Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Boleslovo Kalainio ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui E. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, 3 dalimi E. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams, įpareigojant E. S. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas

5. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad paskirta bausmė turėjo būti subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, jei priėmę nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-697/2018, 19 punktas) Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2018 m. vasario 27 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo E. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, numatoma bausmės pabaiga – 2018 m. rugsėjo 16 d. Atsižvelgęs į tai, kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės atlikimo laikas baigsis po dešimties dienų, pirmosios instancijos teismas bausmių nesubendrino. Įvertinusi susidariusią situaciją, kai iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baigėsi ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas, teisėjų kolegija pripažįsta, kad, pirmosios instancijos teismui nesubendrinus paskirtos bausmės su 2018 m. vasario 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, tai nelaikytina esminiu teisės taikymo pažeidimu, turėjusiu įtakos neteisingo nuosprendžio priėmimui.

6. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, 5 punktas) Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, 6 punktas ir jame nurodyta teismų praktika)

8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad E. S. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta) bei kaltininko asmenybę: teistas, nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo, įvertino, kad yra viena E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kaltininkas nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas E. S. skyrė griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams, paskyrė pareigas, numatytas BK75 straipsnio 1 dalies 5, 8, 10 punktuose.

9. Vien tai, kad E. S. praeityje buvo teistas, kad praeityje jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, savaime nelaikytina tokiomis aplinkybėmis, kurioms esant jam negali būti taikomas BK 75 straipsnis. Taigi pirmosios instancijos teismas, atidėdamas E. S. bausmės vykdymą, formalių iš BK 75 straipsnio kylančių reikalavimų nepažeidė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus (veiką padarė būdamas 26 m. amžiaus), darbingas, pirmosios instancijos teismo posėdyje žadėjo ateityje gyventi dorai, daugiau nebevartoti alkoholio, atlyginti žalą nukentėjusiajai. Nuteistasis pripažino, kad įsibrovė į nukentėjusiosios namus, pagrobė butelį degtinės bei ant palangės buvusius pinigus, nesistengė išvengti atsakomybės. Tai rodo, kad E. S. suprato padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertino savo elgesį, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo ir kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas, kurios darytų teigiamą įtaką nuteistajam.

10. Pažymėtina, jog bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, nes netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio. Taigi probacijos taikymo tikslas – užtikrinant probuojamo asmens veiksmingą resocializaciją. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, 12–13 punktai)

11. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas atidėdamas E. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą.