Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. C., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, teistas:

1) 2022-08-03 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį subendrinta 3 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 75 valandas visuomenės labui, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip 25 valandas. 2022-11-11 nutartimi neatlikta viešųjų darbų bausmės dalis pakeista 16 dienų laisvės apribojimo bausme.

2) 2023-01-18 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta, 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, tai pat tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

3) 2023-05-04 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023-01-18 nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaičiuota bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023-01-18 nuosprendį. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, įpareigojant S. C. nuosprendžiui įsiteisėjus atlikti ne mažiau kaip 1 metų laisvės atėmimo bausmę, o likusios bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti įpareigojimai: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą, būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nesilankyti vietose, įskaitant ir virtualias svetaines, kur užsiimama azartiniais lošimais; neužsiimti azartiniais lošimais, nuosprendis neįsiteisėjęs, kaltinamas padaręs nusikaltimas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

S. C. 2021-11-21, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, per Facebook „Messenger“ programėlę, turėdamas išankstinį sumanymą užvaldyti svetimus pinigus, pateikdamas save, kaip turintį asmeninių ryšių su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi bei dėl to galintį įsigyti prekių su nuolaida, pasiūlė pažįstamam D. R. iš UAB (duomenys neskelbtini) užsakyti mažesne kaina, negu skelbiama pardavėjo svetainėje, elektrinę viryklę „Amica 514CE3.413TSKDHAQ(W)“, po to 2021-11-21 D. R. pervedė prekei apmokėti 207 eurus į S. C. jam nurodytą savo motinos R. C. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), o S. C. jam pervestus pinigus išleido savo reikmėms, tokiu būdu S. C. savo naudai įgijosvetimą D. R. priklausantį turtą – 207 eurus.

Be to, jis 2021-11-23, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, paprašė D. R. paskolinti 170 eurų, nurodydamas, kad serga kraujo vėžiu, todėl tuo metu guli ligoninėje ir dėl šios priežasties negali susitikti su darbininkais, su kuriais turi atsiskaityti už plytelių klojimo paslaugas, o 2021-11-23 D. R. pervedus 170 eurų į S. C. motinos R. C. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), S. C. pervestus pinigus užvaldė ir išleido savo reikmėms.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis S. C. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad pripažįsta kaltę visiškai ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Jis paaiškino, kad 2021 metų pabaigoje buvo priklausomas nuo azartinių lošimų, todėl jam reikėjo gauti iš kažkur pinigų, kad galėtų lošti. Jis pažįsta D. R., kuris yra Vilniuje esančio baro savininkas. Šiame bare jis dažnai lankydavosi, susipažino ir įgavo D. R. pasitikėjimą. Kadangi jam reikėjo pinigų lošimams, o jų neturėjo, todėl sugalvojo, kad gali jų gauti iš D. R.. Jis jam pasakė, kad turi nuolaidą (duomenys neskelbtini) prekėms, nors iš tiesų tokios nuolaidos neturėjo, tiesiog seniau yra ten dirbęs. Pasiūlė D. R. pigiau įsigyti viryklę ir nurodė savo mamos R. C. banko sąskaitą, kur reikia pervesti pinigus už viryklę. Jis turėjo prisijungimus prie mamos elektroninės bankininkystės. Įkritus pinigams iš D. R., juos iškart pervedė internetiniams lošimams, o D. R. pamelavo, kad prekė užsakyta.

