Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-09-27 · Civilinė byla Nr. 2A-1319-232/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-05-02Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-09-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-27
Bylos Nr.
2A-1319-232/2012
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-01578-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Liuda Uckienė
Ieškovas
AB Šiaulių banko
Atsakovas
A. C., Ž. B.
Civilinė byla Nr. 2A-1319-232/2012Teisminio proceso Nr.2-09-3-01578-2010-8
Kategorija 36.2, 63. 3, 121(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Aldonos Tilindienės, A. I.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) Ž. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB Šiaulių banko ieškinį atsakovams A. C. (A. C.) ir Ž. B. (buv. C.) dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 25027,13 Lt skolos pagal 2007-07-09 vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-8015-19: 23611,25 Lt negrąžinto kredito, 1272,66 Lt nesumokėtų palūkanų, 118,58 Lt delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 24,64 Lt delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas; 7,9 proc. dydžio metines palūkanas pagal minėtą Kredito sutartį nuo negrąžintos kredito sumos, t.y. nuo 23611,25 Lt, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito sumos grąžinimo; 715 Lt žyminio mokesčio bei procesines 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Nurodė, kad ieškovas turėdamas sutuoktinės – atsakovės sutikimą dėl vartojimo kreditavimo, 2007-07-09 su atsakovu A. C. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-8015-19 (toliau-Kredito sutartis), kurios pagrindu suteikė 40000 Lt dydžio kreditą. Kredito sutarties 2.1.3, 3.2.3 ir 3.2.5 punktais atsakovai įsipareigojo mokėti Bankui už panaudotą kreditą fiksuotas 7,9 proc. dydžio metines palūkanas bei grąžinti bankui kreditą iki 2013-07-09 dalimis ir terminais, nustatytais grąžinimo grafike. Šiuos įsipareigojimus atsakovai vykdė netinkamai: nustatytais terminais negrąžino kredito dalių ir nemokėjo priskaičiuotų palūkanų, dėl ko skaičiuoti Kredito sutartyje numatyti delspinigiai. Kadangi atsakovai Kredito sutartyje nustatytais terminais negrąžino kredito dalių ir nevykdė kitų įsipareigojimų, bankas nutraukė Kredito sutartį nuo 2010-10-26 ir pareikalavo grąžinti visą suteiktą kreditą su priskaičiuotomis palūkanomis bei delspinigiais. Atsakovai kredito Bankui iki šiol pilnai negrąžino ir šiai dienai bankui yra skolingi 25027,13 Lt: 23611,25 Lt negrąžinto kredito, 1272,66 Lt nesumokėtų palūkanų, 118,58 Lt delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 24,64 Lt delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas. Neatsiskaitydami su banku atsakovai nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų ir tokiu būdu pažeidė CK 6.38 str. nuostatą, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Kadangi kredito sutartį su Banku atsakovas A. C. sudarė turėdamas sutuoktinės – atsakovės Ž. B. sutikimą, už suteikto kredito lėšas buvo tenkinti bendri šeimos interesai, vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 1 ir 2 dalimis, už prievoles pagal Kredito sutartį atsakovai atsako bankui solidariai.

