Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, Vilmai Marčiukaitytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), latvis, Latvijos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, našlys, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, teistas: 1) 2008 m. rugpjūčio 16 d. Rygos m. Maskvos rajoninio teismo pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 142 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atlikęs 1990 m. gegužės 19 d., 2) 2008 m. lapkričio 23 d. Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo m. Smolnio rajono teismo pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 158 straipsnio 2 dalies C punktą, 158 straipsnio 1 dalį, 68 straipsnio 2 dalį, 69 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atlikęs 2011 m. vasario 28 d., 3) 2014 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1, 2 dalis, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1, 2 punktus laisvės atėmimu šešiolikai metų (bausmės pabaiga 2029 m. vasario 26 d.), teistumas neišnykęs, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. tyčia nužudė kitą žmogų. Būtent 2015 m. lapkričio 25 d., apie 18.00 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ūkio aptarnavimo dalyje, siuvėjo patalpose, tarpusavio konflikto ir kilusio ginčo metu, tyčia plaktuku sudavė ne mažiau penkis smūgius plaktuku į galvos bei kaklo sritis kitam nuteistajam, ten pat atliekančiam bausmę – A. B. ir tuo jam padarė dešinio momenkaulio ir dešinio smilkinkaulio pamato kaulo linijinius lūžius, muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą dešiniame žande, kraujosruvą kairio žando minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvą sprando minkštuosiuose audiniuose, stuburo kaklinės dalies V-VI slankstelių keterinių ataugų lūžius, muštinę žaizdą pakaušyje, pakauškaulio skeveldrinį įspaustinį lūžimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu, ties kairiu smegenų pusrutuliu, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, ko pasekoje komplikavosi galvos smegenų suspaudimas išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu, strigimu ir išemija, dėl ko nukentėjusysis 2015 m. lapkričio 28 d. ligoninėje mirė. Šiais vaiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. B. kaltu padarius inkriminuojamą nusikaltimą prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad atlikdamas bausmę pataisos namuose dirbo kirpėju, pažinojo ir šalia tose pačiose ūkio patalpose siuvėju dirbusį nuteistąjį A. B., pravardžiuojamą vardu Š.. 2015 m. lapkričio 25 d. jis, nuteistajam A. B. paprašius, paskolino plaukų kirpimo mašinėlę, o kai po vakarienės apie 18 val. sugrįžo į patalpas ir užėjo į siuvyklą pas A. B., šis paaiškino, jog kirpimo mašinėlę kažkas pavogė ir negali jos grąžinti. Tokiu nuteistojo aiškinimu jis nepatikėjo, užpyko, pradėjo su juo ginčytis. Ypatingai susinervino, kai nuteistasis įžeidžiamai pavadino jo motiną ir kitus artimuosius, bet kas vyko toliau, neprisimena. Atsimena tik tiek, kad po to nuėjo į savo patalpas, persirengė, o sugrįžus į siuvimo patalpą, rado ten gulintį A. B., jo galva buvo kraujyje. Supratęs, kad tai padarė jis, užrakino siuvyklos patalpas, nuėjo į savo patalpas, susidėjo į krepšį daiktus ir prisistatė į budinčią dalį, kur pranešė apie sužalotą A. B.. Šiuo metu jis nepripažįsta, kad nukentėjusiajam būtų sudavęs penkis smūgius, nes tyrimo metu jam buvo paaiškinta, kad A. B. buvo suduoti tik du smūgiai. Jis pripažįsta, kad plaktuką, su kuriuo buvo sumuštas A. B., prieš tai jis buvo pasiskolinęs iš kito nuteistojo ir jį atnešęs A. B.. Po įvykio šį plaktuką padėjo ant spintos, toje pačioje siuvyklos patalpoje.

Iš E. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui (2 t., b.l. 14-16), matyti, kad iš esmės tas pačias aplinkybes kaltinamasis nurodė ir 2015 m. gruodžio 4 d. vykusios apklausos metu. Jis taip pat patvirtino apie kilusį konfliktą ir ginčą dėl prarastos plaukų kirpimo mašinėlės su nuteistuoju A. B., apie pastarojo pasakytus įžeidžiamus žodžius, ir po to dingusią atmintį. Šiuose parodymuose kaltinamasis taip pat pripažino, kad dar kartą apžiūrėjęs ant grindų gulintį nukentėjusįjį, išėjo ir užrakino patalpą. Jis suprato, kad sužalojo nukentėjusįjį, nes daugiau jokių kitų nuteistųjų šalimais nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo dalinio prisipažinimo (duotų paaiškinimų), jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta liudytojų parodymais bei byloje esančiais kitais įrodymais.

