- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- A2-1736-324/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01686-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- A. G., J. P., V. P.
- Kreditorius
- A. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties, priimtos pagal kreditoriaus A. G. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. P. ir V. P. prašymą nutraukti santuoką jų bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas teismo prašė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-6063-584/2019 ir atsisakyti patvirtinti tarp sutuoktinių J. P. bei V. P. 2019 m. sausio 28 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo kaip prieštaraujančią kreditoriaus interesams; po santuokos nutraukimo šalims nuosavybės teise palikti po ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), bei po ½ dalį garažo Nr. G14, esančio (duomenys neskelbtini); J. P. 15 675,91 Eur dydžio prievolę pareiškėjui po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine J. P. prievole; priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad verslo ir namo bei šeimos poreikių tenkinimui jis ne kartą skolino J. P. bei jo sutuoktinei V. P. įvairias pinigų sumas, kurias pastarieji atiduodavo, išskyrus tai, kad buvo negrąžintos J. P. suteiktos trys paskolos 23 600 USD, 19 100 USD ir 17 800 USD sumoms, kurios buvo suteiktos pagal J. P. pasirašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Sutuoktiniai P., žinodami, kad jis yra paskolinęs jiems pinigų, neįtraukė jo į procesą byloje dėl santuokos nutraukimo jų bendru sutikimu. Apie jų santuokos nutraukimą sužinojęs tik tada, kai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, todėl nepraleido įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje. Teismas galutiniu sprendimu priteisė jam iš J. P. 15 675,91 Eur. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau jis negali atgauti skolos, nes J. P. vardu neliko jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą; J. P. nuo jo slapstosi ir aiškiai vengia gera valia grąžinti priteistą skolą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-6063-584/2019.
4. Nurodė, kad nors J. P. neigia, kad santuokos nutraukimo metu – (duomenys neskelbtini) – pareiškėjas buvo jo kreditoriumi, 2019 m. balandžio 12 d. priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas patvirtina, kad iš J. P. pareiškėjui buvo priteista 15 675,91 Eur skola. Kadangi skola pagal 2017 m. gruodžio 8 d. vekselį egzistavo santuokos nutraukimo metu, vadovaujantis CPK 381 straipsnio nuostatomis, visi kreditoriai turėjo būti įtraukti į bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-6063-584/2019 atmetė. Priteisė suinteresuotam asmeniui V. P. iš pareiškėjo 1 054,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 9,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Nurodė, kad teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu J. P. ir V. P. santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta jų pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Byloje nustatyta, kad J. P. ir V. P. bendrai nebegyvena nuo 2017 m. sausio 15 d. Visi trys paprastieji neprotestuotini vekseliai yra pasirašyti J. P. jau po 2017 m. sausio 15 d., t. y. tuo metu, kai sutuoktiniai kartu nebegyveno ir nebevedė bendro šeimos ūkio. Nors pareiškėjas teigė, kad pinigus jis J. P. skolino bendriems šeimos poreikiams, buto remontui, tačiau šių aplinkybių neįrodė. V. P., neduodama sutikimo savo buvusiam sutuoktiniui skolintis pinigų iš A. G. ir vėliau šių sandorių nepripažindama, negali pagal juos atsakyti. J. P. ir A. G. sudaryti sandoriai pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius neatitinka įstatymo reikalaujamos formos, kurią nustato CK 6.871 straipsnio 4 dalis ir 1.93 straipsnis, nes jie nepatvirtinti notaro. Skolos priteisimo byloje atsakovas J. P. šiuo pagrindu sandorių neginčijo, todėl teismas padarė išvadą, jog juos pripažino. Jeigu J. P. šiuos sandorius pripažino – tai yra jo asmeniniai įsipareigojimai pagal pripažintuosius kreditus.
7. Sprendė, kad butas tarp buvusių sutuoktinių negalėtų būti dalinamas dėl to, kad, nors jis buvo įgytas santuokos metu, tačiau kreditas jo įsigijimui buvo suteiktas V. P. Iš jos gaunamo atlyginimo yra mokamas kreditas bankui. Nors įstatymo prasme santuokos metu sutuoktinių gaunami atlyginimai yra laikomi jų bendromis santuokinėmis lėšomis, tačiau tikėtina V. P. paaiškinimu, kad nuo pat jų bendro gyvenimo pradžios jie kiekvienas atskirai ir savarankiškai tvarkė gaunamas pinigines lėšas, todėl tikėtina, jog J. P. santuokos nutraukimo metu šį turtą laikė sutuoktinės nuosavybe, dėl to į jį nepretendavo natūra ir nereikalavo piniginės kompensacijos. Bankas, kaip užstato turėtojas, nesutinka, kad ½ dalis buto būtų priteista J. P.. J. G. šios banko teisės nenuginčijo, todėl įkeistas turtas negali būti dalinamas be banko sutikimo. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens V. P. atstovo argumentais, kad buto padalinimas tarp buvusių sutuoktinių lygiomis dalimis, nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, nes negrąžintos bankui skolos likutis yra didesnis už įkeistojo turto vertę. Priverstinai realizuojant įkeistąjį turtą, neliktų lėšų atlyginti pareiškėjui. Atmetus pareiškėjo pareiškimą, teismas iš jo suinteresuotam asmeniui V. P. priteisė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1 054,08 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti tarp sutuoktinių J. P. bei V. P. 2019 m. sausio 28 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, po santuokos nutraukimo šalims asmeninės nuosavybės teise palikti po ½ buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei po 1/2 garažo Nr. G14, esančio adresu (duomenys neskelbtini); J. P. 15 675,91 Eur dydžio prievolę A. G. po santuokos nutraukimo pripažinti J. P. asmenine prievole. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. procesas byloje buvo atnaujintas dėl aiškios materialiosios ir proceso teisės normos taikymo klaidos. Atnaujinus procesą, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą bylą peržiūrėti pagrįstumo ir teisėtumo aspektais ir negalėjo iš naujo spręsti klausimo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo, nes šis klausimas jau buvo išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi.
8.2. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad butas tarp buvusių sutuoktinių negali būti dalinamas. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Butas su rūsiu bei garažas Nr. G14 buvo įgyti pareiškėjams J. P. ir V. P. gyvenant santuokoje. Tarp J. P. ir V. P. nebuvo sudaryta vedybinė ar povedybinė sutartis, nebuvo nustatytas santuokoje įgyto turto režimas, todėl santuokoje įgytam turtui taikomos CK normos ir jose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokoje įgytas turtas yra bendras. Pareiškėjams nutraukiant santuoką nebuvo jokių pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, numatytų CK 3.123 straipsnyje.
8.3. Nesutiktina su teismo argumentu, jog kreditas turto įsigijimui buvo suteiktas V. P. ir iš jos gaunamo atlyginimo buvo dengiamos kredito įmokos. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktą, vieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra šalių bendra jungtinė nuosavybė. Ši CK nuostata netaikoma, kai tarp šalių yra sudaroma priešvedybinė arba povedybinė sutartis, kurios pagrindu yra nustatomas kiekvieno iš sutuoktinių gaunamo darbo užmokesčio ar pajamų režimas. Tokia sutartis tarp pareiškėjų nebuvo sudaryta. CK įtvirtinta prezumpcija, kad santuokoje įgytas turtas, taip pat ir kiekvieno sutuoktinio gaunamos pajamos, negali būti paneigiama šalių paaiškinimais, todėl darytina išvada, kad kreditas buvo dengiamos iš bendrų sutuoktinių lėšų.
8.4. Nesutiktina su teismo išvada, kad kreditas jo įsigijimui buvo suteiktas V. P. Teismas neteisingai aiškino CK 3.109 straipsnio nuostatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-l86/2010 nurodyta, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Šiuo atveju kreditavimo sutartis buvo sudaryta, J. P. ir V. P. gyvenant santuokoje kredito pagrindu gautos lėšos buvo skiriamos šeimos poreikiams tenkinti, o J. P. žinojo apie sudaromą kreditavimo sutartį, kadangi su kreditoriumi sudarė laidavimo sutartį. Todėl Kauno apylinkės teismo vertinimai, kad kreditas suteiktas V. P. ir kad iš jos gaunamo atlyginimo yra mokamas kreditas bankui, yra nepagrįsti ir atmestini.
Atsiliepimas
9. Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
9.1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas iš naujo sprendė proceso atnaujinimo klausimą ir neperžiūrėjo pagrįstumo ir teisėtumo aspektais. Teismas rezoliucinę nutarties dalį suformulavo taip, kaip pareiškime dėl proceso atnaujinimo įvardijo pats pareiškėjas.
9.2. V. P. pagal kredito sutartį buvo suteiktas 617 500 Lt (178 840,36 Eur) kreditas, kuris iki šios dienos nėra pilnai grąžintas bankui. Teismui 2019 m. gruodžio 10 d. atnaujinus procesą byloje, buvo likęs grąžinti 110 678,27 Eur įsiskolinimas pagal kredito sutartį, o buto vidutinė rinkos vertė yra 85 346,00 Eur. Įsiskolinimas AB „Swedbank“ yra didesnis, negu buto vertė, todėl šioje byloje vyrauja pagrindas nukrypti nuo lygių dalių padalinimo principo, juo labiau, kad santuoka yra nutraukta abiejų šalių bendru sutarimu.