Gavęs pinigų iš D. R. už viryklę, jis apsidžiaugė ir neplanavo, kad kitą kartą iš jo vėl prašys paskolinti pinigų, tačiau po kelių dienų, tikslaus laiko neprisimena, jam vėl prireikė pinigų lošimams. Tada jis sugalvojo, kad galėtų vėl gauti pinigų iš D. R.. Šį kartą D. R. pateikė išgalvotą istoriją, kad serga kraujo vėžiu, guli ligoninėje ir jam reikia atsiskaityti už klojamas plyteles kieme. Pripažįsta, kad tai buvo netiesa, nes ligoninėje tuo metu jis negulėjo, onkologine liga nesirgo ir plytelių klojimo darbai jo kieme nebuvo atliekami. Šią savo istoriją papasakojo D. R. ir paprašė paskolinti 170 eurų, kurių grąžinti jis neplanavo, o tiesiog gavęs juos tokiu pačiu būdu kaip ir už viryklę, praleido lošimams. Dėl to ką padarė labai gailisi, žada D. R. atlyginti padarytą žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. S. C. kaltinamas baudžiamųjų nusižengimų padarymu, apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Kadangi nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančių įrodymų yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriami ir skelbiama, todėl apsiribota tik šių įrodymų išvardijimu (BPK 291 straipsnio 2 dalis).

Be kaltinamoji S. C. prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjęs D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 rudenį, susipažino su S. C. savo vadovaujamame bare (duomenys neskelbtini) Abu pradėjo bendrauti, S. tuo metu pasirodė įdomus, bendraujantis, pasirodė turintis pinigų, geras klientas. S. aiškino, kad yra iš Kauno, turi savo gėlių saloną, dirba laidojimo paslaugų sferoje, pasirodė patikimas žmogus. Praėjus maždaug metams po pastovaus bendravimo, S. C. pasakė, kad turi 50 procentų nuolaidą (duomenys neskelbtini) internetinėje parduotuvėje, tačiau prekių užsakymai ir apmokėjimai turi vykti per jo sąskaitą. Jis susigundė tokiu pasiūlymu ir užsisakė viryklę. 2021-11-21 pervedė į S. C. nurodytą R. C. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą 207 eurus. S. paaiškino, kad jis prekę gaus 2021-12-08, tačiau savo užsakytos prekės negavo iki šiol, pinigų nei S. C., nei R. C. jam taip pat negražino nei grynaisiais pinigais, nei pavedimu.

Po keleto dienų nuo šio savo viryklės užsakymo, pirmoje apklausoje nurodė tikslią datą jis vėl susirašinėjo su S. „Messenger“ programėlėje, būdamas savo namuose (duomenys neskelbtini). D. C. rašė, jog guli ligoninėje, nes serga kraujo vėžiu, o aplink jo namus darbininkai kloja plyteles, jo banko kortelė dėl kažkokių jam nežinomų priežasčių, neveikia ir jis D. R. paprašė paskolinti 170 eurų, kurie reikalingi atsiskaityti su darbuotojais, aiškino, kad turi grynųjų, bet jam būtina pervesti plytelių klojėjams pinigus pavedimu, nes jis guli ligoninėje ir negali su jais susitikti. S. nurodė, kad tik greitu metu kai tik paleis jį iš ligoninės, kokia tai galėjo būti ligoninė, nedetalizavo, iškart įsineš turimus grynuosius pinigus į kortelę ir juos jam grąžins. Kadangi S. savo bare žinojo kaip asmenį, kuris išleisdavo nemažas sumas pinigų, matydamas, kad jis tų pinigų turi, nusprendė jam padėti, jam pagailo, kad šis serga kraujo vėžiu ir savo laisva valia pervedė jam 170 eurų su sąlyga, kad kai tik išeis iš ligoninės, jis D. R. juos grąžins. Pinigus pervedė į S. C. nurodytą R. C. banko sąskaitą. Tikėjo, kad S. jam grąžins 170 eurų. Po šio pinigų pervedimo, D. R. su S. daugiau niekada nebuvo susitikęs, nes jis jo bare daugiau nebuvo apsilankęs, iki kol nesuprato, kad yra apgautas. S. jo dar keletą kartų po šio įvykio prašė paskolinti pinigų, tačiau jis nesutiko ir neskolino, nes pradėjo įtarinėti, kad su šia situacija kažkas negerai. Kiek vėliau prašė S. grąžinti pinigus ir pristatyti orkaitę, tačiau sulaukė tik išsisukinėjimų, kurių buvo daug ir įvairiausių, pradedant nuo to, kad nuolatos guldė į ligonines, baigiant, kad aiškino, jog pinigus jau pervedė, tačiau tikrindamas sąskaitą ir pinigų nesulaukęs suprato, jog yra apgautas (1 t., b. l. 146-148).

