Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Žukausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. (E. B.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 14 metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2014-12-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 25 metams, bausmę paskiriant atlikti: pirmus penkerius metus kalėjime ir likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, E. B. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Iš E. B. priteista: D. S. 1 249,85 € turtinei ir 20 000 € neturtinei žalai atlyginti bei 521,64 € valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms, susidariusioms dėl antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajai teikimo, atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyčia nužudė kitą žmogų, o būtent: jis 2015 m. lapkričio 25 d. apie 18.00 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), ūkio aptarnavimo dalyje, siuvėjo patalpose, tarpusavio konflikto ir kilusio ginčo metu, tyčia plaktuku sudavė ne mažiau penkis smūgius plaktuku į galvos bei kaklo sritis kitam nuteistajam, ten pat atliekančiam bausmę – A. B. ir tuo jam padarė dešinio momenkaulio ir dešinio smilkinkaulio pamato kaulo linijinius lūžius, muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą dešiniame žande, kraujosruvą kairio žando minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvą sprando minkštuosiuose audiniuose, stuburo kaklinės dalies V-VI slankstelių keterinių ataugų lūžius, muštinę žaizdą pakaušyje, pakauškaulio skeveldrinį įspaustinį lūžimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu, ties kairiu smegenų pusrutuliu, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, ko pasėkoje komplikavosi galvos smegenų suspaudimas išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu, strigimu ir išemija, dėl ko nukentėjusysis 2015 m. lapkričio 28 d. ligoninėje mirė.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo sveikatos būklę. Jis nuo (duomenys neskelbtini) metų yra (duomenys neskelbtini) grupės invalidas. Jis, atlikdamas būtinąją karo tarnybą, buvo išsiųstas į Afganistaną ir ten buvo sunkiai sužeistas, patyrė III laipsnio konfūziją, dėl sveikatos būklės buvo komisuotas iš kariuomenės. Be to, jis (duomenys neskelbtini). Tokios aplinkybės, apelianto nuomone, lengvina jo atsakomybę, tačiau teismas į tai taip pat neatsižvelgė.

Apeliacinės instancijos teismo pasėdyje dalyvavęs nuteistojo E. B. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde prašo priimti teisingą sprendimą, nes jo manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra nurodyti neteisingi faktai, pažeistos BK ir BPK normos. Konkretizuodamas savo teiginius, apeliantas nurodo, tik tai, kad nuosprendyje klaidingai nurodyta, jog jis teisme kaltę pripažino tik iš dalies, nesutinka su liudytojo L. K. parodymų įvertinimu, ir nurodo, jog teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į jo blogą sveikatos būklę ir tai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tokie skundo argumentai rodo, jog nuteistasis kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos iš esmės neginčija. Tačiau savo apeliacinio skundo pabaigoje nuteistasis įvardindamas „savanorišku prisipažinimu“ nurodo, jog A. B. rado negyvą, kaltę dėl jo nužudymo prisiėmė už pažadėtą atlygį, kurio negavo, ir jo kaltę gali paneigti atlikta nužudymo įrankio (plaktuko) ekspertizė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius nusikalstamą veiką. Nuteistojo E. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais.

Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, nenustatyta ir kitų esminių BPK pažeidimų.

Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad nuosprendyje teismas neteisingai įvertino jo parodymus padarydamas išvadą, jog E. B. kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo pripažino tik iš dalies. Iš E. B. duotų parodymų, pateikus jam kaltinimus dėl A. B. nužudymo, matyti, jog jis pripažino 2015 m. lapkričio 25 d. apie 18 val. konfliktavęs su A. B. dėl plaukų kirpimo mašinėlės, A. B. žodžiais įžeidinėjo jo artimuosius ir dėl to jis supykęs, tačiau kas toliau įvyko jis nepamenąs. Vėliau eidamas pro A. B. kambario praviras duris matė A. B. kruviną gulintį ant grindų ir supratęs, kad tai jis A. B. sužalojęs, kambario duris užrakino bei susirinkęs savo daiktus nuėjo į budėtojų dalį ir apie sužalotą A. B. pranešė (t.2, b.l. 11). Analogiškus parodymus E. B. davė ikiteisminio tyrimo teisėjui (t.2, b.l. 14-16) bei iš esmės tokius pat ir pirmos instancijos teismo posėdyje. Teisme E. B. kelis kartus pakartojo, kad neneigia savo kaltės dėl A. B. nužudymo, nes A. B. kambaryje ir arti nebuvo jokių kitų asmenų, tačiau teigia nepamenąs paties nužudymo momento, pripažįsta, kad smūgiavo, tačiau nesutinka, kad nukentėjusiajam buvo suduoti ne 2-3, bet 5 smūgiai plaktuku (t.3, b.l. 171-172). Išanalizavus tokius E. B. parodymus matyti, jog jis nors ir neneigė kaltės, tačiau neatskleidė visų A. B. nužudymo aplinkybių. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, jog A. B. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžymais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu galvos smegenų pusrutuliu bei kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu dangalu. A. B. lavone konstatuoti šie sužalojimai: 1) muštinė žaizda pakaušyje, pakauškaulio skeveldrinis – įspaustinis lūžimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu smegenų pusrutuliu, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu; 2) dešinio momenkaulio ir dešinio smilkinkaulio pamato kaulų linijiniai lūžimai; 3) muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva dešiniame žande; 4) kraujosruva kairio žando minkštuosiuose audiniuose; 5) kraujosruva sprando minkštuosiuose audiniuose, stuburo kaklinės dalies V-VI slankstelių geterinių ataugų lūžiai. Išvadoje taip pat nurodyta, kad A. B. galvos sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasėkoje, kiti sužalojimai – ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimai padaryti keliais traumuojančiais daiktais ar įrankiais: sužalojimai nurodyti 1) ir 5) punktuose galėjo būti padaryti plaktuku (t.1; b.l. 61-66). Taigi, medicinos specialisto išvada nustatyta, kad A. B. sužalojimai buvo padaryti ne tik smūgiuojant plaktuku, tačiau ir kitokiu būdu, t.y. smūgiuojant kumščiu, spiriant ir pan. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pagrįstai pripažino, kad E. B. neatskleidė A. B. nužudymo mechanizmo ir visų nužudymo aplinkybių, todėl jo parodymai įvertinti kaltės pripažinimu iš dalies.