9.3. Teismui pareiškėjų santuoką nutraukus ir patvirtinus jų pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, trijų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su V. P., nustatytas po 200 Eur dydžio J. P. kiekvienam nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokėtinas išlaikymas, kurio jis nemoka. Butas yra vienintelis šeimos būstas, kuriame gali būti V. P. ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tačiau V. P. ne tik tenka mokėti likusį kreditą, bet ir vienai išlaikyti tris nepilnamečius vaikus.
9.4. Pareiškėjo kreditorinį reikalavimą J. P. tesudaro 15 675,91 Eur, tačiau pareiškėjas reiškia reikalavimą po santuokos nutraukimo šalims asmeninės nuosavybės teise palikti po 1/2 buto. 1/2 buto vertė yra 42 673,00 Eur. Reikšdamas tokį reikalavimą, pareiškėjas atstovauja J. P. interesams neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo, nes prašo J. P. naudai priteisti didesnės vertės turtą, negu sudaro jo įsipareigojimų suma kreditoriui A. G.. Pareiškėjas nenurodo, kokios jo teisės būtų apgintos, turtą priteisiant J. P. didesniu mastu, nei apelianto reikalavimo teisė.
9.5. Nesutiktina su atskirojo skundo motyvais, kad paskola buvo išduota ne tik V. P., bet ir J. P.. Pradėjus gyventi skyrium šalys susitarė, jog santuokoje įgytas turtas bus asmeninė pareiškėjos nuosavybė, kadangi už skolinį įsipareigojimą bankui pagal kredito sutartį ji buvo ir iki šiol yra atsakinga, J. P. visada atsakė kaip laiduotojas. Kreditas išduotas įvertinus jos vienos gaunamas pajamas, kreditingumą, finansinę istoriją, užimamas pareigas darbovietėje.
9.6. Sprendžiant dėl A. G. prašymo dėl turto padalinimo šalims asmeninės nuosavybės teise paliekant po ½ buto, kartu turėtų būti sprendžiamas ir prievolės grąžinti likusią paskolos dalį AB „Swebank“ klausimas, o tai reikštų nukrypimą nuo pradinės V. P. ir AB „Swedbank“ 2007 m. vasario 27 d. sutarties Nr. 07-018507-FA bei jos modifikavimą. Sprendžiant A. G. prašymo pagrįstumą vyrauja kito kreditoriaus AB „Swedbank“ interesai, į kuriuos teismas pagrįstai atsižvelgė. Abiejų kreditorių interesai dalijamo turto ir su šiuo turtu susijusios prievolės kontekste nesutampa, kadangi AB „Swedbank“ reikalavimo teisę sudaro 110 678,27 Eur (2019 m. gruodžio 15 d. duomenimis), o A. G. - 15 675,91 Eur. Teismui tenkinus pareiškėjo A. G. prašymą dėl turto padalinimo šalims asmeninės nuosavybės teise paliekant po ½ buto, būtų pažeisti kito kreditoriaus AB „Swedbank“, kurio reikalavimo suma yra didesnė, interesai. Butas įkeistas AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį, jo vertė mažesnė už likusį grąžinti kreditą. A. G. neturės galimybės nukreipti išieškojimo į butą.
9.7. Pareiškėjai nebuvo žinomas kreditorius A. G., todėl apie J. P. įsiskolinimą ji informacijos neturėjo. To neneigė ir A. G., pareiškime dėl santuokos nutraukimo bylos atnaujinimo teigdamas, kad susidariusi skolinė prievolė yra asmeninė J. P. skola. Todėl nepagrįstas A. G. pareiškimo argumentas, kad šalys, susitardamos dėl turto pasidalinimo, siekė išvengti skolinio įsipareigojimo įvykdymo.
9.8. Tai, kad šioje byloje A. G. mėgina reikalavimą nukreipti į V. P. turtą - butą, suponuoja, kad A. G. 15 675,91 Eur kreditorinį reikalavimą laiko bendrąja sutuoktinių prievole, o ne asmenine J. P. prievole. Tik teismui pripažinus, kad minėta prievolė yra bendroji pareiškėjų turtinė prievolė, ją būtų galima įtraukti į dalijamo turto balansą.
