Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Dalei Juškevičienei, dalyvaujant ieškovei S. L., jos atstovei advokatei Joanai Šarkelienei, atsakovui R. U., institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. L. patikslintą ieškinį atsakovui R. U., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai, nurodė, jog laukiant gimstančio vaikelio, jai grėsė persileidimas ir ji buvo paguldyta į ligoninę. Atsakovas iš ieškovės motinos sužinojo, jog ieškovė guli ligoninėje ir nuo to laiko daugiau su ja nesimatė ir nebendravo. Vaiką auginti jai padėjo babulė, nes vaikas buvo labai ligotas, nuolat buvo gydomas ligoninėse. Atsakovas nenorėjo susitikti su vaiku, o ieškovei neleido moteriškas išdidumas kreiptis dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo (b. l. 77-78, 104).

Ieškovės atstovė advokatė Joana Šarkelienė ieškinį palaikė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog atlikus DNR ekspertizę nustatyta, kad atsakovas yra berniuko R. L. tėvas, todėl dėl to ginčas nekyla. Prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove vaiko motina S. L., priteisti sūnaus išlaikymui po 250,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodė, jog atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo. Prašoma priteisti suma visiškai atitinka vaiko poreikius. Prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktas pažymas.

Atsakovas R. U. nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinį pripažino ir paaiškino, jog apie vaiko gimimą nieko nežinojo, nes jam niekas nepasakė. Mano, jog nebūtų kūręs kitos šeimos, jeigu būtų žinojęs tiesą. Nurodė, jog turi dar du nepilnamečius vaikus, registruotas darbo biržoje, ieško darbo savarankiškai, tačiau neberanda, jo materialinė padėtis labai sunki (b. l. 78, 105).

Institucija, teikianti išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodo, kad S. L. yra nepilnamečių vaikų R. L., gimusio (duomenys neskelbtini)., ir E. L., gimusio (duomenys neskelbtini), motina. S. L. šeima yra įrašyta į Skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Kaišiadorių socialinių paslaugų centras teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Ieškovės teigimu atsakovas R. U. kūdikį aplankė tik vieną kartą, ryšių su sūnumi nepalaiko, materialiai neremia. Vaikas nenori bendrauti su tėvu, tačiau pageidauja, jog tėvas jį remtų materialiai. Nepilnametis vaikas R. L. nuo gimimo gyvena su motina, prie jos prisirišęs, juos sieja glaudus ryšys. Motina rūpinasi vaiko gerove, tenkina pagrindinius poreikius. Mano, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais ir tenkintinas (b. l. 20-25). Teismo posėdžio metu Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Loreta Milkevičienė patvirtino išvadoje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti (b. l. 105)

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė R. L., gimimo liudijime jo motina nurodyta ieškovė S. L., tėvas nenurodytas (b. l. 13).

Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams (Vaiko teisių konvencijos 7 staipsnio. 1 dalis). Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) išvardytos įrodinėjimo priemonės. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos 2013 m. sausio 24 d. Ekspertizės akte Nr. ES 38/13(01) konstatuota, kad atsakovas R. U. yra R. L. tėvas su 99,99998 % tikimybe (b. l. 83-84). Remiantis šiuo įrodymu konstatuojama, kad atsakovas yra nepilnamečio R. L. tėvas (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Atsakovas ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo pripažįsta, ginčo byloje dėl atsakovo tėvystės į R. L., gimusį (duomenys neskelbtini), nėra, vaiko teisių apsaugos institucija neprieštarauja ieškinio dėl tėvystės nustatymo patenkinimui (b. l. 20-21,105). Atsakovui išaiškinta, kad teismo sprendimu nustačius tėvystę, duomenų vaiko gimimo įraše apie tėvą ateityje nuginčyti negalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė atleidžiama nuo tolimesnio ieškinio šioje dalyje įrodinėjimo ir teismas laiko įrodyta, kad atsakovas R. U. yra R. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o vaikas R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), yra R. U. vaikas (CPK 187 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 268 straipsnio 5 dalis, CK 3.146 – 3.148 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009 buvo nurodžiusi, jog vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Akcentuotina, kad vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada patvirtina, jog nepilnametis R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo mažens gyvena su motina ieškove S. L. (b. l. 20-21). Nepilnamečio vaiko R. L. gyvenamoji vieta deklaruota kartu su motina (b. l. 12), jis lanko (duomenys neskelbtini), mokosi pagal dieninę bendrojo lavinimo programą (b. l. 14). Akivaizdu, jog ieškovę ir jos nepilnametį sūnų R. L. sieja artimas ir stiprus ryšys, todėl nepilnamečio R. L. gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiks jo interesus.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko R. L., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą 2012 m. gegužės 29 d. iki vaiko pilnametystės. Teismo posėdžio metu nurodė, jog, ieškinį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo palaiko visiškai ir prašo jį tenkinti. Atsakovas nurodė, jog sutinka mokėti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, tik neturi pakankamai lėšų.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 str. straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sūnaus R. L. išlaikymui prašo priteisti po 250,00 Lt per mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Ieškovės pajamas sudarė 500,00 Lt darbo užmokestis (b. l. 17), 452,97 Lt socialinė pašalpa (b. l. 15) bei 295,05 Lt invalidumo/netekto darbingumo pensija (b. l. 16). Duomenų apie nuosavybės teise įregistruotus nekilnojamuosius daiktus taip pat įregistruotas transporto priemones byloje nėra. Duomenų apie atsakovo turtą, jo šeiminę padėtį, gaunamas pajamas, socialines pašalpas ar išmokas, sveikatos būklę byloje nepateikta, todėl konstatuotina, kad atsakovas turi pilną galimybę dirbti ir/ar susirasti tokį darbą, kuris galėtų užtikrinti tiek jo paties pragyvenimo lygį, tiek sąžiningai ir atsakingai vykdyti pareigą užtikrinti tinkamą sūnaus išlaikymą, jo gyvenimo sąlygas bei pakankamą tokio amžiaus vaiko poreikių tenkinimą. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra liepiama ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas nedarbo buvimo faktu arba gaunamomis minimaliomis pajamomis. Atsakovas negali piktnaudžiauti savo finansine padėtimi, siekdamas išvengti savo pareigos išlaikyti nepilnametį.

Įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, jų gaunamas pajamas bei nepilnamečio vaiko poreikius, ir tai, kad vaiko motina savo lėšomis užtikrina nepilnamečiui vaikui teisę į būstą, teismas turi pagrindo manyti, kad vaiko tėvas, galėtų skirti kas mėnesį po 250,00 Lt nepilnamečio vaiko išlaikymui. Nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą praktiką, taikant materialines teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje yra nurodęs, kad būtiniems vaiko poreikiams tenkinti pripažintinas minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas, tačiau atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas mano, kad 250,00 Lt išlaikymo dydžio nustatymas įtvirtins vaiko prioritetinių teisių apsaugos bei proporcingumo principus, užtikrins jo poreikius. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis po 250,00 Lt kas mėnesį nuo 2012 m. gegužės 29 d. iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos ieškovė (CK 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, vaiko poreikiams ir dėl kitų svarbių aplinkybių, tarpusavyje nesusitarus, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė S. L. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas priteistinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko teisų ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Išlaikymo įsiskolinimas nesusijęs su tėvo žinojimu, ar nežinojimu apie vaiko gimimą, tuo pagrindu teisė į išlaikymą atsiranda nuo vaiko gimimo, neatsižvelgiant į tėvystės nustatymo datą. Ieškovė patikslintu ieškiniu ir teismo posėdžio metu prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už parėjusius tris metus skaičiuojant po 200,00 Lt kas mėnesį. Atsakovas iš esmės reikalavimui neprieštaravo, tačiau nurodė, jog jeigu būtų žinojęs apie sūnaus gimimą, jis būtų nekūręs kitos šeimos. Byloje nenuginčyta aplinkybė, jog atsakovas R. U. visiškai neprisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 1.5 straipsnio 4 dalis), reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistina 7200,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo, dėl tėvystės nustatymo 100 procentų Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-P-1022-1352 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b. l. 92). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 445,00 Lt žyminis mokestis (139,00 Lt (Lietuvos statiskos departamento 2012 m. balandžio 13 d. pranešimas Nr. 11) už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 250 Lt x 12 mėn. = 3000 + 7200 Lt x 3% = 306 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo) (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo priteistinos 31,28 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei 2343,75 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. balandžio 10 d. pažymą Nr. TP-7-(2.10)-785 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais,

nuspre ndžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra R. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o R. L. yra atsakovo R. U. sūnus.

Nepilnamečio R. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina S. L..

Priteisti iš atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus R. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. gegužės 29 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtas lėšas pervedant į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

Paskirti ieškovę S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio R. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšas iki jo pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus R. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo 7200,00 Lt (septynių tūkstančių dviejų šimtų litų 00 ct) įsiskolinimą už tris metus iki 2012 m. gegužės 29 d., skaičiuojant po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Priteisti iš atsakovo R. U., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) 445,00 Lt (penkių šimtų aštuoniasdešimt keturių litų 00 ct) žyminį mokestį, 31,28 Lt (trisdešimt vieno lito 28 ct) išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso 476,28 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt šešis litus 28 ct) valstybei. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Kaišiadorių rajono apylinkės teismo raštinę.

Priteisti iš R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2343,75 Lt (dviejų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt trijų litų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, „Swedbank“, AB.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją siųsti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui tėvystės faktui įregistruoti.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.