Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė Skirgailė Žalimienė, susipažinusi su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 12 d. nutartimi dėl administracinės bylos Nr. eI3-2777-423/2023 pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo priskyrimo nagrinėti atitinkamam apygardos administraciniam teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai (toliau – ir RAAT) 2023 m. sausio 12 d. nutartimi, kreipėsi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką, prašydamas spręsti administracinės bylos Nr. eI3-2777-423/2023 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00077-2023-5) priskyrimo atitinkamam administraciniam teismui klausimą.

Nutartyje nurodoma, kad pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. K10-99 „Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų“ (toliau – ir Sprendimas).

Nutartyje taip pat pažymima, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į RAAT, skundą dėl to paties sprendimo panaikinimo buvo padavęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (administracinė byla Nr. eI3-10013-566/2022) ir pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į RAAT, kurie 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakė priimti skundą ir išaiškino pareiškėjo teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjui pakartotinai pateikus skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi jį buvo atsisakyta priimti, skundas laikytas neteismingu Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

RAAT nutartyje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Taip pat remiamasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) IX skyriaus „Mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimas. Mokestiniai ginčai“ nuostatomis, inter alia 159 straipsnio 4 dalimi, kuri nustato, jog skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo dėl mokestinio ginčo nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

RAAT taip pat pažymi, kad sprendžiant teritorinio teismingumo klausimus, susijusius su mokesčių administratoriaus padalinių sprendimais, teismų praktikoje, ABTĮ 20 straipsnio 3 ir 4 dalių kontekste, MAĮ 159 straipsnio 4 dalis laikytina specialiąja norma ir turi būti taikomos šioje normoje įtvirtintos taisyklės.

Todėl RAAT teigimu, atsižvelgiant į MAĮ IX skyriaus nuostatas ir teismų praktiką, pareiškėjo skundas teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 4 punktu, prašoma spręsti administracinės bylos Nr. eI3-2777-423/2023 teismingumo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Išsamus bylų perdavimo nagrinėti kitam teismui pagrindų sąrašas yra įtvirtintas ABTĮ 69 straipsnio 1 dalyje, kurios 2 punkte numatyta, kad teismas perduoda nagrinėti bylą kitam teismui, kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams taisykles. Pagal ABTĮ 69 straipsnio 2 dalį bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui klausimą išsprendžia bylą perduodančio teismo teisėjų kolegija arba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, o bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais atvejais klausimą – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas bylą perduodančio teismo pirmininko teikimu.

Mokestinių ginčų sąvoka pateikta MAĮ 2 straipsnio 22 dalyje, kuri nurodo, jog mokestiniai ginčai yra ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).

MAĮ 145 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad minėtame įstatyme mokestiniams ginčams yra nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra, be to, ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą. To paties straipsnio 2 dalyje pažymėta, jog mokestinių ginčų procedūra taip pat taikoma nagrinėti mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo.

Pažymėtina, jog Sprendimas nepatenka į MAĮ 2 straipsnio 22 dalyje įtvirtintą mokestinio ginčo sąvoką, nes pareiškėjo ginčijamas Sprendimas nėra dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir mokesčių mokėtojui nėra naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis bei ginčijamu sprendimu nėra atsisakoma grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Tačiau atsižvelgus į tai, jog esminis ginčas yra kilęs dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo, kuriuo nuspręsta neatleisti pareiškėjo nuo gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, konstatuotina, kad Sprendimui nagrinėti privalo būti taikoma mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra, vadovaujantis MAĮ 145 straipsnio 2 dalimi.

ABTĮ 20 straipsnio 3 dalis numato, jog apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja kitas bylas, pagal galiojančius įstatymus priskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1 dalis numato, jog mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad to paties straipsnio 4 dalis įtvirtina, jog skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo dėl mokestinio ginčo nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Pažymėtina, kad pareiškėjas apskundė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą centriniam mokesčių administratoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) privaloma ikiteismine nagrinėjimo tvarka ir apskundė teismui, tinkamai pasinaudodamas MAĮ 145 straipsnio 1 dalyje nurodyta teise. VMI priėmė 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 68-93 „Dėl A. D. 2022-10-13 skundo“ (toliau – ir VMI sprendimas), kuriuo atmetė pareiškėjo skundą ir patvirtino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl šio ginčo priskirtinumo apygardos administraciniam teismui, turi būti taikoma MAĮ 159 straipsnio 4 dalies nuostata.

Sistemiškai aiškinant ABTĮ 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas darytina išvada, jog ABTĮ 20 straipsnio 3 dalis yra bendro pobūdžio norma, tuo tarpu šio straipsnio 4 dalis aiškiai įvardija, jog galiojančiuose įstatymuose numatytais atvejais konkretūs ginčai turi būti nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Aptartame kontekste MAĮ 159 straipsnio 4 dalis laikytina specialiąja norma ir turi būti taikomos šioje normoje įtvirtintos taisyklės.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja specialusis įstatymas, pagal kurį skundų dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų ar delspinigių mokėjimo nagrinėjimas priskirtas išimtinai Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl vadovaujantis ABTĮ 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, byla perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 69 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinę bylą Nr. eI3-2777-423/2023 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00077-2023-5), įskaitant skundo priėmimo klausimo išsprendimą, perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.