9.9. Pareiškėjas siekia, jog bendraturčių būtų dalijamas tik turto aktyvas – butas, tačiau nesiekia, kad kartu būtų dalinamas ir turto pasyvas – įsipareigojimas AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį. Tačiau turi būti padalijamas tiek sutuoktinių bendro turto aktyvas, tiek ir pasyvas (skolos, prievolės). Tai reiškia, kad pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės), bet į turto balansą įtraukiant prievoles (skolas) turi būti vertinamas ir jų susidarymo momentas, pavyzdžiui, ar jos susidarė sutuoktiniams gyvenant kartu (CK 3.127 straipsnio 2 dalis). Byloje yra įrodyta ir dėl to nėra ginčo, kad šalys nuo 2017 metų nebegyvena kartu, J. P. išsikrausčius gyventi pas savo sūnų iš pirmosios santuokos, todėl A. G. iš 2017 m. gruodžio 8 d., 2018 m. gruodžio 15 d., 2018 m. gruodžio 28 d. vekselių, sudarytų su J. P., kildinama prievolė negali būti laikoma bendra sutuoktinių skola. Kaip atsiradusi po to, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, ji neįtraukiama į dalintino bendro sutuoktinių turto balansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2002, 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006 ).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, atnaujinus bylos dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu procesą, buvo atmestas proceso atnaujinimą inicijavusio kreditoriaus A. G. prašymas atnaujinti bylos procesą.
12. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Šie reikalavimai privalomi ir tais atvejais, kai santuokos nutraukimo procesas vyksta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teisę įstoti į santuokos nutraukimo bylą turi visi sutuoktinių kreditoriai, nepriklausomai nuo to, ar prievolė yra bendra abiejų sutuoktinių, ar vieno jų asmeninė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019).
13. Sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą dėl jų turto padalijimo nustatyta tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų realiai įgyvendinti savo teisę būti įtrauktiems į turto padalijimo bylą trečiaisiais asmenimis, nes šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtaką jų teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514-684/2015).
14. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarė vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir dalyvavimo juos auklėjant, sutuoktinių vienas kito išlaikymo klausimus. Sutardami, kad visas turtas lieka pareiškėjai V. P., sutuoktiniai prašyme nurodė, kad turi 116 060 Eur dydžio solidarų įsipareigojimą kreditoriui AB „Swedbank“ bankui pagal 2007 m. vasario 27 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 07-018507-FA su vėlesniais pakeitimais. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.6 punktu šalys patvirtino, kad neturi jokių kitų bendrų ir asmeninių kreditorių. Ši sutartis buvo patvirtinta 2019 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu byloje Nr. 2YT-6063-584/2019.
15. Gavęs kreditoriaus A. G. prašymą atnaujinti šios bylos procesą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjų santuokos metu iš pareiškėjo A. G. buvo priteista skola, todėl pripažino, kad, išnagrinėjus bylą dėl santuokos nutraukimo neįtraukiant šio asmens į santuokos nutraukimo procesą, buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Dėl to bylos procesą atnaujino.
16. Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 4 dalimi, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą turėjo nagrinėti pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu.
17. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.52 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte sutuoktiniai įpareigojami prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutarimu nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius. CPK 540 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai pareiškia reikalavimus, teismas sustabdo bylą, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu sutuoktiniai nevykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
18. Byloje, kurios aplinkybės faktiškai tapačios nustatytoms apeliacine tvarka vertinamoje byloje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008, yra išaiškinusi, kad nutraukiant santuoką supaprastinto proceso tvarka reikalaujama, jog kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai pateiktų sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktą tokie prašymai neapmokestinami žyminiu mokesčiu. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas skatina sutuoktinius santuokos nutraukimo ir visus su juo susijusius klausimus spręsti taikiai, sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Minimoje kasacine tvarka vertintoje byloje šalys, pasirinkusios aptartą santuokos nutraukimo būdą, nuslėpė kreditorių ir nesutarė dėl jų sudarytos sutarties atitikties kreditoriaus interesams, todėl laikytina, kad šalys nenorėjo taikiai išspręsti visų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų ir pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe padalyti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą be papildomų išlaidų. Santuoka supaprastinto proceso tvarka nutraukiama tais atvejais, kai nėra sutuoktinių ginčo, teismas privalo tik patikrinti, ar sutuoktinių prašymas dėl santuokos nutraukimo ir jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra pagrįsti, teisėti ir nepažeidžia vaikų, sutuoktinių ar jų kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 10 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011 yra išaiškinusi, kad sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas – jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Atitinkamai šalys, sudarydamos sutartį, neturi teisės susitarti dėl sutartyje nedalyvaujančių asmenų teisių (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimo atveju, jeigu sutuoktiniai turi kreditorių, duomenys apie kreditorių turi būti pateikiami į bylą ir teismas privalo patikrinti, ar, sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, nebus pažeidžiamos jo teisės. Teismas negali tvirtinti sutuoktinių kreditorių teises liečiančių ar jų interesus pažeidžiančių nuostatų, jeigu kreditorius nedalyvauja byloje (CPK 265 straipsnis). Jeigu kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais, tai pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį byla yra sustabdoma. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.).
