Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – Kėdainių PK) viršininko apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimo N. C. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kėdainių PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio postinis 2015 m. rugpjūčio 26 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą N. C. už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 10 d. apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Audi 80“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė dešinėje pusėje stovėjusį automobilį „Alfa Romeo“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, po ko, pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešdamas policijai. Tokiais savo veiksmais N. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” (toliau – KET), 126, 219.1 punktų reikalavimus.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, Kėdainių PK viršininkas Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimą ir N. C. taikyti atsakomybę, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose netaikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Nurodo, kad ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintu institutu realizuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes. Teigia, kad sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Tuo tarpu apylinkės teismas tokių aplinkybių 2015 m. lapkričio 11 d. nutarime nekonstatavo, priešingai nustatė, kad N. C. nuo pat administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo pradžios stengėsi išvengti administracinės atsakomybės, teikdamas tiesos neatitinkančius parodymus. Be to, apelianto nuomone, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos N. C. turėjo suvokti kokias neigiamas pasekmes jam ir jo šeimai gali sukelti jo daromas šiurkščiausias Keliu eismo taisyklių pažeidimas. Todėl teisės vairuoti turėjimo būtinumas dėl darbo ir šeimyninių aplinkybių šiuo atveju neturėtų lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamu nutarimu nepagrįstai paskirta ypatingai švelni administracinė nuobauda. Nepaisant to, apeliantui nesuprantamas nutarime nurodytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino skaičiavimas, t. y. nors specialiosios teisės atėmimo terminas vadovaujantis ATPK nuostatomis pradedamas skaičiuoti tik nutarimui įsiteisėjus, nutarime nurodyta, kad, jei nutarimas nebus apskųstas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos terminą skaičiuoti nuo 2015 m. lapkričio 12 d.

Motyvuojamoji dalis

Kėdainių PK viršininko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir N. C. kaltės nėra, skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, kiek tai susiję su ATPK 30¹ straipsnio taikymu, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Pagal sankciją ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė prilygsta ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijai, kuri numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį turto sugadinimą padarytą neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sistemiškai vertinant abiejų normų turinį, ATPK 130 straipsnio 1 dalies griežta sankcija numatyta užkardyti neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, sukėlusių eismo įvykį, pasitraukimą iš eismo įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-697/2015). Todėl, skiriant nuobaudą už šį pažeidimą, numatantį itin griežtą atsakomybę, ypatingai svarbu paisyti proporcingumo reikalavimų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Nagrinėjamu atveju Kėdainių rajono apylinkės teismas, paskirdamas N. C. nuobaudą, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo aplinkybes ir pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad svetimas turtas buvo apgadintas nežymiai, nebuvo nustatyta, kad asmuo vairavo būdamas neblaivus, į tai, kad asmuo dirba ir jo darbo vieta yra susijusi su būtinybe vairuoti transporto priemonę, nes viešasis transportas tokios galimybės neužtikrina, į tai, kad komplikuotas atvykimas viešuoju transportu į darbo vietą gali lemti asmens pargyvenimo šaltinio netekimą, o galimybė susirasti darbą vyresnio amžiaus asmenims yra apsunkinta, į tai, kad asmuo, kaip jis tvirtino ir kas nebuvo nuneigta, yra vienintelis šeimos išlaikytojas, dirbdamas gauna minimalias pajamas, o taip pat ir į įstatymo leidėjo valią, kurią jis išreiškė naujai priimtame, nors dar ir negaliojančiame, Administracinių nusižengimų kodekse (426 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, nusprendė, kad taikymas net ir minimalios nuobaudos t. y. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos su teisės vairuoti atėmimu, šiuo atveju nebūtų proporcingas. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju N. C. pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, gali būti paskirtos švelnesnės nuobaudos: bauda, mažesnė nei minimali numatyta straipsnio sankcijoje, ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpesniam terminui, nei minimalus šiuo metu numatytas straipsnio sankcijoje. Kita vertus, teismo vertinimu, visiškai netaikyti šiuo metu galiojančiame kodekse numatytos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos, kaip to prašė pažeidėjas, nesant asmens visiško prisipažinimo ir nuoširdaus galėjimosi, būtų pernelyg švelnus procesinis sprendimas.

Įvertinęs šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas, remdamasis ATPK 30¹ straipsniu ir paskirdamas švelnesnę nuobaudą negu numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, pernelyg sušvelnino N. C. atsakomybę. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pakankamai argumentuotai motyvavo specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą, remiantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis. Tačiau skundžiamame nutarime remiantis vien tik proporcingumo principu, nuspręsta N. C. paskirti ir mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą. Vis dėlto, šiuo atveju apylinkės teismas per mažai dėmesio skyrė tai aplinkybei, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės nepripažino viso bylos nagrinėjimo metu, policijos pareigūnams nepadėjo atskleisti padaryto pažeidimo. Todėl įvertinęs visas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, N. C. elgesį po pažeidimo padarymo, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog šioje byloje jam už padarytą administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirta 500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviejų) mėnesių laikui, turi būti griežtinama, paskiriant ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą, o specialiosios teisės atėmimo termino nekeičiant. Tuo pačiu pakeistina ir nutarimo dalis dėl nuobaudų subendrinimo.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kai apeliaciniame skunde prašoma sugriežtinti ar sušvelninti nutarimu paskirtą nuobaudą, apeliacinės instancijos teismui nutarus tenkinti tokį apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra ne naikinamas, o tik keičiamas. Šiuo atveju naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, nes abejonių dėl N. C. kaltės nekyla.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, tačiau netinkamai individualizavo už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirtiną nuobaudą, skiriant aiškiai per mažą baudą, todėl nutarimas keistinas.

Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis ATPK 304 straipsnio 2 dalimi, apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas, skundžiamo nutarimo dalis, kuria nutarta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo 2015 m. lapkričio 12 d., panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimą pakeisti:

Už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, skirti N. C. 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių Eur) baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, nuobaudas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus subendrinti ir paskirti N. C. galutinę nuobaudą– 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nutarta skaičiuoti nuo 2015 m. lapkričio 12 d.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.