Atsiliepimas

Atsakovė Ž. B. atsiliepime į ieškovo ieškinį (b.l. 29-30, 37-38) nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka, tačiau pažymėjo, kad bankas yra stiprioji pusė, o ji, solidari atsakovė – silpnoji. Ji suprantanti, kad yra solidari atsakovė, tačiau labiau tikėtina, kad vartojamojo kredito dalį 25027,13 Lt sumą ji turės dengti viena, kadangi solidarus atsakovas A. C. yra visiškai nemokus, be to, ji su atsakovu yra išsituokusi ir viena augina du mažamečius vaikus: dukrą Valeriją, gim. 2002-12-24, ir sūnų Aleksandrą, gim. 2006-01-14. Jos darbo užmokestis atskaičius mokesčius kas mėnesį, jei neserga vaikai, yra 1 300 Lt. Iš šios sumos ji moka kas mėnesį: 450 Lt būsto kreditą, išperkamąją nuomą po 69,27 Lt ir po 45,22 Lt, už sūnaus išlaikymą darželyje „Bitutė“- 200 Lt, už dukters ugdymą muzikos mokykloje – 45 Lt, už dukters maitinimą – 50 Lt, už komunalinius patarnavimus – 200 Lt, iš viso 1059,49 Lt kas mėnesį. Pragyvenimui trims asmenims mėnesiui lieka 240,51 Lt. Vaikų tėvas A. C. prie vaikų išlaikymo neprisideda. Todėl prašė priteistinos skolos mokėjimą atidėti arba išdėstyti dešimčiai metų kas mėnesį mokant po 210 Lt.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ESMĖ.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-04-02priimtu sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė solidariai iš atsakovų A. C. ir Ž. B. ieškovui AB Šiaulių bankui 23611,23 Lt negrąžinto kredito, 1272,66 Lt palūkanų, 118,58 Lt delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 24,64 Lt delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso 25 027,13 Lt įsiskolinimo ir 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2010-11-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė solidariai iš atsakovų A. C. ir Ž. B. ieškovui AB Šiaulių bankui 7,9 procentų metinių palūkanų nuo 23 611,25 Lt negrąžinto kredito sumos nuo 2011-04-24 iki visos kredito sumos grąžinimo. Priteistos 25 027,13 Lt įsiskolinimo sumos mokėjimą išdėstė 4 metams, įpareigojant atsakovus per mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti ieškovui pirmą įmoką – 528,38 Lt, po to kas mėnesį mokėti po 521,25 Lt.

Teismas nurodė, jog atsakovai neginčijo, kad yra skolingi ieškovui, ir pripažino iš jų prašomą priteisti skolą, konstatavo, kad atsakovai pagal 2007-07-09 Kredito sutartį prievolių tinkamai ir nustatytais terminais nevykdė, ieškovo reikalavimas dėl 23611,25 Lt negrąžinto kredito, 1272,66 Lt nesumokėtų palūkanų, 118,58 Lt delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 24,64 Lt delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas priteisimo solidariai iš atsakovų ieškovui tenkino (CK 6.4, 6.6, 6.37, 6.38, 6.63, 6.200, 6.205, 6.872, 6.874, 6.881 straipsniai). Kadangi atsakovai ieškovui kredito negrąžino ir juo naudojasi, kitų sąlygų paskolos sutartis nenumatė, todėl ieškovo reikalavimą dėl 7,9 % metinių palūkanų už negrąžintą kredito sumą priteisimo iš atsakovų solidariai, tenkino (CK 6.872 straipsnio 1-2 dalys 6.874 straipsnio 1-2 dalys).

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis apie atsakovų gaunamas pajamas ir turimą turtą, įsipareigojimus, tai, kad atsakovai turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, sprendė, kad atsakovų turtinė padėtis sprendimo priėmimo metu yra sunki. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš turimų įsipareigojimų jau yra pasibaigęs 2011-03-27 (b.l. 45), o kito įsipareigojimo – mokėjimų po 42,28 Lt – pabaiga nustatyta 2011-09-27 (b.l. 48), į tai, kad atsakovė Ž. B. turi nekilnojamojo turto – butą, kuris, nors ir yra apsunkintas hipoteka šeimos gyvenamasis būstas, tačiau yra 5 kambarių; į tai, kad abu atsakovai yra sveiki ir darbingi, būtent atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (b.l. 46-47), į tai, kad vien nepilnamečių vaikų išlaikymas, turima skola už komunalines paslaugas ir įsipareigojimas kitam bankui negali būti vertinamas kaip pakankama priežastis pažeisti kitų kreditorių teisėtus interesus, į tai, kad teismo sprendimo išdėstymas yra išimtinė priemonė, taikoma tik būtinais atvejais, bei vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovų turtinė padėtis ateityje nepagerės, todėl skolos mokėjimą išdėstė ketveriems metams.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ MOTYVAI.

A. Ž. B. apeliaciniu skundu (b.l. 110-112) prašo pakeisti 2011-05-02 sprendimo dalį dėl skolos priteisimo ir priteistos sumos mokėjimą išdėstyti 10 metų, nustatant mokėtiną sumą kas mėnesį po 210 Lt; panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovo naudai iš atsakovų A. C. ir Ž. B. solidariai priteista 7,9 proc. metinių palūkanų nuo 23 611,25 Lt negrąžinto kredito sumos nuo 2011-04-24 iki visos kredito sumos grąžinimo. Prašymą dėl sprendimo dalies pakeitimo grindžia sunkia materialine padėtimi. Nurodė, jog su atsakovu santuoka nutraukta, atsakovė viena augina du nepilnamečius vaikus. Atsakovės užmokestis sumažėjo iki 850 Lt. Buvęs sutuoktinis, atsakovas, neprisideda prie vaikų išlaikymo. Atsakovė turi butą, kuris apsunkintas hipoteka. Minėtas būstas įgytas gavus iš banko paskolą, kurią atsakovė privalo dengti viena. Dėl sunkios atsakovės finansinės padėties paskolos mokėjimas yra atidėtas iki 2012 m. spalio mėnesio. Atsakovė ketina būstą parduoti ir pirkti mažesnį, tačiau neranda pirkėjo. Todėl realiai atsakovė neturi galimybės mokėti į mėnesį virš penkių šimtų litų, pažymėjo, jog mokėtina teismo nustatyta suma pažeis vaikų interesus. Be to atsakovės teigimu bankui 2010-10-26 nutraukus kredito sutartį, ieškovui nebegalima iki visiško sprendimo įvykdymo priteisti 7,9 proc. metinių palūkanų pagal sutartį, nes yra priteistos 5 proc. metinės procesinės įstatyminės palūkanos iki sprendimo visiško įvykdymo, tokiu atveju ieškovas atsakovų sąskaita praturtėja du kartus.

Atsiliepimas

Ieškovas AB Šiaulių bankas atsiliepimu (b.l. 121-123) prašė atmesti apeliacinio skundo reikalavimus ir palikti galioti 2011-05-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą. Nurodė, jog 2011-05-02 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Išdėstant sprendimo vykdymą dešimčiai metų būtų atsižvelgta tik į atsakovės interesus ir pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Pažymėjo, jog šioje byloje atsakovai yra du, todėl skola turėtų būti grąžinama abiejų atsakovų solidariai. Atsakovė skunde nurodo tik savo padėtį, teigia, kad priteistą sumą turėtų grąžinti tik ji viena. Tačiau abu atsakovai dirba, gauna pajamas, todėl apeliantės argumentai, kad atsakovų turtinė padėtis yra tokia bloga, kad jie negali grąžinti ir negrąžins priteistos sumos yra nepagrįsti. Nurodė, jog kredito sutartyje numatytos 7,9 proc. palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais, jos turi būti mokamos iki visiško skolos grąžinimo. Tuo tarpu procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos ir jų paskirtis skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku. Todėl teismo priteistos palūkanos nėra dvigubos palūkanos.

Motyvuojamoji dalis

IV. APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliantė apeliaciniame skunde kelia du pagrindinius reikalavimus nustatyti ilgesnį teismo sprendimo įvykdymo terminą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo naudai priteistos 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Dėl priteistų palūkanų.