Iš liudytojos R. C. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji savo sūnui kelis kartus yra davusi savo (duomenys neskelbtini) banko turėtą banko kortelę. Taip pat yra jam pasakiusi savo banko kortelės pin kodą, nes sūnus kelis kartus buvo jos prašymu nuėmęs jos gautą atlyginimą. Sūnus taip pat žinojo jos elektroninės bankininkystės prisijungimus. 2021 m. po Kalėdų pamatė, kad į jos sąskaitą yra atlikti pinigų pervedimai iš jai nežinomų asmenų. Kokios buvo pervestos sumos nurodyti negali, nes neprisimena. Ji sūnaus paklausė iš kur pinigų pervedimai į jos sąskaitą. Sūnus atsakė, kad šitie pervedimai jam, bet už ką jam buvo pervesti pinigai į jos banko sąskaitą, sūnus nepaaiškino. Ji sūnumi pasitikėjo ir neklausdavo, kam jam reikalinga jos banko sąskaita. Visus pervestus pinigus į jos sąskaitą nusiėmė sūnus, dalis pinigų buvo pervesta į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Pamačiusi, kad pinigai iš jos sąskaitos atskaičiuojami į (duomenys neskelbtini), ji paėmė iš sūnaus savo banko kortelę, visus prisijungimus ir nuėjusi į (duomenys neskelbtini) banką, parašė prašymą ir bankas uždarė jos banko nurodytą banko sąskaitą. Ji nesinaudoja internete jokiais pirkimais-pardavimais, neturi (duomenys neskelbtini) paskyros ir jokių prisijungimų, tiesiog internete neapsipirkinėja. Jai nieko nėra žinoma apie prekių pirkimą iš (duomenys neskelbtini) jos žiniomis jos sūnus yra dirbęs minėtoje (duomenys neskelbtini) įmonėje, tačiau kada tikslai neatsimena ir nurodyti negali (1 t., b. l. 151-154).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriuje 2022-05-24 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nuskalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 2022-05-19 D. R. pareiškimą dėl to kad S. C., būdamas jo draugu ir turėdamas įgautą D. R. pasitikėjimą, laikotarpiu nuo 2021-11-21 iki 2021-11-23, tyčia, apgaulės būdu, savo naudai įgijo D. R. turtą – pinigines lėšas – 377 eurus (1 t., b. l. 1-17).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. V. 2022-05-24 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštajame policijos komisariate Veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18381-22 pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai įvykdė S. C.,gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 111).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. V. 2022-06-02 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo perdavimo užfiksuota, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad D. R., S. C. prašymu, 2021-11-21 į R. C. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė 207 eurus už perkamą elektrinę viryklę, o 2021-11-23 į tą pačią sąskaitą pervedė 170 eurus, kuriuos paskolino S. C. atsiskaitymui už darbus. Elektrinės viryklės D. R. negavo, skolinti pinigai grąžinti nebuvo. Nusikalstamos veikos padarymu įtariamas S. C., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena Kauno rajone (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštajame policijos komisariate visi būtini tyrimo veiksmai atlikti, įtariamasis S. C. gyvena Kauno rajone, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu ir siekiant greitesnio ištyrimo, tikslinga ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-18381-22 perduoti tirti į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (1 t., b. l.21-23).

2022-06-01 AB (duomenys neskelbtini) bankas atstovas pateikė R. C. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų išrašus laikotarpiu nuo 2021-11-21 iki 2021-12-31 (1 t., b. l. 122-132).

2022-06-01 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas R. C. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas laikotarpiu nuo 2021-11 iki 21-2021-12-3, apžiūros protokole nurodoma, jog apžiūros objektas yra R. C. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas laikotarpiu nuo 2021-11-21 iki 2021-12-31. Apžiūros metu nustatyta, kad 2021-11-22 į šią sąskaitą iš D. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedama 207 eurų, 2021-11-22 206 eurai pervedami į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 0,80 euro pervedami į S. C. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2021-11-23 į šią R. C. banko sąskaitą iš D. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedami 170 eurų, kurie tą pačią dieną pervedami į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad visos finansinės operacijos R. C. banko sąskaitoje grynaisiais pinigais (pinigų įnešimas ir išėmimas), atsiskaitymai vyksta Kauno mieste arba Garliavoje, Kauno rajone (1 t., b. l. 133-135).