Teisėjų kolegija atmeta nuteistojo apelianto E. B. apeliaciniame skunde išdėstytą versiją apie tai, kad jis nenužudė A. B., tačiau už atlygį prisiėmė kaltę. Kaip minėta, E. B. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu nors tik iš dalies pripažino kaltę, tačiau papasakojo svarbias įvykio aplinkybes (atėjimą pas A. B., susipykimą su juo dėl negrąžintos plaukų kirpimo mašinėlės, įsižeidimą dėl A. B. nepagarbaus kalbėjimo apie jo artimuosius, pranešimą pareigūnams apie sužalotą A. B. ir prisipažinimą jiems, kad tai padarė jis, nurodė panaudotą įrankį - plaktuką). Apeliantas keldamas šią versiją nurodo, jog tai, kad ne jis nužudė A. B., patvirtintų plaktuko, rasto įvykio vietoje ekspertizė, kur būtų nustatyti A. B. žudiko rankų pėdsakai. Pažymėtina, kad tokia ekspertizė buvo atlikta. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto 2015 m. gruodžio 22 d. išvados Nr.S407/15(01) matyti, kad ant įvykio vietoje paimto metalinio plaktuko rastas žmogaus kraujas ir atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su A. B. DNR profiliu su 99,99999999999 tikimybe. Ant metalinio plaktuko koto rasti žmogaus kraujo pėdsakai ir atlikus DNR tyrimą gautas mišrus, ne daugiau kaip dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių dominuojantis DNR profilis sutampa su A. B. DNR profiliu, o kitas sutampa su E. B. (S414/15(01) 3 obj.) DNR profiliu su 99,99999999999 tikimybe ( t.1, b.l .74-78). Taigi, specialisto išvada patvirtina, kad įrankį – plaktuką, kuriuo buvo sužalotas A. B., naudojo būtent E. B., o ne kiti asmenys, E. B. teigimu galimai nužudę A. B..

Nuteistasis nesutinka ir su liudytojo K. K. parodymais apie tai, kad jis (apeliantas) neva jam buvo sakęs, kad darys naują nusikaltimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nuteistasis K. K. apklausoje parodė, kad kelios dienos iki įvykio sutiktas E. B. kalbėjo apie tai, kad darys naują nusikaltimą, nes nori patekti į kitą bausmės atlikimo zoną, tačiau liudytojas tokiomis kalbomis nepatikėjęs, nes laikęs E. B. protingu žmogumi. Pirmos instancijos teisme liudytojas K. K. patvirtino tokius savo parodymus. Teismas nuosprendyje šio liudytojo parodymus vertino visų surinktų įrodymų visete ir nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankūs apeliantui nereiškia, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė neteisingas išvadas.

Nustačius E. B. kaltę dėl A. B. nužudymo, baudžiamasis įstatymas, vertinant jo nusikalstamą veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį bei skiriant bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, taikytas tinkamai. Bausmė paskirta laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis). E. B. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, šio nusikaltimo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė iki penkiolikos metų. E. B. paskirta bausmė - laisvės atėmimas keturiolikai metų, nors ir yra artima maksimaliai sankcijoje numatytai bausmei, tačiau nelaikytina aiškiai per griežta. Parenkant tokį bausmės dydį, pirmos instancijos teismas įvertino ir E. B. charakterizuojančią medžiagą. Jis praeityje teistas kelis kartus, paskutiniu nuosprendžiu, pagal kurį atlieka bausmę, yra nuteistas, apart kitų nusikalstamų veikų, ir už labai sunkų nusikaltimą – nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis itin griežta laisvės atėmimo bausme. Teismas nenustatė E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas, skirdamas bausmę, be pagrindo neatsižvelgė į tai, jog jis yra invalidas, serga įvairiomis ligomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad sveikatos būklė E. B. netrukdė padaryti labai sunkų nusikaltimą, todėl ji neturi lemiamos įtakos ir parenkant bausmės dydį bei skiriant bausmę.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti nuteistojo E. B. apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apygardos teismo nuosprendis nekeičiamas ir nenaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. B. (E. B.) apeliacinį skundą atmesti.