Tarp šalių kredito sutarties pagrindu yra susiklostę kredito paskoliniai santykiai reguliuojami CK XLIII skyriuje. Pagal 6.870 straipsnyje suformuluotą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.881 straipsnio 1,2 dalyse pateikta kreditavimo sutarties samprata, numatanti, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo santykiams bendrosios paskolinius santykius reguliuojančios normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei minėto skirsnio nustatytoms taisyklėms. CK išskiria komercinį kreditavimą (CK 6.885 Straipsnis) ir vartojamąjį kreditą (CK 6.886 straipsnis), bei numato, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (6.872 straipsnio 1,2 dalys). CK 6.873 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.874 straipsnyje numatytos paskolos gavėjo sutarties pažeidimo pasekmės. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo tarpu CK 6.37 straipsnis. 1 ir 2 dalys numato jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai ir kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (taip vadinamas procesines palūkanas). Taigi įstatymas aiškiai reguliuoja ginčijama santykį ir nustato kad skolininkas praleidęs prievolę privalo mokėti ne tik įstatymo ar sutartines palūkanas, bet ir taip vadinamas procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) ne kartą yra pasisakęs jog esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos (LAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 09 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010). 2010 12 09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010 LAT, pasisakydamas dėl palūkanų už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo nutraukus paskolos sutartį, bei dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių mokėjimo ir kompensavimo funkcijas atliekančias palūkanas, kreditoriui vienašališkai nutraukus sutartį, taikymo, pažymėjo, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos vadinamosios procesinės palūkanos, nes jas skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais (negautas kreditoriaus pelnas) (LAT 2005 11 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2005).

Reziumuojant pažymėtina, kad šalių sutartimi nustatytų palūkanų paskirtis yra apmokėjimas už naudojimąsi ieškovo (kreditoriaus) pinigais, tuo tarpu taip vadinamųjų procesinių palūkanų paskirtis yra užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Todėl negalima teigti, kad tokiu atveju priteisus sutartines ir procesines palūkanas jos neteisėtai dvigubinamos, nes jos atlieką skirtingas įstatyme numatytas funkcijas.

Dėl teismo sprendimo išdėstymo.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 284 str. 1 d. nuostatas spręsdamas atsakovų prašymą, dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, atsižvelgė į turtinę abiejų atsakovų padėtį, tai, kad atsakovų santuoka nutraukta, jie turi du nepilnamečius vaikus, kad abu atsakovai yra darbingi ir dirbantys, į jų turimą turtą gaunamą darbo užmokestį, kitus finansinius įsipareigojimus ir įsiskolinimus. Pažymėtina, kad išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarčių Nr. LHM90927MJPA ir Nr. AAA80915AJF įmokų gražinimo terminai yra pasibaigę, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Todėl apeliantės galimybės mokėti išdėstytas paskolos sutarties įmokas dar padidėjo. Atsakovė turi nuosavybės teise įregistruotą 5 kambarių butą Šiltnamių g. 11-47, Druskininkų m., Druskininkų sav. Abu atsakovai yra darbingi ir dirbantys asmenys. Pirmosios instancijos teismas teisingai savo sprendime pažymėjo, jog sprendimas yra išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku, kad turi būti atsižvelgiama ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas sprendimo įvykdymas, nebus sumenkintas pats sprendimas ir nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai, siejant sprendimo vykdymo išdėstymą tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, siekiant šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, nepažeidžiant šalių lygiateisiškumo principo vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais. Atsižvelgdamas į suminėtas aplinkybes teismas konstatavo byloje nesant pagrindo sprendimą išdėstyti dešimčiai metų, kaip prašė atsakovė. Logiška ir pirmosios instancijos išvada jog sprendimo vykdymo išdėstymas 10 metų laikotarpiui nevienareikšmiškai įtakos atsakovų turtinę padėtį, nes dėl palūkanų dar padidės sutarties įvykdymas (bendra išieškotina suma). Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ginčo vartojamojo kredito sutartis buvo trumpalaikė: sutartis sudaryta 2007 07 09, paskutinė įmoka pagal sutarties grafiką turėjo būti gražinta jau 2013 07 05, kreditas suteiktas 6 metams. Todėl patenkinus apeliantės prašymą ir išdėsčius mokėjimus 10 metų toks trumpalaikio kredito sumų gražinimas transformuotusį į ilgalaikį skolos išieškojimą, kas iš esmės pakeičia sudarytos sutarties pobūdį.

Vadovaudamasi išdėstytu kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė pateiktus įrodymus, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

NUTARĖ:

Vilniaus miesto rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Liuda UckienėAldona TilindienėAndrius Ignotas