Duomenų apie asmenį Sodros DB išraše užfiksuota, jog D. C. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo laikotarpiu nuo 2020-12-18 iki 2020-12-31 (2 t., b. l. 170-171).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 182 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino.

Apgaulė – tai falsifikuotų aplinkybių ar faktų arba melagingų duomenų sąmoningas pateikimas arba nuslėpimas tų aplinkybių ar faktų arba duomenų, apie kuriuos būtina pranešti.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas, siekiant įgyti svetimą turtą arba teisę į tą turtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti.

Sukčiavimo objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia svetimo turto įgijimu apgaule.

Sukčiavimo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei, būdinga tiesioginė tyčia.

Tiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad apgaudinėja nukentėjusį meluodamas jam, iškraipydamas aplinkybes ir faktus, numato, kad, taip veikdamas, suklaidins nukentėjusį ir dėl to šis jam perduos turtą, nori apgaulės būdu įgyti svetimą turtą savo naudai.

Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimai S. C. apgaule užvaldžius D. R. priklausantį nedidelės vertės turtą –207 eurus ir 170 eurų, pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta ankščiau išdėstytais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – kaltinamojo parodymais, nukentėjusio D. R. ir liudytojos R. C. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, banko sąskaitų išrašais, apžiūrų protokolais, kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad ankščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis S. C. 2021-11-21, turėdamas išankstinį sumanymą užvaldyti svetimus pinigus, pateikdamas save, kaip turintį asmeninių ryšių su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi bei dėl to galintį įsigyti prekių su nuolaida, pasiūlė D. R. iš UAB (duomenys neskelbtini) užsakyti mažesne kaina, negu skelbiama pardavėjo svetainėje, elektrinę viryklę „Amica“. 2021-11-21 D. R. pervedė prekei apmokėti 207 eurus į S. C. jam nurodytą savo motinos R. C. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), po to S. C. jam pervestus pinigus išleido savo reikmėms.

Be to, jis 2021-11-23 paprašė D. R. paskolinti 170 eurų, nurodydamas, kad serga kraujo vėžiu, todėl tuo metu guli ligoninėje ir dėl šios priežasties negali susitikti su darbininkais, su kuriais turi atsiskaityti už plytelių klojimo paslaugas. 2021-11-23 D. R. pervedus 170 eurų į S. C. motinos R. C. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), S. C. pervestus pinigus užvaldė ir išleido savo reikmėms.

Apibendrinęs tai, kas aptarta, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji kvalifikuoto sukčiavimo, apgaulės būdu savo naudai užvaldant nedidelės vertės svetimą turtą požymiai, todėl S. C. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį.

IV. Skirtina bausmė

BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytos bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laivės apribojimas, arba areštas.

Kaltinamasis S. C. padarė du baudžiamuosius nusižengimus, kaltas prisipažino, savo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos neatlygino. Kaltinamasis praeityje teistas tris kartus, taip pat baustas administracine tvarka už smulkius sukčiavimus, baudos nesumokėtos (4 t., b. l. 65-70), duomenų, kad asmuo būtų registruotas psichiatrinių ir priklausomybės ligų gydymo įstaigose, nėra, todėl S. C. pakaltinamumu abejoti nėra pagrindo.