Liudytojas R. P. parodė, kad 2015 m. lapkričio 25 d. apie 18 val. 15 min., dirbant (duomenys neskelbtini) pataisos namuose direktoriaus budinčiuoju padėjėju, į budinčią dalį atėjo nuteistasis E. B., atsinešė du krepšius su asmeniniais daiktais ir, neaiškiai kalbėdamas rusų kalba, prašė jį uždaryti į izoliatorių, aiškino, jog kažkas atsitiko ūkio kieme. Norėdamas viską išsiaiškinti, jis iškvietė kitus pataisos namų darbuotojus – A. K. ir R. Z. ir taip jiems kartu einant į ūkio kiemą, E. B. neaiškiai pasakojo, kad kažką padarė nuteistajam pravarde Š. ir išeidamas užrakino siuvėjo patalpas. Užlipus į antrą aukštą, per langelį duryse jis siuvėjo patalpose pamatė ant grindų gulintį nuteistąjį A. B., kraują prie jo galvos. Kadangi patalpa buvo užrakinta, jis pasiteiravo, kur raktai, ir tuomet E. B. iš kišenės ištraukė raktus ir juos padavė R. Z..

Liudytojas R. Z. parodė, kad 2015 m. lapkričio 25 d. apie 18 val. 20 min., dirbant (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, jį radijo ryšiu į budinčią dalį iškvietė budintysis R. P.. Jam atvykus R. P. paaiškino, kad reikia eiti apžiūrėti ūkio dalyje esančias siuvėjo patalpas, nes iš nuteistojo E. B. suprato, jog šis kažką padarė kitam nuteistajam. Tuomet jis kartu su pataisos namų darbuotojais – R. P., A. K. ir nuteistuoju E. B. atėjo prie siuvėjo patalpų, esančių ūkio kieme, bet ten patekti negalėjo, nes durys buvo užrakintos. Raktą nuo durų spynos jam padavė nuteistasis E. B. ir paaiškino, jog tai jis užrakino patalpą. Atrakinus duris ir užėjus į vidų jis pamatė ant grindų gulintį nuteistąjį A. B., o aplink jo galvą daug kraujo. Po to jie iškvietė medicininės dalies slaugytoją, kuri liepė kuo skubiau sužalotą nuteistąjį vežti į ligoninę.

Liudytojas Z. K. parodė, kad 2015 m. lapkričio 25 d. apie 18 val. 20 min., dirbant (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, telefonu paskambino budėtojas ir pranešė, kad rastas sužalotas nuteistasis. Atvykus į vietą, jis kartu su kitais darbuotojais siuvėjo patalpose rado sužalotą nuteistąjį A. B.. Iš R. P. aiškinimo supratęs, kad kitą nuteistąjį galėjo sužaloti E. B.. Jis kartu su kriminalinės žvalgybos darbuotoju E. B. nusivedė į tarnybines patalpas ir ten pokalbio metu E. B. papasakojo apie įvykį. Būtent E. B. jiems papasakojo, kad buvo paskolinęs nuteistajam A. B. plaukų kirpimo mašinėlę, šis jos negrąžino. Jie susiginčijo, A. B. pradėjo necenzūriniais žodžiais įžeidinėti jo šeimos narius ir tuomet jis metaliniu plaktuku sudavė porą kartų pastarajam per galvą, apie ką nuėjęs pranešė budėtojui.

Liudytojas E. A. parodė, kad 2015 m. lapkričio 25 d. apie 18 val. 30 min. jam telefonu paskambino pataisos namų budėtojas ir pranešė apie įvykį – sužalotą nuteistąjį. Atvykus į pataisos namus ir sužinojus aplinkybes, jis kartu su Z. K. nusivedė nuteistąjį E. B. į kriminalinės žvalgybos tarnybines patalpas ir ten paprašė papasakoti visas aplinkybes, kad užfiksuoti pokalbį. Jis įjungė vaizdo registratorių ir tokiu būdu fiksavo visą pokalbį. Šio pokalbio metu nuteistasis E. B. rusų kalba jiems papasakojo, kad tarp jo ir nuteistojo A. B. dėl negrąžintos plaukų kirpimo mašinėlės kilo konfliktas, kurio metu A. B. pradėjo įžeidinėti jo šeimos narius, ir dėl to užpykęs E. B. paėmė siuvėjo patalpoje buvusį plaktuką ir juo porą kartų sudavė A. B. per galvą.

