltinamąją ir ją smaugiant, kaltinamoji įkando nukentėjusiajai į ranką, ši toliau smaugė, kaltinamoji stūmė nukentėjusiąją nuo savęs ir nukentėjusioji atsitrenkė į metalinį dujų balioną ir į keraminėmis plytelėmis klijuotą sieną. Atsitrenkiant į dujų balioną ir sieną nukentėjusiajai padaryti sužalojimai: galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, smilkinkaulio ir pleištikaulio lūžimai, dešinės smegenų smilkininės ir frontalinės skilčių sumušimas, dešinės ausies būgnelio žaizda. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo J. K. apklausų protokoluose apie atsitrenkimą į dujų balioną yra nurodytos prieštaringos aplinkybės. Sekančią dieną po įvykio liudytojas parodė: „Kur susitrenkė galvą O. K., aš nemačiau“ (t.1, b.l. 30). Po 2,5 mėnesių liudytojas parodė: „To stumdymo momentu mačiau, kaip (duomenys neskelbtini) savo galva trenkėsi į virtuvėje stovintį dujų balioną, o po to ji dar galva kliuvo ir į sieną klijuotą plytelėmis“ (t. 1, b.l. 31). Dar po 2,5 mėnesių liudytojas parodė: „mačiau, kad grumtynių virtuvėje metu (duomenys neskelbtini) trenkėsi galva į virtuvėje stovėjusį dujų balioną bei priešais esančią sieną, klijuotą plytelėmis. Tai įvyko grumtynių metu, tačiau ar (duomenys neskelbtini) pati atsitrenkė, ar ją ten pastūmė Alvyda, aš nežinau“ (t.1, b.l. 33). Dar po 1,5 mėnesio liudytojas parodė: „Pamenu, jog kažkurios iš jų kojos buvo į virtuvėje ties langu stovinčią spintelę, todėl ir supratau, kad kojomis į sieną jos nei viena neįspyrė. ...Ankstesnės apklausos metu parodžiau, kad mačiau, jog grumtynių su Alvyda metu virtuvėje (duomenys neskelbtini) trenkėsi galva į virtuvėje stovėjusį dujų balioną bei priešais esančią sieną klijuotą plytelėmis. Tačiau dabar to tiksliai nebepamenu, o kadangi aiškiai pamenu garsus, panašius į trenksmą į dujų balioną bei plytelėmis klijuotą sieną, todėl dabar nebesu tikras ar tai mačiau, ar tik nusprendžiau iš girdėtų garsų. Be to, visiškai nepamenu, kokia galvos puse ir kokiu momentu (duomenys neskelbtini) galėjo trenktis į minėtas vietas, tik manau dėl mano jau paminėtų aplinkybių, kad į dujų balioną (duomenys neskelbtini) galėjo trenktis dešine galvos puse“ (t. 1, b.l. 34). Liudytojas yra šaukiamas duoti parodymus apie jam žinomas aplinkybes (BPK 78, 93 straipsniai), t.y., apie tai, ką jis matė ar girdėjo. Iš pacituotų liudytojo parodymų akivaizdu, kad jis nematė, kaip (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į dujų balioną ir sieną. Tokie parodymai, kaip „ir supratau, kad kojomis į sieną jos nei viena neįspyrė,... aiškiai pamenu garsus, panašius į trenksmą į dujų balioną bei plytelėmis klijuotą sieną,... manau, kad į dujų balioną (duomenys neskelbtini) galėjo trenktis dešine galvos puse“ yra ne liudijimas apie žinomas bylos aplinkybes, bet spėjimas ir išvadų darymas. Tačiau liudytojo pareiga yra ne daryti išvadas dėl įvykio, bet papasakoti, ką matė ir girdėjo. Teismo posėdyje šis liudytojas parodė, jog nepamena, ar matė atsitrenkimo momentą. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. K. davė prieštaringus parodymus dėl to, matė ar ne, kaip (duomenys neskelbtini) atsitrenkė, o teismo posėdyje parodė, kad nepamena, ar matė, todėl teismas daro išvadą, kad liudytojas nematė (duomenys neskelbtini) atsitrenkiant nei į dujų balioną, nei į sieną. Kadangi liudytojas nematė atsitrenkimo momento, todėl teismas nelaiko įrodymais šio liudytojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu apie tai, į kurią vietą sienoje atsitrenkė nukentėjusioji (1 t., b.l. 30-34, 41).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, kaltinamosios, nukentėjusiosios ir liudytojo J. K. parodymų teisme nustatyta, kad dujų balionas ir dujinė viryklė stovi virtuvės sienoje esančioje nišoje, kaltinamoji gulėjo ant grindų prieš tą nišą. Kaltinamoji stumdama nukentėjusiąją nuo savęs įstūmė ją į nišą, t.y.. į žymiai mažesnę erdvę, apribotą trimis sienomis. Iš tų aplinkybių teismas daro išvadą, jog nuo šio vieno pastūmimo nukentėjusioji atsitrenkė į dujų balioną ir tuo pačiu į sieną.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios veiksmai kvalifikuojami sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą peržengiant būtinosios ginties ribas, gynybai aiškiai neatitinkant kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, t.y., pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį.
Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.Todėl būtina baudžiamojoje byloje nustatyti, ar neegzistuoja aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-467/2013).