20. Išvardintų teisės normų ir jų taikymo praktiką formuojančios kasacinio teismo praktikos pagrindu darytina išvada, kad sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. įstatymų laikymosi aspektu neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.
21. Apeliacine tvarka tikrinamu atveju bylos procesas buvo atnaujintas konstatavus, kad pareiškėjo (kreditoriaus) neįtraukus į bylą dalyvaujančiu joje asmeniu, yra pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Taigi, atnaujinus procesą turėjo būti sprendžiama, ar teisėtas ir pagrįstas yra teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl turto padalijimo bendru sutuoktinių sutikimu, sutartyje nenurodant vieno sutuoktinio kreditoriaus, prievolės jam pobūdžio ir su tuo susijusio turto pasidalijimo, atitinkamai priimant vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų procesinių sprendimų byloje, kurios procesas atnaujintas, priimto galutinio teismo akto atžvilgiu. Tuo tikslu, vadovaujantis nutarties 17-19 punktuose nurodytomis teisės normomis ir teismų praktika, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti buvusiems sutuoktiniams pateikti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje būtų nurodyti visi kreditoriai ir aptarti su jais susiję turto pasidalijimo klausimai, o pareiškėjams pateikus patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių spręsti klausimą dėl jos tvirtinimo įvertinus visų kreditorių interesus, arba, pareiškėjams tokios sutarties nepateikus, atsižvelgiant į byloje esančius kreditoriaus A. G. reikalavimus ir atsikirtimus, ginčą dėl teisės išspręsti pagal CPK 443 straipsnio 7 dalies nuostatas, nereikalaujant sutarties pakeitimo. Bet kokiu atveju vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turėjo būti įtraukti į santuokos nutraukimo bylos procesą dalyvaujančiais byloje asmenimis.
22. Iš bylos medžiagos ir skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nesilaikė – nepasiūlęs buvusiems sutuoktiniams pateikti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir neįtraukęs kreditoriaus A. G. dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu savo iniciatyva, teismas sprendė dėl pareiškėjų turto padalijimo būdo, apelianto prievolės pobūdžio ir, nors bylos procesą buvo atnaujinęs, kreditoriaus prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, nepasisakydamas dėl kreditoriaus prašymo pripažinti J. P. 15 675,91 Eur prievolę A. G. asmenine prievole ir pakeisti teismo sprendimo dalį dėl pareiškėjų turto padalijimo. Kaip ir iki bylos proceso atnaujinimo, taip ir atnaujinus jos procesą kreditorius A. G. de jure liko byloje dėl pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo nedalyvaujančiu asmeniu.
23. Dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai pritaikytų procesinės normų apeliacinės instancijos teismas bylos negali išspręsti iš esmės, nes, atnaujinęs bylos procesą ir ją išnagrinėjęs pakartotinai nepasiūlant pareiškėjams pateikti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei neįtraukus A. G. dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu savo iniciatyva, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialiųjų teisių. Tai yra absoliutus CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 338 straipsnis).
24. Jei ir būtų galima laikyti, kad A. G. realiai dalyvavo procese po jo atnaujinimo, apeliacinės instancijos teismas negali pašalinti CK 3.53 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos procesinės teisės normos pažeidimo, pasiūlant pateikti pareiškėjams patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o jiems to nepadarius priimti vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų - tokiu atveju byloje dalyvaujantys asmenys netektų galimybės pasinaudoti teise į apeliaciją. Pažymėtina ir tai, kad, nepriimdamas nei vieno iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų dėl kreditoriaus kvestionuojamo teismo sprendimo byloje, kurios procesas yra atnaujintas, teismas, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Teismų įstatymo 1 straipsnyje, CPK 6 straipsnyje nustatytos pareigos vykdyti teisingumą bei, vadovaujantis bendrosiomis CPK 259, 265 straipsniuose įtvirtintomis normomis, išspręsti bylą iš esmės priimant sprendimą (nutartį), pasisakant dėl visų byloje pareikštų reikalavimų, šios bylos faktiškai neišnagrinėjo. Išvardintos aplinkybės suponuoja ir CPK 329 straipsnio 1 dalyje bei 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytus pagrindus pakartotiniam bylos nagrinėjimui dėl jos esmės neatskleidimo (CPK 338 straipsnis).
25. Vadovaujantis nurodytais argumentais apeliacine tvarka patikrinta nutartis panaikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.