Liudytojas K. K. parodė, kad 2015 m. lapkričio 25 d. atliekant bausmę ir dirbant pataisos namuose tvarkiniu, apie 16 val. 40 min. ūkio patalpose sutiko nuteistąjį E. B., kuris nešėsi stiklainį su užplikyta arbata. Suprato, kad šis eina gerti arbatos pas A. B.. Po to apie 18 val. jis pamatė, kad E. B. su visais daiktais nuėjo į budinčią dalį, iš to jis suprato, kad kažkas atsitiko A. B.. Dar kelios dienos prieš šį įvykį jam E. B. minėjo, jog jis darys nusikaltimą, nes nori patekti į kitą zoną.

Liudytojas J. L. parodė, kad atliekant bausmę pataisos namuose, jo naudojamos patalpos – rūbų sandėlys, buvo viename aukšte su nuteistųjų E. B. ir A. B. naudojamomis patalpomis, todėl juos abu gerai pažinojo. 2015 m. lapkričio 25 d. apie 16 val. 45 min. jis ėjo vakarieniauti ir, praeidamas koridoriumi, matė siuvykloje buvusį A. B., o išėjus į lauką prie laiptų sutiko nuteistąjį E. B., kuris paaiškino, kad jau grįžta iš valgyklos pavalgęs. Daugiau jokių kitų nuteistųjų ūkio patalpose jis nematė. Vėliau, po 18 val. sugrįžus į gyvenamas patalpas, jis sužinojo, kad kažkas sužalojo siuvėją A. B.. Suprato, kad tai padarė E. B., nes šis nuėjo pas budėtoją ir prašė, kad jį uždarytų.

Liudytojas J. B. parodė, kad, atliekant bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, jis dirbo ūkio kieme suvirintoju. 2015 m. lapkričio 23 d. pas jį buvo užėjęs nuteistasis E. B., kurį pažinojo kaip latvį, dirbantį kirpėju, ir paprašė paskolinti plaktuką viniui įkalti. Taip jis kaltinamajam paskolino metalinį plaktuką su ant metalinės rankenos užmauta žalia plasmase. Šio plaktuko kaltinamasis jam negrąžino.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad 2015 m. lapkričio 25 d. buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) pataisos namų ūkio kieme esanti siuvimo patalpa, ten buvo surastas gulintis ant grindų sužalotas nuteistasis A. B., ant spintos surastas ir paimtas metalinis plaktukas (galimai suteptas krauju). Tas pats plaktukas buvo apžiūrėtas (apžiūros protokolas 1 t., b.l. 22-23), nustatyta, kad jo metalinė rankena padengta žalios spalvos apdangalu, plaktuko galva sutepta krauju.

Iš apžiūros protokolo (1 t., b.l.26-31) matyti, kad buvo apžiūrėta pataisos namų kriminalinės žvalgybos pareigūno E. A. pateikta USB laikmena, kurioje užfiksuotas pokalbio, vykusio tarp nuteistojo E. B. ir pataisos namų darbuotojų Z. K. ir E. A., įrašas. Šio pokalbio metu E. B. prisipažino, kad, kilus ginčui dėl negrąžintos plaukų kirpimo mašinėlės, po įžeidžiamų žodžių jis palktuku galimai du kartus sudavė kitam nuteistajam į galvą. Jis patvirtino, kad neslepia šio įvykio ir pripažįsta savo kaltę.

Iš sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos (1 t., b.l. 45) matyti, kad 2015 m. lapkričio 25d. 18.35 val. pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas apžiūrėjo sužalotąjį A. B. ir jam nustatė kaukolės skliauto lūžimą, subdurinę hematomą, komą.

Iš 2015 m. gruodžio 23 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. MK 112/15-(01) (1 t., b.l. 51-56) seka, kad, ištyrus įvykio vietoje surastą ir paimtą plaktuką bei A. B. sužalojimus, buvo nustatyta, kad nukentėjusiojo pakauškaulio įspaustinis lūžis tikėtinai padarytas tirti pateiktu plaktuku. Neatmetama galimybė, kad tuo pačiu plaktuku nukentėjusiajam padarytos ir žando bei pakaušio žaizdos.