Nukentėjusiosios, kaltinamosios ir liudytojo J. K. parodymais nustatyta, kad muštynių pradžioje abi kaltinamoios mušėsi, grūmėsi, abi buvo aktyvios, liudytojui bandant išskirti, vėl puldavo vieną kitą. Tačiau šių abipusių muštynių metu nukentėjusiajai nebuvo padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimai. Nustatyta, jog nukentėjusiajai sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas 2 trauminiais poveikiais: kaltinamajai stumiant nuo savęs ant jos sėdinčią ir ją smaugiančią nukentėjusiąją, ji galva atsitrenkė į dujų balioną ir keraminėmis plytelėmis klijuotą sieną. Nukentėjusioji smaugė kaltinamąją sėdėdama apžergusi ją gulinčią ant grindų. Kaltinamajai įkandus nukentėjusiajai į ranką, ši vis tiek ją smaugė. Šios aplinkybės rodo, kad kėsinimasis buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. K. O. K. kėsinimasis buvo pavojingas, realus ir akivaizdus pripažįstama ir kaltinime, nes A. D. kaltinama peržengusi būtinosios ginties ribas, t.y., pripažįstama, jog kaltinamoji turėjo pagrindą gintis nuo pavojingo kėsinimosi. Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Taigi įstatymas numato tris sąlygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas: 1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo; 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata; 3) tai padaryta tiesiogine tyčia. Be to, BK 28 straipsnio 3 dalyje numatytos dvi išimtys, kai, net ir nustačius aiškų gynybos neatitikimą kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui, nepripažįstama, jog peržengtos būtinosios ginties ribos: a) kai tai padaryta dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis; b) kai buvo ginamasi nuo įsibrovimo į būstą. Vertinant, ar buvo peržengtos būtinosios ginties ribos, analizuojama, ar tiesiogine tyčia besikėsinančiajam padaryta žala yra didesnė, negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos buvo kėsinamasi, ar panaudotos gynybos priemonės konkrečioje situacijoje buvo būtinos. Būtina įvertinti kėsinimosi pobūdį, pavojingumą ir besikėsinančiajam padarytos žalos dydį. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011 ir kt). Nustatyta, kad A. D. gulėjo ant žemės, O. K. sėdėjo ant jos apžergusi ir rankomis suėmusi už kaklo, smaugė. Tai reiškia, kad nukentėjusioji visu savo kūno svoriu buvo kaltinamąją prispaudusi prie žemės. Kadangi nukentėjusioji sėdėjo kaltinamąją apžergusi, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji ištrūkti negalėjo. Smaugiama ji įkando nukentėjusiajai į ranką. Šias aplinkybes patvirtino ir kaltinamoji, ir nukentėjusioji. Nukentėjusioji smaugti nesiliovė. Iš to seka, kad kėsinimasisi buvo intensyvus. Nukentėjusiajai ir toliau smaugiant, kaltinamoji ją stūmė nuo savęs, ši atsitrenkė į dujų balioną ir sieną. Nors nėra objektyvių duomenų apie kaltinamajai padarytus sužalojimus, tačiau ir kaltinamoji, ir nukentėjusioji nurodė, jog nukentėjusioji ją smaugė. Iš to teismas daro išvadą, jog nukentėjusioji kėsinosi į kaltinamosios sveikatą ir gyvybę. Kadangi nukentėjusioji sėdėjo ant kaltinamosios ją apžergusi ir prispaudusi viso savo kūno svoriu, akivaizdu, jog jėgų santykio požiūriu nukentėjusioji buvo žymiai pranašesnė už kaltinamąją. Akivaizdu ir visuotinai žinoma, jog žymiai mažiau pastangų reikalauja ką nors nuo savęs stumti žemyn (šiuo atveju smaugti), nei nuo savęs stumti aukštyn (gulinčiai kaltinamajai nuo savęs stumti visą nukentėjusiosios kūno svorį). Tai, kad kaltinamoji įkando nukentėjusiajai į ranką, rodo, jog ji pirmiausia panaudojo mažiau pavojingą gynybos būdą. Nukentėjusiajai ir toliau smaugiant, kaltinamoji ją stūmė nuo savęs. Besigindama ji nepanaudojo jokių įrankių. Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat tai, kokioje padėtyje buvo kaltinamoji (gulėjo aukštelninka ant grindų) ir nukentėjusioji (sėdėjo ją apžergusi), teismas daro išvadą, kad šie kaltinamosios veiksmai – įkandimas į ranką ir stūmimas nuo savęs, atitiko intensyvaus kėsinimosi į sveikatą ir gyvybę – smaugimo – pobūdį ir pavojingumą. Stumdama nukentėjusiąją nuo savęs kaltinamoji nesuvokė, kad nukentėjusioji sunkiai susižalos. Šiuose kaltinamosios veiksmuose nėra tiesioginės tyčios.
Teismas, įvertinęs visus ištirtus ir patikrintus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu daro išvadą, kad A. D. gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą ir, kad kaltinamosios veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, todėl ji neperžengė būtinosios ginties ribų ir negali atsakyti už sunkų O. K. sveikatos sutrikdymą (BK 28 straipsnio 2 dalis). A. D. išteisintina, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Išteisinus kaltinamąją, Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilnis ieškinys atmestinas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies 1 punktas). Iš išteisintos kaltinamosios taip pat nepriteisiamos proceso išlaidos, kurias patyrė valstybė teikiant nukentėjusiajai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ((duomenys neskelbtini) straipsnis, t. 2, 30-31 b.l.)
Įstatyme numatyta, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą (BPK 50, 51 straipsniai). Šioje byloje gynėjo dalyvavimas nebuvo būtinas. Kaltinamajai gynėjas paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba jai apmokama 100 procentų (1 t. 90 b.l.), todėl klausimas dėl kaltinamajai paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo į valstybės biudžetą nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso Kodekso 115, 297-307 straipsniais,
nusprendžia:
A. D. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. D. panaikinti paskelbus nuosprendį.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.