Kaltinamojo S. C. atsakomybę lengvina tai, kad kaltas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Vertinant padarytų veikų ir paties kaltinamojo pavojingumą, parenkant bausmės rūšį, svarbu taip pat atsižvelgti į tai, kad šiuo metu asmuo teisiamas ketvirtą kartą. Anksčiau jis jau tris kartus teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad pirmą kartą priėmus jo atžvilgiu teismo baudžiamąjį įsakymą ir paskyrus bausmę, kaltinamasis toliau darė analogiško pobūdžio nusikalstamus veiksmus, t. y. apgaudinėjo žmones. Be to, anksčiau paskirtos švelniausios viešųjų darbų bausmės laiku neatliko, ji buvo pakeista į griežtesnę – laisvės apribojimą. Esant šioms aplinkybėms, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina kiek mažesnė už sankcijos vidurkį bausmė – areštas.

Kauno apylinkės teismo 2023-05-04 nuosprendis neįsiteisėjęs, todėl su šiuo nuosprendžiu bausmė dar nebendrintina.

Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Civilinis ieškinys

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 249 straipsnio 1 dalis. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo.

Byloje nukentėjęs D. R. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 377 eurus turtinei ir 500 eurų neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 99-105).

Byloje ankščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo S. C. veiksmų nukentėjęs patyrė turtinę žalą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis apgaule užvaldė nukentėjusiam priklausantį nedidelės vertės turtą, tokiu būdu padarė jam nedidelę turtinę žalą. Kaltinamasis žalos dydžio neginčijo, sutiko jį atlyginti. Be to, žalos dydis nustatytas ir įrodytas nukentėjusio parodymais bei R. C. banko sąskaitų išrašais, kuriuose fiksuoti pervedimai ir jų dydis. Vertindamas šias aplinkybes teismas konstatuoja, jog civilinis ieškinys dėl turtinės žalos dydžio yra pagrįstas, įrodytas, todėl turi būti tenkinamas, iš kaltinamojo S. C. priteisiant 377 eurus turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjęs taip pat pareiškė 500 eurų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo, visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-26 nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004-02-18 nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo neteisėtų nusikalstamų veiksmų nukentėjęs buvo apgautas ir iš jo išvilioti pinigai. Dėl to, jog buvo pasinaudota iš anksto įgytu nukentėjusio pasitikėjimu, jo atžvilgiu buvo panaudota apgaulė nuolat pateikiant neatitinkančius tiesos socialiai jautrius duomenis, taip manipuliuojant nukentėjusio geraširdiškumu, žmogiškumu, naudojantis tuo išimtinai savanaudiškais tikslais, dėl to nukentėjęs neteko pinigų, kuriuos buvo susitaupęs iš savo taip pat ne tokio jau didelio uždarbio, skolinęsis ir iš kitų asmenų, ėmęs kreditus, kuriuos turėjo grąžinti, neabejotinai jautė neigiamus dvasinius išgyvenimus – atsiradusį nepasitikėjimą ir dėl to sumažėjusias bendravimo galimybes, stresą, įtampą, nerimą, baimę dėl ateities. Tačiau mediciniškai patvirtintų duomenų apie ilgalaikius sutrikimus ir ilgalaikį poveikį sveikatai, teismui nepateikta Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, į sumą, kurią nukentėjęs prarado, į tai, kad nėra duomenų apie ilgalaikius psichikos sutrikimus, būtinybę vartoti vaistus, tai, kad kaltinamasis sutiko atlyginti civilinį ieškinį, sprendžia, jog nukentėjusiam iš kaltinamojo neturtinei žalai atlyginti priteistina jo prašoma suma – 500 eurų.

VI. Kiti klausimai

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir bylos nagrinėjimui – kompaktinė plokštelė, prisegta prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsietsiėjus, paliktina saugoti byloje.

Kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta, ji ir neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti jį:

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2021-11-21 padaryta veika) –30 (trisdešimties) parų arešto,

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2021-11-23 padaryta veika) – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę –60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. C. paskirti galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Civilinį ieškinį patenkinti ir iš S. C. nukentėjusiam D. R. priteisti 377 (tris šimtus septyniasdešimt septynis) eurus turtinei ir 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę, prisegtą prie bylos viršelio, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs S. C. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę, arba nuo faktinio S. C. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Išaiškinti S. C., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt, telefono Nr. 8 37 452 371) apie tai pranešti kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam per septynias dienas po nuoprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimo administracija per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.