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. M 1172/15(02) (1 t., b.l. 61-66) seka, kad A. B. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu galvos smegenų pusrutuliu bei kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu dangalu. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu, strigimu ir išemija. A. B. mirė (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigoje. A. B. lavone konstatuoti šie sužalojimai: 1) muštinė žaizda pakaušyje, pakauškaulio skeveldrinis - įspaustinis lūžimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu smegenų pusrutuliu, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu; 2) dešinio momenkaulio ir dešinio smilkinkaulio pamato kaulų linijiniai lūžimai; 3) muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva dešiniame žande; 4) kraujosruva kairio žando minkštuosiuose audiniuose; 5) kraujosruva sprando minkštuosiuose audiniuose, stuburo kaklinės dalies V-VI slankstelių keterinių ataugų lūžiai. Muštinė žaizda pakaušyje padaryta ribotu, netaisyklingo stačiakampio pavidalo, galimai išgaubtu paviršiumi, daiktu. Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant plaktuko galva. Tai galėjo gautis nurodomu laiku, tai yra 2015 m. lapkričio 25 d. Esant A. B. gyvam tokio pobūdžio muštinė pakaušio žaizda būtų kvalifikuota nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes jo sveikata būtų sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Pakauškaulio skeveldrinis - įspaustinis lūžimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu galvos smegenų pusrutuliu ir kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu padaryta paveikiant pakaušio dešinę pusę dviem kietais bukais daiktais: vienas pailgo, galimai netaisyklingo stačiakampio pavidalo, o kitas – turintis stačiakampį kampą. Tikėtina, kad tai galėjo būti plaktuko galva. Esant A. B. gyvam tokio pobūdžio galvos sužalojimai būtų vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, o šiuo atveju nuo šių galvos sužalojimų ir įvyko A. B. mirtis. Sužalojimai nurodyti išvados 2 punkte padaryti kietu buku daiktu, turinčiu ribotą plokščią paviršių. Išvardinti galvos sužalojimai galėjo būti padaryti nurodomu laiku, tai yra 2015 m. lapkričio 25 d. Sužalojimai nurodyti išvados 3 punkte padaryti kietu buku daiktu, turinčiu apie 12 mm ilgio suapvalintą (buką) briauną. Esant A. B. gyvam tokio pobūdžio veido sužalojimai būtų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai išvardinti išvados 4 punkte galėjo būti padaryti nurodomu laiku, tai yra 2015 m. lapkričio 25 d. Kraujosruva kairio žando minkštuosiuose audiniuose padaryta kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių, kuo galėjo būti kumštis, koja apauta batu ir panašiai. Esant A. B. gyvam, tokio pobūdžio kraujosruva kairio žando minkštuosiuose audiniuose būtų vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruva kairio žando minkštuosiuose audiniuose galėjo būti padaryta nurodomu laiku, tai yra 2015 m. lapkričio 25 d. Sužalojimai išvardinti išvados 5 punkte padaryti kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių. Tikėtina, kad tai galėjo gautis spiriant koja, suduodant plaktuku ir panašiai. Esant A. B. gyvam tokio pobūdžio kaklo sužalojimai būtų vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl V-VI kaklo slankstelių keterinių ataugų lūžių jo sveikata būtų sutrikdyta ilgesniam kaip 10 d. laikotarpiui. Kaklo sužalojimai galėjo būti padaryti nurodomu laiku, tai yra 2015 m. lapkričio 25 d. A. B. lavone sužalojimų būdingų ginantis nuo suduodamų smūgių nekonstatuota. Galvos sužalojimai dėl kurių įvyko A. B. mirtis padaryti ne mažiau kaip dviejų (2) trauminių poveikių pasėkoje. Kiti A. B. lavone konstatuoti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trijų (3) trauminių poveikių pasėkoje. A. B. lavone sužalojimai padaryti keliais traumuojančiais daiktais ar įrankiais. Tai patvirtina sužalojimų pobūdis ir sužalojimų padarymo mechanizmas. Medicininių duomenų, leidžiančių nustatyti sužalojimų padarymo seką, nėra.

Šias išvadas patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs, mirusiojo A. B. medicininį tyrimą atlikęs, ekspertas L. G..

Iš 2015 m. gruodžio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S407/15(01) (1 t., b.l. 74-78) matyti, kad ant įvykio vietos apžiūros metu paimto metalinio plaktuko galvos rasta žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su A. B. DNR profiliu su 99,99999999999 tikimybe. Ant metalinio plaktuko koto rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių dominuojantis DNR profilis sutampa su A. B. DNR profiliu su 99,99999999999 tikimybe, o kitas sutampa su E. B. (S414/15(01) 3 obj.) DNR profiliu su 99,99999999999 tikimybe.

