Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Virginijui Viduoliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. S. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centras 2019-04-25 raštu Nr. SD-1025 Skyrių informavo, kad V. S. su socialiniais darbuotojais nebendrauja, jos gyvenamoji vieta nežinoma, paskutinis žinomas mobiliojo ryšio telefono numeris: (duomenys neskelbtini), nuo 2019-01-31 šeimai atvejo vadybos procesas yra nutrauktas. V. S. nerodo pastangų susigrąžinti dukrą A. S. į šeimą, vengia atlikti pareigą auginti ir auklėti savo nepilnametį vaiką. Atsakovė nepilnamečiu vaiku nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Dėl V. S. kaltės neįgyvendinama motinos valdžia ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, jį išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų paruoštas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Skyrius, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, socialinių darbuotojų, dirbusių su šeima pateiktus vertinimus bei į tai, kad atsakovės elgesyje nėra teigiamų pokyčių, su V. S. dirbtas socialinis darbas teigiamų rezultatų nedavė, priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnis numato, kad, sprendžiant vaikų klausimus, reikia vadovautis šiuo principu: visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus.

Nustatyta, kad A. S. motina yra V. S., tai patvirtina gimimo liudijimo kopija. Mergaitės tėvas nenustatytas. Iš byloje esančių ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2017-11-20 Alytaus apylinkės teismo sprendimu V. S. laikinai apribota motinos valdžia nepilnametės dukros A. S. atžvilgiu ir priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai kas mėnesį po 100 Eur periodinių išmokų iki jos pilnametystės. Alytaus apylinkės teismo 2018-06-19 nutartimi nepilnametei A. S. nustatyta nuolatinė globa, jos gyvenamoji vieta nustatyta nuolatinės globėjos I. K. šeimoje.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė neatlieka motinos pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, nes nesirūpina nepilnamete dukra, neaugina jos, neprižiūri, nebendrauja, nededa tam reikalingų pastangų arba deda jų nepakankamai. Teismas konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, jog egzistuoja CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai apriboti motinos valdžią.

Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis). Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2012 ir kt.). Kai vaiko ir tėvų ryšiai nesusiformavę, teismas turėtų svarstyti galimybę taikyti tėvų valdžios apribojimo priemonę, kartu ją derindamas su kitomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009 ir kt.). Tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytina jų kaltais veiksmais, pagrindžiančiais netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008 ir kt.).

Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnis numato, kad, sprendžiant vaikų klausimus, reikia vadovautis šiuo principu: visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus.

Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai 2018-09-24 aplankė nuolatinių globėjų šeimoje globojamą A. S., aplankius surašytas Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas Nr. 8GVA-23, iš kurio matyti, kad motina V. S. savo dukters A. S. nelanko, nesidomi jos sveikata, ugdymosi pasiekimais, išlaikymo neteikia. Iš VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre 2019-01-31 vykusio Pagalbos plane numatyto atvejo nagrinėjimo posėdžio matyti, kad atsakovei V. S. sustabdytas socialinių paslaugų teikimas, nes nežinoma jos gyvenamoji vieta. Su socialine darbuotoja beveik nebendrauja, skambinant telefonu neatsiliepia, bendrauja tik žinutėmis. VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centras 2019-02-01 raštu Nr. SD-276 informavo, kad V. S. dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, netinkamos dukros priežiūros ir socialinių įgūdžių stokos nuo 2013-12-20 iki 2018-09-13 buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Rašte konstatuojama, kad V. S. su socialiniais darbuotojais nebendravo, keitė gyvenamąsias vietas, telefonu neatsiliepdavo, neteikė informacijos apie gyvenamąją vietą ir teikė Skyriui siūlymą kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centras 2019-04-25 raštu Nr. SD-1025 Skyrių informavo, kad V. S. su socialiniais darbuotojais nebendrauja, jos gyvenamoji vieta nežinoma, paskutinis žinomas mobiliojo ryšio telefono numeris: (duomenys neskelbtini), nuo 2019-01-31 šeimai atvejo vadybos procesas yra nutrauktas.

Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019-09-02 aplankė globojamą vaiką A. S. globėjų šeimoje ir surašė Globojamo vaiko aplankymo aktą Nr. 8GVA-619. Akte konstatuojama, kad globojama mergaitė su globėjų šeima gyvena nuosavame name, mergaitė turi savo atskirą kambarį. Globėjai tinkamai rūpinasi vaiko sveikata, ugdymu, asmenybės formavimu. Mergaitė specialistams patvirtino, kad gyvena globėjų šeimoje nuo 2019 m. balandžio mėnesio, per laikotarpį iki rugsėjo mėnesio su biologine motina nebendravo nė karto, jos nelanko nė kiti giminaičiai, ja nesidomi. Aktą surašiusi specialistė pateikė išvadą, kad mergaitės motinos elgesys su vaiku nesikeitė, ji su savo dukterimi nebendrauja, ja nesidomi, neskambina, jos neieško.

2019-10-16 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos vaiko teisių apsaugos skyriaus Utenos mieste darbuotojai susitiko su A. S.. Iš pokalbio su vaiku matyti, kad mergaitė globėją vadina vardu, o globėjos sutuoktinį vadina tėčiu, ji žino, kad turi kitą mamą, kuri gyvena toli, tačiau jos ji nematė ir nebendravo, kaip mama atrodo, ji neprisimena.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko A. S. motina V. S. vengia atlikti pareigą auklėti ir rūpintis savo vaiku ir ja iš esmės nesirūpina. Motina nerodo iniciatyvos ir nesistengia susigrąžinti vaiko į savo aplinką. Atsižvelgiant į palyginus ilgą laikotarpį, per kurį motina vaiku nesidomi ir nesirūpina, į jos elgesį teisminio proceso metu, kuomet procesu nesidomėjo, teismas sprendžia, kad praktiškai nėra tikimybės, jog situacija ateityje gali pasikeisti, todėl tikslinga V. S. neterminuotai apriboti motinos valdžią į jos nepilnametę dukrą A. S. CK 3.180 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytais teisiniais pagrindais.

Pažymėtina, kad apribojus tėvų valdžią, išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis). Tėvų pareiga yra išlaikyti savo vaikus materialiai, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad Alytaus apylinkės teismas 2017-11-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4017-179/2017 iš atsakovės V. S. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai A. S. po 100 Eur periodinių išmokų iki jos pilnametystės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-4188-15059 atsakovei V. S. suteikė antrinę teisinę pagalbą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apmokėtos valstybės 100 procentų. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatomis, šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnametės dukros A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.