Iš 2015 m. lapkričio 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš įtariamojo E. B. paimti jo drabužiai: darbinis švarkas, darbinis chalatas, sportinės kelnės, sportinis švarkas, šlepetės, atlikus jų apžiūrą kraujo dėmių nebuvo surasta.

Iš 2015 m. gruodžio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S414/15(01) (1 t., b.l. 70-72) matyti, kad ant E. B. darbinio švarko ir darbinio chalato seilių nerasta, dėmių, panašių į kraują nerasta. Ant E. B. sportinių kelnių, sportinio švarko, šlepečių dėmių ir sutepimų, tinkančių tyrimui, nerasta.

Taigi, vertinant visus virš aptartus įrodymus, nėra pagrindo abejoti, kad A. B. nustatytus sužalojimus, tame tarpe ir sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, padarė kaltinamasis E. B.. Nors kaltinamasis tikslių aplinkybių, kiek tai liečia smūgių sudavimą nukentėjusiajam, nenurodė, kėlė abejones dėl įrodymų pakankamumo, dėl savo kaltės ir tokį savo aiškinimą grindė dideliu susijaudinimu, atminties praradimu, tai laikytina siekiu nutylėti tikrąsias įvykio aplinkybes, gynybine kaltinamojo versija, kurią paneigia visa ištirtųjų įrodymų visuma ir seka.

Pats kaltinamasis nuosekliai visų duotų paaiškinimų metu, pradedant paaiškinimais duotais pataisos namų administracijos darbuotojams, ikiteisminio tyrimo teisėjui ir vėliau nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje, nurodė priežastį dėl ko ir kaip kilo konfliktas su nuteistuoju A. B., nurodė konkrečius A. B. veiksmus (keiksmažodžius artimųjų atžvilgiu), kurie jį itin supykdė ir tai iššaukė agresijos protrūkį prieš kitą asmenį. Aiškindamas šias aplinkybes kaltinamasis detaliai nurodė, jo atžvilgiu išsakytus keiksmus ir nepadorius žodžius, nurodė panaudotą įrankį - plaktuką prieš nukentėjusįjį bei toliau sekusius veiksmus po smurto panaudojimo, tai yra tai, kad jis nukentėjusįjį paliko gulėti siuvyklos patalpoje, užrakino šios patalpos duris, suvokdamas galimas pasekmes pasiėmė iš gyvenamos patalpos daiktus ir nuėjo apie tai pranešti pataisos namų administracijos budinčiam pareigūnui. Būtent tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojais apklausti pataisos namų administracijos darbuotojai, kurie netrukus po įvykio bendravo su kaltinamuoju, kuriems pastarasis prisipažino sužalojęs nukentėjusįjį, parodė nusikaltimo vietą. Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad patalpa, kurioje buvo surastas sužalotas nukentėjusysis, buvo užrakinta, raktą nuo durų spynos turėjo tik kaltinamasis, tad išskyrus kaltinamąjį, kiti asmenys į minėtą patalpą patekti negalėjo. Iš liudytojų parodymų matyti ir tai, kad nusikaltimo vietoje, remiantis kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis, buvo surastas nusikaltimo įrankis – plaktukas, ant kurio (atlikus kriminalistinius tyrimus) buvo surasti tik nukentėjusiojo ir kaltinamojo pėdsakai. Kaltinamojo nurodytas nukentėjusiojo sužalojimo būdas – suduodant smūgius nukentėjusiajam į galvą plaktuku, taip pat patvirtinamas kitais objektyviai nustatytais duomenimis – tai specialistų išvadomis apie surastus pėdsakus ant nusikaltimo vietoje surasto plaktuko, teismo medicinos specialisto išvadomis apie nukentėjusiojo kūno sužalojimų pobūdį ir galimas jų atsiradimo priežastis. Pažymėtina ir tai, kad minėtoji teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuojami nukentėjusiajam nustatyti kūno sužalojimai, patvirtina ne mažiau penkių trauminių poveikų buvimą, padarant šiuos sužalojimus, tad tuo pačiu ši išvada paneigia ir kaltinamojo aiškinimą, kad jis nukentėjusiajam galėjo suduoti tik du smūgius.

Tokiu būdu ištirtųjų įrodymų visuma patvirtina E. B. kaltę padarius inkriminuojamą nusikaltamą veiką, kuri, įvertinus nukentėjusiojo sužalojimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, atitinka ir kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, tai yra kaip tiesiogine tyčia padarytas kito žmogaus nužudymas.

Dėl bausmės paskyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bausmės paskirtimi, kurios vienas iš svarbiausių uždavinių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai ir paskirta atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika prieš žmogų, jo sveikatą ir gyvybę. Nusikaltimas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis), šiuo nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, nusikaltimu atimta gyvybė, nusikaltimas baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, jų visumą, ypatingai atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, ankstesnį jo teistumą už labai sunkų nusikaltimą, kaltinamajam skirtina itin griežta, baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kuri taip pat subendrintina su bausme, paskirta už ankstesnį nusikaltimą. Teismas daro išvadą, kad įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, yra įstatyminis pagrindas (BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktas) kaltinamąjį pripažinti pavojingu recidyvistu. Taip pat atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, paties kaltinamojo asmenybę, pavojingumą, dalis kaltinamajam paskirtos bausmės skirtina atlikti kalėjime (BK 50 straipsnio 3 dalis, BVK 63 straipsnis).

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidų atlyginimo

Nukentėjusiosios D. S. pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos 1249,85 eurų atlyginimo tenkintinas pilnai.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad dėl brolio A. B. mirties D. S. turėjo laidojimo išlaidas, kurios sudarė 1249,85 eurus. Nukentėjusios pateikti žalos paskaičiavimai yra pilnai realūs, jais abejoti jokio pagrindo nėra. Todėl nustačius, kad žala atsirado nusikalstamų E. B. veiksmų pasėkoje, ją privalo atlyginti kaltinamasis (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusios pateiktas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo 30000 eurų sumai tenkintinas dalinai. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji D. S., būdama mirusiojo A. B. sesuo, su juo bendravo, dvasinis ryšys tarp jų buvo, dėl jo mirties sesuo patyrė dvasinius išgyvenimus. Teismas nustatė, kad E. B. tyčia nužudė A. B., dėl kurio mirties nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, taip padarė nukentėjusiajai neturtinę žalą, todėl ją privalo atlyginti.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, kaltinamojo kaltę, nukentėjusiosios ir kaltinamojo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Įvertinus teisingumo ir protingumo kriterijus, visas įstatyme nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes, D. S. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai, priteistina 20000 eurų. Ši suma, teismo nuomone, nėra per didelė ar neprotingo dydžio.

Nagrinėjant bylą nukentėjusiajai D. S. ir A. S. (kuris atstovavo pagal įgaliojimą) pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimą baudžiamojoje byloje skirta antrinė teisinė pagalba, pavedant ją teikti advokatui Edvardui Staponkui. Byloje gauta 2017 m. sausio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma Nr. NTP-7-1195, iš kurios matyti, kad už suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 521 Eur 64 ct. Teismas sprendžia, jog nors kaltinamasis E. B., dėl kurio veiksmų buvo nužudytas D. S. brolis A. B., atlieka laisvės atėmimo bausmę už kitą nusikaltimą, tačiau yra darbingas, būtent dėl jo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos, todėl kaltinamasis privalo atlyginti valstybės patirtas nukentėjusiosios interesų atstovavimo išlaidas – 521,64 eurą, todėl ši suma iš kaltinamojo E. B. priteistina valstybės naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų klausimų

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 106 straipsniu, 115 straipsniu, 297 straipsniu, 301 - 303 straipsniais, 308 straipsniu,

nusprendžia:

Kaltinamąjį E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę – 14 (keturiolika) metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2014 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 25 (dvidešimt penkerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, E. B. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Bausmę paskirti atlikti pirmus penkerius metus kalėjime ir likusią bausmės dalį – pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomąją priemonę - suėmimą - pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusios D. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: iš E. B. priteisti D. S. 1249,85 (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt devynis eurus 85 ct) Eur turtinei žalai ir 20000 (dvidešimt tūkstančių eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo E. B. 521,64 (penkis šimtus dvidešimt vieną eurą 64 centus) eurą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajai teikimo, įpareigojant E. B. nurodytą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), AB bankas Swedbank, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus: metalinį plaktuką, žirkles, akinius, kaip neturinčius materialinės vertės, sunaikinti; A. B. drabužius, saugomus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, kaip neturinčius materialinės vertės, sunaikinti; pokalbio vaizdo įrašą, apklausos vaizdo įrašą, perkeltus į dvi kompaktines plokšteles, palikti prie baudžiamosios bylos; E. B. drabužius – darbinį švarką, darbinį chalatą, sportines kelnes, sportinį švarką, šlepetes grąžinti E. B..

Apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo, E. B. nuo išversto nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.